Klasikinis interjeras Lietuvoje yra vienas mėgstamiausių pasirinkimų, kadangi jis džiugina ne tik tradicija, tačiau taip pat ir patvarumu. Apie ką mes? Štai moderniame dažniausiai dominuoja kur kas labiau lepūs daiktai, tokie, kurie galbūt kur kas greičiau ir genda, kad klasikiniai, kurie dažniausiai yra mediniai, lyginant atrodo kur kas patrauklesnis pasirinkimas, kuriuo verta mėgautis. Tiesa, taip pat dažniausiai teigiama, kad klasika labiausiai tinka erdviuose namuose, kuriuose yra vietos masyviems baldams sutalpinti. Ar tai tiesa? Nebūtinai. Spalvų derinimas Kadangi klasikinio stiliaus interjere dažniausiai dominuoja tamsesnės spalvos, ypač ruda – reikia pergalvoti paletę, kadangi mažos kvadratūros butukuose tamsios spalvos erdves padarys vizualiai dar mažesnes, o to dažniausiai yra norima išvengti. Tokiu atveju tradicinę…
-
-
Sulčiaspaudė namuose tampa įprasta: šviežios sultys – daugiau vitaminų
Savo namuose spaudžiamos šviežios vaisių ir daržovių sultys pasižymi gerokai didesniais privalumais mūsų sveikatai nei bet kuris kitas parduotuvių lentynose siūlomas produktas.
-
Kieme senas kelmas? 20+ idėjų ką iš jo sukurti
Senas kelmas kieme tikrai nėra problema. Priešingai - tai galimybė sukurti grožį savo kieme.
-
55 interjero idėjos mažam balkonui
Dalinuosi mažų balkonų interjero idėjomis, galbūt rasite kažką, kas tiks ir tavo namams. Pasisemk idėjų!
-
30+ miegamojo spintų aplink lovą idėjų
Kaip sutalpinti daugiau daiktų, neužgriozdinant namų? Klausimas vertas milijono. Drabužai, patalynė, rankšluosčiai ir kitos smulkmenos – kaip sutalpinti viską, jei bute nėra „tamsaus kambariuko“ ar drabužinės? Viena iš sumanių ir efektyvių idėjų – įrengti spintą ant sienos, kuri mažiausiai išnaudojama ir dažniausiai yra tuščia – lovos galvūgalyje. Tinkamai suplanavus pagal kambario išmatavimus,spintą aplink lovą, erdvė daug efektyviau išnaudojama, kambarys nėra užgriozdintas, o spintose telpa visas gyvenimas! Juk būtent to ir siekiame, ar ne? Šioje galerijoje per 30 foto, kaip galima įrengti miegamąjį su daugiau vietos sutalpinti įvairius daiktus. Didesniame miegamajame galima net rasti vietos įsirengti darbo kampelį. Tad viskas įmanoma, jei pažvelgi į situaciją ir kambarį kūrybingai.
-
Kiemo apšvietimas: 20+ idėjų jaukiai namų aplinkai sukurti
Net ilgiausiomis vasaros dienomis atrodo, kad diena baigėsi per greit. Norisi pratęsti jaukius pasisėdėjimus lauke, kartus su šeima ar draugais. Subtilus, švelnus ir stilingas kiemo apšvietimas yra būtent tai ko reikia.
-
Šviežios morkos – ne tik regėjimui, bet ir organizmui stiprinti: įdomūs faktai ir pyrago receptas
Morkos – viena labiausiai lietuvių pamėgtų daržovių. Jas gyventojai gausiai vartoja nepriklausomai nuo sezono – morkos populiarios išlieka tiek žiemą, tiek vasarą. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad nors lietuviškų morkų parduotuvėse galima rasti ištisus metus – laukiamiausios, žinoma, šviežio derliaus morkos. „Morkos iš tiesų yra vienos populiariausių daržovių ir siekdami patenkinti vartotojų poreikį, jau pačioje pavasario pradžioje pradedame siūlyti ir šviežio derliaus morkų. Jos ypač naudingos siekiant po žiemos pastiprinti organizmą ir atgauti energiją. Morkose yra vitamino C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio ir daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A. Lietuvių virtuvėje ši daržovė naudojama bene kasdien: ji dedama į įvairias sriubas,…
-
Protiniai dantys: šalinti ar palikti?
