Naujųjų metų pradžia Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pažymėta ypatingai – naujomis gyvybėmis, atėjusiomis į pasaulį dar Naujųjų naktį ir pirmąją metų dieną. Kai už langų skambėjo fejerverkai ir Naujųjų metų sveikinimai, Akušerijos ir ginekologijos centro gimdymo palatose vyko ypatingas – gyvybės atėjimo į pasaulį – stebuklas. Per sausio 1-ąją čia gimė 5 naujagimiai: 4 mergaitės ir 1 berniukas. Visi gimė natūraliais takais. Pirmasis šių metų kūdikis pasaulį išvydo 03 val. 38 min. – gimė mergaitė. „Kiekvienas gimimas yra ypatingas, tačiau Naujųjų metų sandūroje gimę kūdikiai visuomet turi papildomą prasmę – jie tarsi atneša viltį, naują pradžią ir primena, kas gyvenime svarbiausia“, – sako Akušerijos skyriaus vedėja doc. dr. Virginija…
Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį
Padidėjęs prakaitavimas ir intensyvesnis jo kvapas dažnai yra nepatogi tema, kuria vengiama kalbėtis ne tik su artimais draugais, bet ir su gydytojais. Visgi Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė įspėja – pasikeitęs prakaitavimo pobūdis bei kvapas gali būti rimtas signalas apie beprasidedančią ligą ir čia namie turimos higienos priemonės ar brangios kosmetinės procedūros nebepadės. Kodėl prakaituojame? Prakaitavimas, kaip nurodo profesorė, yra normali organizmo reakcija, kurios pagrindinė užduotis – termoreguliacija, bet kartu atliekamos ir kitos funkcijos: nežymi detoksikacija (šalinamas šlapalas, pieno rūgštis, mikroelementų perteklius), odos barjero ir mikrobiotos palaikymas (prakaitas turi antimikrobinių peptidų), elektrolitų, skysčių pusiausvyros palaikymas, cheminė komunikacija“ – kai išskiriamos medžiagos veikia kaip feromonai, turintys…
Šventiniai receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
Šonkauliai – vienas iš tų patiekalų, kuris šventiniam stalui suteikia jaukumo ir sotumo pojūtį. Vis dėlto norint, kad jie būtų ne tik gardūs, bet ir išskirtiniai, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius paruošimo aspektus: tinkamą marinavimą, kepimo temperatūrą ir skonių balansą. Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė atkreipia dėmesį, kad šventiniu laikotarpiu verta pasinaudoti ir specialiais pasiūlymais: „Šiuo metu pirkėjai gali rasti šonkauliams taikomą iki 43 proc. nuolaidą. Tai gera proga pasiruošti šventinį patiekalą ne tik skaniai, bet ir taupiau.“ Kaip išgauti minkštus ir sultingus šonkaulius? Pagrindinė klaida ruošiant šonkaulius – per trumpas kepimo laikas arba per aukšta temperatūra. Ši mėsa reikalauja kantrybės: lėtas…
Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu
Nors ilgai po penkiomis pagalvėmis laikyta lytiškumo tema bando išvysti dienos šviesą, ugdymo įstaigose dirbantys specialistai aiškina, jog vis dar esama tėvų, kurie vaikus ragina nesidomėti lytiškumu. Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gabrielė Vainauskienė įsitikinusi: namai – saugiausia ir patikimiausia erdvė vaikus šviesti apie lytiškumą ir kūno pokyčius. Žinios – ne tik iš mokyklos Visuomenėje vis dar gaju, kad kai kurie tėvai, ypač iš tradicinių ar religingų šeimų, mano, jog apie lytiškumą geriau nesidomėti, kol vaikas užaugs. Ir dažnai jie taip elgiasi ne iš blogos valios, o iš noro apsaugoti. Tačiau, specialistų teigimu, apsaugoti gali tik tinkamai pateikiamos žinios. Smalsumas apie lytiškumą paauglystėje yra normalus. Tai…
Tik jau nepulkime neatsiklausę padėti žmogui su negalia – bus rimtų bėdų
Dėkui Dievui, nebe sovietmečio laikai, kai žmonės su negalia buvo laikomi kažkur užriby, nematomi. Rimtai, nes vieni su negalia gimsta, kitus gali ji prigriebti gyvenimo kely. Ir vis dėlto stigma iš tų laikų liko: juntamas toks nejaukumo, nežinojimo, baimės suklysti jausmas, kalbantis su negalią turinčiu žmogumi, ir jis ligi šiol mus lydi. Gal nepakankamai jautru? O gal per daug jautru? „Lietuvos sveikata“ tęsia projektą „Nepasiduodantys negaliai“ ir Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė atvirai interviu dalijasi dažniausiomis klaidomis bei patarimais, kaip jų išvengti. – Indre, norėčiau pradėti nuo to, kad kai mieste, svečiuose ar darbe susiduriame su negalią turinčiu žmogumi, pradėdami pokalbį, kažkodėl sustingstame, pasidaro lyg ir nedrąsu, atsiranda…
Kai vaikas nebevalgo: gydytoja apie nematomą grėsmę Lietuvos šeimoms
