Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius – vyrauja Vilniaus ir Kauno regionai, tačiau taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojama virš 140 tūkst. asmenų, ir tai yra beveik pusantro karto daugiau nei per trečiosios bangos piką žiemą. Tikėtina, kad rekordinės testavimo apimtys kartu su beveik 30 % siekiančia visuomenės imunizacija yra tarp esminių priežasčių, kodėl į juodąją zoną įžengiama nuosekliau nei rudenį. Šiuo metu apie trečdalis pirmų vakcinų dozių yra įskiepijama 65+ amžiaus grupės asmenims, tačiau ryškus poveikis atvejų augimui kol kas matomas tik tarp sveikatos priežiūros ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų, kurių virš 70 % šiuo metu…

„Sodra“ prisijungė prie Vyriausybės iniciatyvos, raginančios skiepytis vyresnio amžiaus gyventojus. „Sodros“ informacinis centras šią savaitę skambina daugiau nei 112 tūkst. senjorų visoje Lietuvoje, kurie iki šiol nebuvo pasiskiepiję, ir ragina tai padaryti. Informacijos apie skiepus senjorai sulaukia ir kartu su į namus pristatoma pensija. „Mieli senjorai, jei dar nesate pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos, kviečiame gauti Jums priklausančią nemokamą vakciną. Tai vienintelis mokslo įrodytas būdas apsaugoti Jūsų gyvybę nuo šio pavojingo viruso ir galimybė grįžti į įprastą gyvenimą. Jeigu iki šiol nesulaukėte kvietimo skiepytis, kreipkitės į savo savivaldybę. Daugiau informacijos galite rasti www.koronastop.lt tinklalapyje. Būkime sveiki – dėl savęs ir tų, kuriuos mylime“, – tokio turinio automatinius pranešimus išklauso „Sodros“ skambučio…

Balandžio 26 – gegužės 2 dienomis bus minima Europos imunizacijos savaitė, kuriai Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) šiemet skyrė šūkį „Vakcinos mus suartina“. Pasak sveikatos priežiūros ekspertų, per keliasdešimt metų Lietuvoje pasiekti puikūs vakcinacijos rezultatai, tačiau dėl pandemijos mums, kaip ir visam likusiam pasauliui, gresia žingsnis atgal.  „Per kelis dešimtmečius imunoprofilaktikos srityje Lietuvoje pasiekėme išties daug. Nacionalinė imunoprofilaktikos programa pradėta įgyvendinti nuo 1992 metų, per tą laiką keletą kartų keitėsi Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, imtos naudoti vis tobulesnės ir saugesnės vakcinos. Dar po metų pradėjome naudoti tik tarptautinius kokybės standartus atitinkančias vakcinas. Iš gilaus sovietmečio stojome greta kitų Europos Sąjungos narių – viskas bendromis valstybės sveikatos sektoriaus ir vakcinų…

Atsiradęs irzlumas, nenoras keltis ryte, nuovargis – tai dažni požymiai, kuriuos savo vaikų elgesyje pastebi tėvai. Būtent tai, anot „Eurovaistinės“ vaistininkės Vilmantės Uselienės, dažnai išduoda, kad vaikams trūksta naudingų medžiagų. Pasak vaistininkės, Lietuvoje dažnai per retai valgome žuvį, per mažai mėgaujamės saule, o pavasarį net ir valgydami vaisius ir daržoves jau nebegalime džiaugtis juose esančiais vitaminais ir mineralais, nes jų saugant per žiemą paprasčiausiai nebelieka. Farmacininkė V. Uselienė, pataria stebėti vaikų savijautą, kuri dažnai išduoda, kokių medžiagų jiems trūksta, ypač tai atsispindi po žiemos. „Pavasaris yra kaip tik tas metas, kai reikėtų nerimauti, kad vaikams trūksta vitaminų, nes rudenį valgome daug daržovių, vasarą vaikai prisivalgo uogų, žiemą – dar irgi…