Penktadaliui žmonių pasisekė – jiems neišdygo protiniai dantys. Tuo tarpu kitiems teks pasirūpinti, kad su šia mūsų organizmo nebūtina dalimi būtų gyvenama taikiai arba atsisveikinta pačiu saugiausiu ir neskausmingu būdu. Kaip pasakojo odontologijos klinikos „Šypsenos akademija“ burnos chirurgė Justė Strups, protiniai dantys dygsta maždaug 17-22 gyvenimo metais, tačiau gali išdygti ir gerokai vėliau. Jos praktikoje pasitaikė atvejis, kai protinis dantis išdygo septintą dešimtį peržengusiai pacientei. Pasak mokslininkų, dėl pasikeitusios mitybos ir apdoroto maisto vartojimo, protiniai dantys žmogui tampa nebereikalingi kramtymo funkcijai užtikrinti ir laikui bėgant turėtų visai išnykti. Jau dabar apie 20 procentų žmonių populiacijos neturi šių dantų užuomazgų. Didelė dali žmonijos susiduria su protinių dantų uždegimo požymiais tokiais, kaip…
-
Kas yra krioterapija ir kuo tai naudinga norint padailinti kūno linijas?
Tie, kurie nori atsikratyti nepageidaujamo svorio ir riebalų sankaupų iš konkrečių kūno vietų, paprastai yra apriboti keliais pasirinkimais. Griežta dieta ir didelio intensyvumo treniruotės gerai veikia, tačiau veikia bendrai, o ne konkrečioms norimoms kūno vietoms, nebent dirbate su asmeniniu treneriu. Kitas variantas yra riebalų nusiurbimas, tačiau jis gali būti brangus ir yra invazinė procedūra. Štai kodėl nenuostabu, kad yra daug žmonių, kurie nusprendžia nieko nedaryti, bando maskuoti problemines vietas drabužiais ir tiesiog kovoja vienumoje. Puiki žinia ta, kad pastaruoju metu jau daugelyje šalių naudojama krioterapija, kuri yra efektyvus būdas skaidyti riebalų ląsteles be invazinio įsikišimo. Kas yra krioterapija? Krioterapija yra neinvazinė kosmetinė procedūra, skirta pašalinanti kūno riebalus, užšaldant riebalų ląsteles.…
-
„NielsenIQ“ perspėja: pandemijos baigtį Lietuvoje gali lemti darbingiausio amžiaus gyventojai
Kol vakcinos nuo COVID-19 infekcijos prieinamos tik atskiroms visuomenės grupėms, iš būsimos masinės vakcinacijos tikimasi savotiško rakto į laisvę. Baltijos šalių gyventojų skiepijimosi prioritetus tyrusi tarptautinė bendrovė „NielsenIQ“ atkreipia dėmesį, kad povandeniniai rifai slypi netikėtose vietose: visame regione entuziazmas dėl skiepijimosi yra santūrus, o Lietuvoje skeptiškumas ypač gajus tarp darbingiausio amžiaus gyventojų. „NielsenIQ“ duomenimis, bendra situacija Lietuvoje yra santykinai geriausia, palyginti su kitomis Baltijos šalimis – pas mus skiepytis vasario viduryje buvo pasiruošusi didžiausia, arba 58 proc. gyventojų nuo 16 iki 64 metų dalis. Estijoje skiepų laukia 52 proc., Latvijoje – 50 proc. darbingo amžiaus žmonių. „Su sąlyga, kad Lietuvoje skiepysis už tai apklausoje pasisakę gyventojai, mes beveik priartėjame prie…
-
Prof. dr. E. Skerstonas Moters dienos proga linki gyventi savo, o ne kitų gražų gyvenimą
Tarptautinės moters dienos proga „Eurovaistinė“ dalinasi prof. dr Eugenijaus Skerstono mintimis apie moteris. Devynių leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris sako, kad požiūris į grožį laikui bėgant keičiasi. Estetikos ir meno žinovą kalbina „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė. – Ką galėtumėte pasakyti apie šiuolaikinę lietuvę moterį? – Pirmiausiai kiekvienai moteriai reikėtų galvoti, kad ji graži, nėra negražių moterų, tai žinoma, tokia gal kiek prancūziška frazė. Bet manau, kad per didelis ar perteklinis susirūpinimas tikrai gali įvaryti labai didelių kompleksų ir gali gniuždyti savivertę. Savivertės pamatas – savęs pažinimas, siūlyčiau eiti tuo savęs pažinimo keliu, gilintis, lavintis, perduodant jaunesnėms kartoms savo žinias. Ir ne vien domėtis…
-
Pieno produktų vartojimas: ką dažniausiai valgo vaikai, tačiau vengia suaugusieji?