Naujausioje Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF ataskaitoje skelbiama, kad 2024 m. visame pasaulyje mitybos nepakankamumas buvo nustatytas 42,8 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Iš jų 12,2 mln. kentėjo nuo sunkaus mitybos nepakankamumo. Kitaip tariant, 6,6 proc. pasaulio vaikų iki penkerių metų amžiaus nustatytas mitybos nepakankamumas, o 1,9 proc. – sunkus. Ši problema ryškiausia Pietų Azijoje – šiame regione mitybos nepakankamumas pernai nustatytas net 14,1 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Skirtingose Afrikos žemyno dalyse šis procentas svyruoja tarp 5 ir 7 proc. Bendrame Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione, į kurį įtraukta ir Lietuva, jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų su nepakankama mityba pernai buvo 1,6 proc. Vaikų klinikinės…
Kraujo bijau tiek, kad alpstu
Jeigu jūsų šeimoje ar artimųjų, draugų rate yra žmogus, kuris paniškai bijo kraujo, vengia tikrintis sveikatą, atlikti kraujo tyrimus – šis projekto „Pagalbos tiltai“ straipsnis yra būtent apie tai. Julija Užkurnienė, medicinos gydytoja, psichoterapeutė, mindfulness mokytoja dalijasi praktinėmis įžvalgomis, ką daryti susidūrus su šia fobija. Sunkiai serga 3-4 proc. pasaulio gyventojų Kraujo baimė turi medicininį terminą – vadinama hematofobija – ir ji priskiriama kraujo, infekcijų bei sužalojimų fobijų grupei, nurodo Amerikos psichiatrų asociacija. Įdomu tai, kad ši fobija tyrinėjama jau nuo 9-ojo dešimtmečio, todėl šiandien gerai žinomos šio tipo fobijos galimos atsiradimo priežastys bei gydymo būdai. Tačiau apie viską – nuo pradžių. Tikriausiai daugeliui yra tekę sutikti gyvenime bent vieną…
Drausti, patarti, o gal klausti: kaip į paauglių antrąją pusę turėtų reaguoti tėvai?
Išsiblaškymas, padidėjęs jautrumas ir kur kas intensyvesnės emocijos – įprasti ženklai, bylojantys, kad paauglys įpuolė į romantinius santykius. Tačiau kaip į juos turėtų reaguoti tėvai, dažnai siekiantys perdėtai apsaugoti vaikus? Apie tai išsamiai pasakoja SOS vaikų kaimai Lietuva multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos specialistė Monika Jankauskaitė. „Prisiminkite pirmuosius savo paauglystės santykius – būtent nuo to pradedu šnekėdama su tėvais apie jų vaikų romantinį gyvenimą. Juk net kai įsimyli suaugusieji, dažnas aplink save nebemato beveik nieko kito. O čia kalbame apie paauglius. Tad natūralu, kad tai taps jų pasaulio centru, didžiausiu prioritetu gyvenime, o hobiai, mokslai, kiti draugai ar šeima gali atsidurti antrame plane“, – sako M. Jankauskaitė. Ji pratęsia, kad…
Sveikatos priežiūra be eilių: telemedicina atveria naujas galimybes
Šiuolaikinė sveikatos priežiūra sparčiai keičiasi. Vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, o galimybė konsultuotis su šeimos gydytoju nuotoliniu būdu tampa ne atsarga, o kasdienybe. Telemedicina suteikia naują požiūrį į tai, kaip žmonės rūpinasi savo sveikata, ypač tais atvejais, kai svarbiausia – greitis, patogumas ir prieinamumas. Patogumas, kurio anksčiau nebuvo Vienas didžiausių telemedicinos privalumų – galimybė kelių valandų bėgyje gauti profesionalią medicinos pagalbą, nepriklausomai nuo geografinės vietos. Nebereikia vykti į kliniką, derinti laiko, laukti eilėje ar atidėti svarbių darbų. Pacientai šeimos gydytoją pasiekia vos kelių paspaudimų pagalba, todėl sprendimai priimami greitai ir užtikrintai. Telemedicina ypač naudinga tiems, kurie: gyvena atokiau nuo didžiųjų miestų dažnai keliauja rūpinasi vaikais ar senjorais namuose…
Europos žaliosios sostinės titulas tapo proga pasauliui iš naujo atrasti Vilnių
Europos žaliosios sostinės metai Vilniui atnešė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį – miestą aplankė ir pasauliui pristatė tokių leidinių kaip „Wanderlust“, „Forbes“, „Fortune“ ir „Lonely Planet“ žurnalistai. Šis dėmesys virto apčiuopiamu tarptautinės žiniasklaidos matomumu – per 2025 m. užsienio leidiniuose apie Europos žaliąją sostinę pasirodė 55 publikacijos, kurių bendra auditorija siekė 215 mln. žmonių. „Go Vilnius“ duomenimis, daugiausia skaitytojų pasiekta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. „Tie, kurie tikisi pilko, brutalistinio miesto, paveldėjusio sovietinę praeitį, Vilniuje labai greitai nustemba – užtenka vieno žvilgsnio į UNESCO saugomą senamiestį ir žalumos apsuptas kalvas“, – rašo seniausias ir didžiausias nepriklausomas kelionių žurnalas Jungtinėje Karalystėje „Wanderlust“. Miestas, kuris griauna stereotipus Užsienio kelionių leidiniai Vilnių vis…
