Y karta persikelia į kelius: drąsi ir nesidraudžianti

Jauniausi vairuotojai pasižymi ne tik nepamatuotai drąsiu elgesiu kelyje, bet ir itin dideliu išsiblaškymu. Nors jauni žmonės Europoje patiria didžiausią riziką žūti eismo įvykyje, aiškėja, kad Lietuvoje būtent jie dažniausiai neturi net ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Draudimo bendrovė BTA pastebi, kad vairuotojų pareigingumas šalyje žemiausias 18–20 metų grupėje, kurios atstovai pernai sudarė daugiau kaip ketvirtadalį savo civilinės atsakomybės neapdraudusių ir eismo įvykius sukėlusių vairuotojų.

„Jauniems žmonėms dabar tenka priminti elementarius dalykus, kurie tarsi turėtų būti aiškūs savaime: nesėsti už vairo apsvaigus, vairuojant nekalbėti telefonu, nerašyti žinučių, nenaršyti internete. Lietuvoje yra nutikę ypač skaudžių eismo įvykių, kuomet jauni vairuotojai nesuvaldė galingų automobilių, neįvertino savo greičio ir manevro galimybių, todėl buvo smarkiai sužaloti ar žuvo žmonės. Tipinis privalomojo draudimo neturinčio vairuotojo portretas būtų 20–30 metų vyras, važinėjantis kuriame nors šalies didmiestyje“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

BTA pastebi, kad vairuotojų drausmingumas pernai ypač krito pačių jauniausių vairuotojų amžiaus grupėje, kuri priskiriama vadinamajai Y kartai. Jei 2014 metais jie sudarė apie 8 proc. draudimo neturinčių avarijų kaltininkų, tai pernai jų padaugėjo net iki 27 procentų.

Vairuotojai iki 30 metų praėjusiais metais sukėlė iš viso du trečdalius eismo įvykių, kurių kaltininkai neturėjo privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.

Europoje jauni 20–24 metų vyrai patenka į didžiausios rizikos grupę žūti eismo įvykyje.

BTA duomenimis, vyresnių nei 30 metų vairuotojų drausmingumas kur kas geresnis, o rečiausiai privalomąjį draudimą pamiršta perkopusieji penkiasdešimtmetį.

„Nemažai žmonių į nemalonias situacijas patenka ne dėl to, kad nesugeba, nenori susimokėti už draudimą ar demonstruoja principus – jie tai užmiršta padaryti dėl greito gyvenimo tempo, darbų, kitų reikalų. Vertinant vairuotojų amžių ir spėjant, kad patys užmaršiausi dažniausiai gyvena virtualioje realybėje, siūlyčiau pirmiausiai pasirinkti patikimą draudiką, kuris iš anksto pasirūpins ir primins, kad baigiasi draudimas“, – teigia A. Žiukelis.

Pasak jo, prisiminus, kad privalomuoju draudimu nepasirūpinta, vairuotojui saugiau ir pigiau būtų eiti pėsčiomis, važiuoti viešuoju transportu ar išsikviesti taksi.

BTA kiekvienais metais administruoja mažiausiai po kelis šimtus įvykių, kuriuos sukėlę vairuotojai buvo neapsidraudę.

Neretas atvejis, kai pakliuvus į įvykį bandoma susitarti su kitu vairuotoju, nurodyti vėlesnę įvykio datą, o per tą laiką susitvarkyti draudimą, arba bandyti įtikinti deklaraciją užpildyti vėliau. Kartais tokie „susitarimai“ baigiasi tuo, kad savo duomenų nepalikęs ir sukčiauti įtikinęs avarijos kaltininkas paprasčiausiai pabėga.

Nukentėjusiam vairuotojui įtarimų turėtų kilti, jei avarijos kaltininkas ima siūlyti keisti laiką, jam reikalingus dokumentus kažkas atveža ar duomenis sudiktuoja telefonu. Taip pat reikia stebėti, kad nebūtų palikti tušti deklaracijos laukeliai, o laikas ir kitos eismo įvykio aplinkybės nurodytos tiksliai.

Deklaracija yra dokumentas, o dokumento klastojimas yra traktuojamas kaip nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė.

Apie bandymus sukčiauti draudikai be išlygų informuoja policiją, o susitarimo dalyviai – baudžiami, jiems gresia teistumas.

Nukentėjęs vairuotojas neturėtų bijoti ar pasiduoti spaudimui, nes gaus išmoką, nepaisant to, ar kaltininkas apsidraudęs, ar ne.

„Nukentėjęs vairuotojas turi nepasiduoti spaudimui, nes išmoka jam vis tiek bus pervesta. Manau, tai pagrindinis dalykas, ko bijo nukentėjusieji. Jei kaltininkas sutinka, galima pildyti deklaraciją ir nėra būtina kviesti policiją – tokią bylą administruos draudimo bendrovė, tačiau galiausiai žala vis tiek bus priverstinai išieškota iš kaltininko. Tačiau jei avariją sukėlęs vairuotojas nesutinka teisingai užpildyti dokumentų, lieka viena išeitis – kviesti policijos pareigūnus“, – sako A. Žiukelis.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.

Draudimas Internete.

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)

About zawe