Beveik 100 tūkst. eurų – tiek kainavo skubi medicininė pagalba lietuvei atostogaujant Turkijoje. Nors tokie atvejai reti, visgi jie primena, jog iš kelionių ne visuomet parsivežame tik nuotraukas, geras emocijas ar suvenyrus. Draudimo bendrovės BTA duomenys atskleidžia, kuriose šalyse lietuviams dažniausiai prireikia medicininės pagalbos bei kur gydymas gali atsieiti brangiausiai. BTA draudimo statistika rodo, kad dažniausiai medicininės pagalbos prireikia populiariausiose poilsinėse kryptyse – Turkijoje ir Egipte. Vien 2025 metais Turkijoje fiksuota beveik 900 medicininių atvejų, o tuo metu Egipte registruota daugiau nei 760 atvejų. „Analizuodami duomenis matome aiškią tendenciją – medicininių atvejų skaičius pirmiausia koreliuoja su keliautojų srautais. Populiariausios kryptys natūraliai generuoja ir daugiau žalų. Tai nereiškia, kad jos pavojingesnės – tiesiog…
Sąnario keitimo operacija: kaip ji kompensuojama ir ką turi žinoti pacientas
Praėjusiais metais privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams buvo atlikta beveik 14 tūkst. sąnarių keitimo operacijų. Daugiau kaip 13 tūkst. jų sudarė klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos. Šioms paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo prireikė daugiau nei 17 mln. eurų. Valstybinė ligonių kasa primena sąnarių endoprotezavimo paslaugų kompensavimo tvarką ir pagrindinius žingsnius, kuriuos turi žinoti pacientai. Kas yra sąnario endoprotezavimas? Endoprotezavimas yra chirurginė operacija, kurios metu susidėvėjęs ar pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu. Valstybinė ligonių kasa (VLK) centralizuotai perka kelio, klubo, peties, alkūnės, čiurnos, riešinio nykščio sąnario endoprotezus, taip pat komponentus pakartotinėms (revizinėms) operacijoms, kai keičiamas anksčiau implantuotas endoprotezas. „Ligonių kasa centralizuotai perka tik geros kokybės pasaulinio lygio gamintojų…
Ar konsultacija su dirbtiniu intelektu pakeis gydytojo apžiūrą?
Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau tampa pirmuoju „specialistu“, į kurį gyventojai kreipiasi pajutę nerimą keliančius simptomus ar pablogėjusią savijautą. Keli sakiniai DI pokalbių roboto atsakyme gali pateikti greitus sprendimus, ramybę ir patogumą be registracijos, be eilių ir be vizitų. Tačiau čia verta stabtelėti – ar iš tiesų saugu technologijų bendrovėms patikėti savo sveikatos duomenis ir ar patikima vadovautis jų siūlomais sveikatos patarimais? Sveikatos priežiūra ir ligų gydymas yra viena populiariausių sričių, apie kurias gyventojai teiraujasi naudodamiesi dirbtinio intelekto įrankiais. Remiantis „OpenAI“ duomenimis, daugiau nei 230 mln. žmonių kiekvieną savaitę šios bendrovės pokalbių robotui užduoda klausimus apie savo sveikatą, gerą savijautą ir gydymo…
Gripui gydyti skirti receptiniai vaistai jau vaistinėse: primena, kodėl svarbu nedelsti
„Gintarinė vaistinė“ jau papildė receptinių vaistų, skirtų gripui gydyti, su veikliąja medžiaga Oseltamiviru atsargas. Pajutus pirmuosius simptomus, vaistininkai ragina nedelsti ir laiku kreiptis į gydytoją, nes šio vaisto veiksmingumas priklauso nuo to, kaip anksti pradedamas gydymas, taip išvengiant galimų gripo komplikacijų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę, vasario 9–15 d., Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 212 asmenų ir registruota 10 mirties nuo gripo atvejų. Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 1459,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Specialistų teigimu, vertinant daugiametę dinamiką, kol kas fiksuojamas gripo sezonui būdingas sergamumo pakilimas. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį,…
