Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ prieš aktyvųjį vasaros kelionių sezoną kviečia vairuotojus leistis į pažintines keliones automobiliu ir pakeliui atrasti Lietuvą iš naujo. Iniciatyva skatina vietinį turizmą, atveria mažiau pažintas vaizdingas vietoves ir pristato Lietuvos kelių bei kraštovaizdžio įvairovę. Keliautojams siūlomi keli išskirtiniai maršrutai, kurie driekiasi per skirtingus Lietuvos regionus – nuo Aukštaitijos ežerų ir kalvų iki Nemuno slėnio panoramų bei Mažosios Lietuvos. Maršrutai gali būti derinami tarpusavyje, leidžiant susikurti individualias kelionių kryptis pagal laiką, pomėgius ir kelionės pobūdį. Piliakalnių ir pilių kelias palei Nemuną Vienas įspūdingiausių maršrutų driekiasi keliu Nr. 141 (krašto kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda). Tai išskirtinio grožio Lietuvos kelių atkarpa, vedanti palei Nemuną. Pakeliui atsiveria panoramos ties Seredžiumi, Veliuona…

Magnį nemažai žmonių laiko „sportininkų mineralu“, kuris gelbsti nuo mėšlungio ir yra reikalingas patiriant didelį fizinį krūvį. Vis dėlto, šio mineralo vaidmuo daug platesnis – magnis dalyvauja daugiau kaip 300 biocheminių reakcijų ir yra būtinas ne tik raumenų, bet ir nervų sistemos, širdies bei bendram organizmo funkcionavimui. Specialistės aptarė dažniausius magnio trūkumo požymius, paaiškino, kuo skiriasi skirtingos magnio formos, kaip išsirinkti tinkamiausią preparatą, bei atskleidė, kokia yra šio mineralo reikšmė nervų sistemai ir bendrai organizmo veiklai. Magnis – nuo raumenų iki nervų sistemos Pasak BENU vaistininkės Monikos Maleckaitės, nors aktyviai sportuojantiems žmonėms magnio poreikis išties yra didesnis dėl greitesnio metabolizmo ir prakaitavimo, tačiau magnis nėra vien tik sportininkų mineralas. „Magnis…

Po miokardo infarkto ar kitų rimtų širdies sutrikimų daugeliui atrodo, kad sunkiausias etapas baigiasi išvykus iš ligoninės. Tačiau specialistai pabrėžia – būtent tada prasideda ilgesnis organizmo atsistatymo procesas, reikalaujantis ne tik vaistų ar poilsio, bet ir nuoseklaus gyvenimo būdo keitimo. Pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, kardiologinės reabilitacijos specialistės Kristinos Kazlauskienės, viena didžiausių klaidų po širdies įvykių – tikėtis, kad organizmas atsistatys savaime. Po ligoninės daugelis susiduria ne tik su silpnumu, bet ir su baime Infarktas ar kiti rimti širdies sutrikimai daugeliui tampa aiškia riba tarp gyvenimo „iki“ ir „po“. Nors gydymas ligoninėje stabilizuoja būklę, grįžus namo nemaža dalis žmonių pirmą kartą susiduria su…

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi, tačiau gydytojai pabrėžia – daugelio sudėtingų atvejų galima išvengti, jei liga nustatoma laiku. Būtent todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia žmones neatidėlioti prevencinių patikrų net ir tada, kai nejaučiama jokių simptomų. 55-erių Aurimo istorija – vienas iš pavyzdžių, kaip profilaktinis sveikatos patikrinimas gali padėti išgelbėti gyvybę. Į prevencinę programą vyras atėjo jausdamasis visiškai sveikas, tačiau papildomi tyrimai atskleidė sudėtingą širdies kraujagyslių ligą, dėl kurios prireikė skubios šuntavimo operacijos. Santaros klinikų kardiologai ir kardiochirurgai sako, kad tokių istorijų jų praktikoje – ne viena. Straipsnyje pacientas dalijasi savo patirtimi, o gydytojai paaiškina, kokie rizikos veiksniai dažniausiai nustatomi prevencinių patikrų…

Savaitgalį startuojančio tradicinio „Vilnius Pink Soup Fest“ didžiojoje pramogų erdvėje palei Baltąjį tiltą dalyvių pirmąkart lauks JAV žaibiškai išpopuliarėjęs piklbolas – badmintono, stalo ir lauko teniso elementus apjungiantis, itin lengvai išmokstamas ir iškart „užkabinantis“ rakečių sportas. Jau šį šeštadienį ir sekmadienį išbandyti piklbolą norinčių šaltibarščių entuziastų keturiuose rožiniuose kortuose ties Baltuoju tiltu lauks profesionalūs „PlayDate“ arenos treneriai, tarp kurių – ir pirmoji Lietuvos raketė Henrikas Traškinas. Nemokamos treniruotės truks iki pusvalandžio, o tiek laiko paprastai pakanka ne tik suprasti, bet ir pramokti bei pasimėgauti. Sportiškos pramogos organizatoriai atsakingai prisiderino prie šaltibarščių festivalio temos – žaidėjų lauks rožiniai kortai, raketės su nuotaikingais patiekalo ingredientais ir atitinkamai nuspalvinti kamuoliukai. Jaunųjų piklbolo entuziastų…

Daugelis žmonių dienos pabaigoje jaučiasi emociškai išsekę, sunkiau susikaupia, tampa irzlesni ar jaučia poreikį tiesiog pabūti tyloje. Nors tokį nuovargį dažniausiai siejame su dideliu darbo krūviu, miego trūkumu ar įtemptu gyvenimo ritmu, specialistė atkreipia dėmesį į dar vieną, dažnai nepastebimą veiksnį – nuolatinį foninį triukšmą. Net įprasti aplinkos garsai ilgainiui pradeda varginti Pasak emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, tai, kaip stipriai žmogų veikia aplinkos dirgikliai, pirmiausia priklauso nuo nervų sistemos jautrumo. „Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus. Tokiems žmonėms net ir įprasta…

Laboratorinių tyrimų rezultatai šiandien daugeliui tapo lengvai pasiekiami – vos atlikus tyrimus, jų rodiklius dažnai galime matyti telefono ekrane ar savitarnoje. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema: žmonės vis dažniau bando rezultatus interpretuoti savarankiškai, lygina juos su artimųjų, draugų ar net kitų laboratorijų rodikliais, atsakymų ieško internete ar dirbtinio intelekto įrankiuose, todėl neretai be reikalo sunerimsta. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga. „Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis labai retai leidžia objektyviai įvertinti…

Vaikystėje laikas, regis, tekėjo lėčiau – šiandien dažnas stebisi, kaip greitai prabėga metai. Nors visi gyvename pagal tą patį laikrodį, laiko tėkmę kiekvienas patiriame skirtingai: vienomis dienomis minutės slenka lėtai, kitomis nepastebimai ištirpsta mėnesiai ar net ištisi metai. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė sako, kad laiko pojūtį kuria ne kalendorius, o mūsų dėmesys, emocijos ir į atmintį įsirėžiančios patirtys.  Laiko pojūtis – tai vienas subjektyviausių psichikos procesų, priklausantis nuo to, kaip mūsų dėmesys, emocijos ir atmintis organizuoja patirtį. Tai lengva atpažinti ir kasdienybėje: kai mums smagu, laikas tarsi praskrieja, o laukiant ar nuobodžiaujant minutės ima slinkti lėčiau. Kuo mažiau dėmesio skiriame pačios laiko tėkmės stebėjimui, tuo greičiau ji…