Nors pieno produktai – neatsiejama daugelio šeimų kasdieninės mitybos dalis, vaikų ir suaugusių pasirinkimai stipriai skiriasi. Suaugusieji daugiausia vartoja pieną, grietinę ar sviestą, kai tuo metu vaikai dažniau valgo varškės sūrelius ar jogurtą, rodo prekybos tinklo „Lidl“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatai. Pieno produktai laikomi svarbiu baltymų, riebalų, kalcio, vitamino D šaltiniu, reikalingu ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Pieno gaminių dalis vaikų ir suaugusių mitybos racione skiriasi, tačiau nežymiai, parodo „Norstat“ atlikto tyrimo duomenys. Kiek mažiau nei pusė (44 proc.) lietuvių teigia, kad bene trečdalį jų mitybos raciono sudaro pieno produktai. Tuo metu pusės vaikų mitybos racione pieno gaminiai užima iki 30 proc., o kas dešimto – net pusę…
-
Pažangiausia plaukų persodinimo technologija leidžia susigrąžinti pasitikėjimą savimi
Vešlūs plaukai – gamtos dovana, kuria norisi džiaugtis kuo ilgiau. Prasidėjęs plaukų slinkimas ar retėjimas daugeliui sumažina pasitikėjimą savimi ir gali pabloginti gyvenimo kokybę. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Estetinės ir lazerinės dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Renata Kliunkienė pasakoja, kad viena išeičių tokioje situacijoje – plaukų transplantacija itin moderniu metodu. Aktualu tiek vyrams, tiek moterims Pasak „Kardiolitos klinikų“ gydytojos, 8 iš 10 besikreipiančių dėl plaukų persodinimo yra 30–60 m. amžiaus vyrai. Tiesa, kartais kreipiasi ir 35–55 m. amžiaus moterys. Jauniausiam R. Kliunkienės pacientui buvo 24, vyriausiam – 82 metai. Pasak gydytojos, šiai procedūrai nėra amžiaus apribojimų, nebent būtų papildomų kontraindikacijų. Tokiais atvejais būtina išsiaiškinti, ar plaukų slinkimą lemia ne ligos, kurias galima…
-
Vestuvių planavimas: įsimintiną šventę susikurkite patys!
Vestuvių diena turėtų būti viena iš smagiausių ir įsimintiniausių dienų jūsų gyvenime. Kad viskas būtų taip, kaip svajojate, šiai dienai privalote pradėti ruoštis iš anksto. Nors poros dažnai samdo profesionalius vedybų planuotojus, kurie padeda įveikti malonius vedybų dienos rūpesčius, tačiau yra kelios geros priežastys vestuves planuoti patiems. Galbūt jus riboja jūsų finansinės galimybės, o galbūt jums patinka viską daryti patiems – bet kuriuo atveju, svajonių vedybas galite susikurti ir patys. Esminis raktas į nepriekaištingą šventę – organizuotumas. Vedybų dieną sudaro daugybė smulkmenų, kurias reikia apjungti į vieną visumą, todėl norėdami nepasimesti rūpesčių jūroje, susidarykite aiškų planą ir tiksliai jo laikykitės. Žemiau pateiksime keletą naudingų patarimų, kurie galbūt jums bus naudingi,…
-
Raudonojo Kryžiaus savanoriai padės NVSC tikrinant atvykstančiųjų į Lietuvą duomenis
Lietuvos Vyriausybei sugriežtinus atvykimo į Lietuvą taisykles (nuo kovo 10 dienos atvykstantieji turės būti atlikę COVID-19 testą, kuris būtų neigiamas), Raudonojo Kryžiaus savanoriai ateina į pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) ir padės užtikrinti atvykstančiųjų duomenų patikrą Lietuvos oro uostuose bei Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Jau šį savaitgalį Vilniaus oro uoste pradeda darbą 25 Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Vėliau, esant poreikiui, savanorių skaičių Lietuvos uostuose numatyta didinti iki 60-ties. Planuojama, kad jau netrukus Raudonojo Kryžiaus savanoriai darbuosis ir Kauno bei Palangos oro uostuose, taip pat Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Pagrindinė savanorių užduotis Lietuvos uostuose – pasitikti atvykstančius į šalį užsieniečius bei grįžtančius piliečius, patikrinti jų duomenis sistemoje ir atsivežamus testų rezultatus.…
-
Pandemija – ne priežastis atidėlioti skiepus nuo erkinio encefalito
Lietuva – didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Net 30 proc. visų persirgusiųjų virusas visam gyvenimui palieka sunkių padarinių, tokių kaip atminties, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė sako, kad skiepų nuo erkinio encefalito svarba išlieka nepakitusi ir koronaviruso pandemijos kontekste. Kartu su šiltesniais orais Lietuvoje prasidės ir erkių aktyvumo sezonas. „Besitęsiant karantinui, kai dėl pandemijos uždaryta didžioji dalis parduotuvių, prekybos centrų ir pramogų vietų, laiko gamtoje atšilus orams šiemet visi laukiame labiau nei bet kada anksčiau. O erkių aktyvumo sezonas prasidės jau kovo viduryje, nutirpus visam sniegui. Todėl svarbu iš anksto pasirūpinti apsauga nuo erkinio encefalito ir laiku pasiskiepyti, kad gamta galėtume džiaugtis nebijodami…