Kaip artimiausiais metais Europos Komisija planuoja tobulinti individualizuotos medicinos tyrimus? Kaip alergija ir astma, dvi dažniausiai pasitaikančios lėtinės ligos, gali būti įkomponuotos į šiuos planus? Sausio mėnesį Europos Parlamento interesų grupės dėl alergijų ir astmos vicepirmininkas, europarlamentaras Juozas Olekas pristatė šias problemas Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generaliniam direktoratui raštu. Europos Komisija atsakė, kad investicijos į individualizuotą mediciną ateinančiais metais bus svarbus politinės darbotvarkės klausimas, su galimybe skirti dėmesį ir tokioms ligoms kaip alergijos ir astma. Pavyzdžiui, programos „Europos Horizonto“ sveikatos dalis – finansinė mokslinių tyrimų priemonė, kurios biudžetas iki 2027-ųjų sieks 95,5 mlrd. EUR, – galės remti projektus be jokių ligų apribojimų. Praktiškai tai reiškia, kad programa „Europos…

„Mano vyras suprato, kad stuburo operacijos yra sudėtingos ir jų metu jis gali būti paralyžiuotas, – prisimena Beata Uzelo. –  Todėl visada jam sakydavau: „Valdemarai, kiekvieną kartą prabudęs po narkozės bandyk judinti pirštus… Jeigu jausi, kad jie juda – tada viskas tvarkoje…“ Tačiau kartą po operacijos Valdemaras pajuto, kad pirštų pajudinti jau nebegali, nebejaučia kojų…“ Ligos pradžia „2011 metų vasarą mano vyras Valdemaras staiga pradėjo jausti, kad jam pradėjo skaudėti nugarą, – prisimena Beata. – Tie skausmai palaipsniui darėsi  nuolatiniai ir vis stipresni…“  Jų poliklinikos gydytojai jokios ligos nerado, rentgenas taip pat nieko neparodė. Galvojo, gal vyrui kokia nedidelė išvarža ar šiaip pasitempė raumenis… Tačiau nugaros skausmai nenurimo… Netgi atvirkščiai…

Praradus dantis, kompleksai ir nepatogumai tampa kasdienybe. Deja, dantų atkurti dalis pacientų nesiryžta: vieni jaudinasi dėl ilgo gijimo ar komplikacijų grėsmės, kiti – dėl skausmo. Bijantiems yra sprendimas: šiuolaikinė odontologija gali pasiūlyti ne tik greitą, tačiau ir beskausmį prarastų dantų atkūrimą. Apie saugią ir beskausmę implantaciją pasakoja „Albodent“ klinikos gydytojas odontologas-implantuojantis gydytojas Justinas Gaidys.  Iš odontologo kabineto – su šypsena Šiomis dienomis pacientai turi ne vieną pageidavimą. Pagrindiniai iš jų – saugumas ir greitis. Gyd. odontologas J. Gaidys sako, kad šiuolaikinėje medicinoje pacientams tai ne tik privalumas, bet ir būtinybė. „Noras visas odontologines procedūras atlikti kuo greičiau ir saugiau, visiškai suprantamas. Skubantiems, tačiau komfortą vertinantiems pacientams tikrai turime ką pasiūlyti.…

Daugiau nei metus trunkančioje kovoje su COVID-19 pandemija pagaliau matoma šviesa tunelio gale. Vis labiau įsibėgėjant skiepijimo procesui, įsigalioja vis daugiau karantino atlaisvinimų. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai teigia esantys paradoksalios situacijos įkaitais: sušvelninus karantino ribojimus, masiniams mitingams ir kultūros renginiams uždegta žalia šviesa, tuo tarpu jau paskiepyti sveikatos specialistai vis dar laukia malonės dėl neformaliojo švietimo renginių. Vieniems galima, kitiems – ne Nuo balandžio 19-osios įsigaliojo tam tikri Vyriausybės nutarimai karantino laisvinimui. Tai reiškia, kad jau dabar galima organizuoti kultūros, sporto ir kitus renginius su ne daugiau kaip 150 dalyvių ar žiūrovų. Renginius uždarose erdvėse leidžiama organizuoti, kai užpildoma ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų, užtikrinant bilietų platinimą…