turkija
Laisvalaikis

Ar tikrai visi turkai – mergišiai?

Tarp gausybės įspūdžių, patiriamų poilsiaujant Turkijoje, moterys būtinai paminės ten patirtą vietinių vyrų dėmesį. Karštų turkų vyrukų šlovė pasklidusi po visą pasaulį, o nepataisomų mergišių etiketė patikimai prilipusi. Ar tikrai priekabumas – neatsiejama turkiško mentaliteto dalis, o kelionės į Turkiją – iššūkis moters padorumui?

Turizmas – tam tikra prasme yra pramogų verslas, o jo būtinas elementas – kasdienė šventė, nesiliaunanti visą parą. Turistai moka už tai, kad pamatytų rytų žavesį ir egzotiką, gyvą prekybą turguose ir kitus spalvingo vietinio kolorito elementus. Keliautojų iš Europos tarpe visada daug moterų, taigi išvaizdūs vyrai – šio kolorito dalis. Sudomintas ir patenkintas klientas sudaro prielaidas sėkmingam verslam, o kaip geriausia pelnyti moters dėmesį, jei ne komplimentais? Turkai tai puikiai supranta. Per penkiolika minučių papuošalų parduotuvėlėje moteris gali išgirsti daugiau komplimentų, negu jei teko girdėti per kokius penkerius metus savo šalyje. Nenuostabu, kad širdis ištirpsta, o pardavėjas pradeda atrodyti toks pat žavus, kaip ir jo siūlomos prekės.

Kita vertus ir patys turkai, nuolat dirbantys turistinėje sferoje taip įsijaučia į „gundytojų“ vaidmenį, kad nebeskiria, kur yra darbas, o kur gyvenimas. Juk turistinis sezonas Turkijoje tikrai ilgas, o darbas tęsiasi beveik ištisą parą. Jaunos, dailios, atsipalaidavę moterys nuolat šmėsčioja prieš jų akis, o paplūdimio mados jų kūnus labiau demonstruoja negu slepia. Sakomų komplimentų tikslas peržengia tik prekės ar paslaugos siūlymą – vyrai puikiausiai įsigudrina derinti malonumus su nauda. Ne paslaptis, yra daug turisčių, kurias Turkija vilioja ne vien tik saule ir jūra, bet ir neįpareigojančiais sekso malonumais.

Turistės Turkijoje praleidžia savaitę ar dvi, taigi vyrukai negali sau leisti gaišti laiko ilgam asistavimui. Tikslo siekiama tikslingai ir atkakliai, vien komplimentų gali nepakakti. Būtina kažkuo nustebinti damą. Pavyzdžiui galima ją pakviesti pasivažinėti prabangiu automobiliu (trumpam pasiskolintu iš draugo), o pakeliui parodyti bet kurią kavinę ar parduotuvę, pristatant ją kaip savo.

Kuo gi turkai taip sužavi europietes? Dauguma vyrų iš šiauresnių šalių įsitikinę, kad tikras vyriškumas – tai jausmų santūrumas, kad jiems netinka būti sentimentaliems. Tuo tarpu dauguma turkų nesidrovi demonstruoti savo jausmingumo. Mokėdami tik kelis užsienio kalbos žodžius jie geba pasakyti moteriai daugybę malonybių, kad ji išsyk pasijaučia karaliene. Šiuolaikiška emancipuota europietė su nuostaba gali suvokti, kad būti globojamai yra malonu.

Vienas moteris keičia kitos… bet čia baigiasi kurortinis sezonas, ištuštėja gatvės, viešbučiai, parduotuvėlės užsidaro. Jauniems vyrukams atsiranda daugybė laisvo laiko, ir… kurortiniai romanai persikelia į virtualią erdvę. Kai kurie išsirenka vieną širdies damą ir užmezga su ja nuoširdžius ir jausmingus santykius. Kiti gi susirašinėja iškart su keliomis pretendentėmis, tikėdamiesi bent iš vienos iš jų sulaukti kvietimo į keliones po Europą, ar net apsigyventi jų gimtojoje Norvegijoje ar Vokietijoje. Turizmo sferoje Turkijoje dirba daug jaunų žmonių, svajojančių įsikurti turtingesnėje Europos šalyje, ir vardan šio siekio jie pasiruošę vesti gerokai už save vyresnes moteris. Yra ir tokių, kuriems tiesiog patiktų gyventi išlaikomiems turtingų meilužių.

Visa tai turi labai nedaug bendro su tikromis turkiškomis tradicijomis ir vertybėmis, kurios yra žymiai konservatyvesnės. Tai, kas vyksta turizmo paslaugų sferoje, joje besisukiojančių vyrų elgesys neatspindi Turkijos visuomenėje įprastų elgesio normų.

Turkams svarbiausios gyvenimo vertybės yra garbė ir padorumas. Moters garbė – nekaltybė iki vestuvių, ištikimybė savo vyrui po jų. Vyro garbė – jo šeimos moterų: motinos, sesers, dukros, žmonos padorumas ir geras vardas. Todėl moteris turi elgtis taip, kad jos garbė nenukentėtų, o vyras turi saugoti, kad niekas į jos šeimos moteris nesikėsintų, o jos elgtųsi tinkamai. Turkė turi vengti poelgių ir situacijų, keliančių grėsmę jos geram vardui, neprovokuoti vyrų. Be abejo, supratimas, kas yra tinkama, o kas ne priklauso nuo regiono, šeimos statuso, gyvenimo būdo. Toli nuo didesnių miestų užaugusi mergina nedrįs net nusijuokti svetimų vyrų akivaizdoje, o universitete studijuojanti miestietė jausis pakankamai padori net ir su trumpiausiu sijonuku, o susitikusi savo draugą tiesiog gatvėje su juo pasibučiuos.

Vyrų įkyrumas, tampantis problema turistėms dažniausiai kyla iš turkų mentaliteto nežinojimo. Į poilsines keliones išvykusios europietės laisvumas bendraujant su nepažįstamais vyrais, atviri rūbai gali būti įvertinti kaip tiesioginis raginimas užmegzti santykius, nes jų nuomone, padori moteris taip nesielgia nei nesirengia. Be abejo, ilgiau turizmo sferoje padirbėję turkai įsitikina, kad Europoje vyrauja kiek kitokia padorumo samprata. Vyro, meiliai kalbinančio turistę, elgesys aplinkiniams gal ir nepatinka, tačiau niekas jam nieko nesakys tol, kol pati moteris neparodys, kad jai dėmesys nepriimtinas. Jei turistė aiškiai duos suprasti, kad gerbėjas peržengė ribas, ji gali tikėtis aplinkinių pagalbos. Taigi moteris pati nustato ribas, kaip su ja galima elgtis. Jokiu būdu neverta kabinti mergišių etikečių visiems turkams vyrams, taip pat, kaip ir negalima visų europiečių moterų vadinti ištvirkėlėmis.

Autorius – Dalia Motik
Iliustracija – fotolia.com