Tyrimas atskleidė lietuvių kelionių planus – skristi šiemet planuoja kas antras
Beveik pusė Lietuvos gyventojų šiemet planuoja skristi į kitą šalį. Sausio pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad šiemet net 49 proc. Lietuvos gyventojų planuoja keliones lėktuvu iš Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų. Šių metų lietuvių kelionių planuose dominuoja skrydžiai į šiltus kraštus. Šių metų sausį Lietuvos oro uostų užsakymu „Nortstat“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad didžiausia dalis, net 53 proc. respondentų, skrydžius šiemet planuojančių žmonių, numato į orą kilti 2–3 kartus, kad tiesioginiais ar jungiamaisiais skrydžiais pasiektų savo kelionių tikslus. Net 40 proc. šiemet planuojančių keliones lėktuvu skristi planuoja vieną kartą. O dažniau negu 6 kartus kilti į orą lėktuvu planuoja 2 proc. keliautojų. Lėktuvu keliauti šiemet neplanuojantys nurodė 31…
Valstybės kontrolės 2026 m. dėmesio centre – švietimas ir sveikatos apsauga
Pristatydama 2026 m. veiklos planą, Valstybės kontrolė pažymi, kad greta krašto apsaugos sistemos reikšmingas dėmesys bus skiriamas ir švietimo bei sveikatos apsaugos sričių vertinimui. Šiose srityse priimami sprendimai tiesiogiai veikia žmonių kasdienį gyvenimą ir turi ilgalaikę įtaką šalies socialinei bei ekonominei raidai. „Planuodami auditus daugiausia dėmesio skyrėme sritims, kuriose sprendimų kokybė ir išteklių valdymas lemia ilgalaikę naudą. Didėjantis finansavimas savaime negarantuoja geresnių rezultatų. Investicijos į švietimą ir sveikatos apsaugą turi būti veiksmingos ir duoti apčiuopiamą naudą žmonėms. Vertinsime, ar priemonės įgyvendinamos efektyviai, ar lėšos naudojamos atsakingai ir ar užtikrinamas šių sričių paslaugų prieinamumas bei kokybiškas rezultatas“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Dėmesys švietimo srities pokyčiams, mokinių pasiekimams, specialiųjų poreikių…
„Lyja – nevairuosiu“ – vyresnių vairuotojų savęs ribojimas kelyje
Vyresnio amžiaus vairuotojams galimybė reguliariai vairuoti automobilį yra vienas iš būtų išlaikyti mobilumą. Dažnam automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet galimybė nuvykti į sodą, susitikti su draugais, padėti savo artimiesiems. Visa tai prisideda prie vyresnio amžiaus vairuotojų gyvenimo kokybės išlaikymo amžėjant. Visgi vairavimas yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos gali turėti natūralūs, su amžiumi atsirandantys iššūkiai. Dėl šių kylančių iššūkių, kaip negebėjimas susikaupti prie vairo, atidumo stoka, sulėtėjęs reakcijos greitis, vairavimas gali tapti sudėtingesnis ar net nebeįveikiamas. Dažnu atveju žmonės pastebi, jog tam tikras veiklas, kaip vairuoti, sekasi daryti sunkiau, todėl jie gali pradėti riboti savo elgesį. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Psichologijos katedros mokslininkų atliekamas tyrimas…
Traumos kalnuose lietuviams kainuoja vis daugiau: išmokos per metus išaugo 60 proc.
Šią savaitę prasidėjusios moksleivių atostogos − aktyvias žiemos pramogas mėgstančių keliautojų metas, mat nemaža dalis šeimų šiuo metu planuoja vykti į užsienio slidinėjimo kurortus. Visgi draudikų turima statistika rodo, kad traumų kalnuose vis daugiau, o jų kaina keliautojams iš Lietuvos kasmet auga. Remiantis didžiausio draudiko šalyje duomenimis, pernai metų slidinėjimo laikotarpiu patirtų traumų skaičius išaugo 40 proc., lyginant su ankstesniais metais. Daugiausia traumų ir nelaimingų atsitikimų buvo fiksuota kalnuose Austrijoje ir Italijoje – bene 60 proc. „Praėjusiais metais aktyvaus poilsio mėgėjams iš Lietuvos dėl patirtų traumų iš viso buvo išmokėta beveik 93 tūkst. eurų. Tai – bene 60 proc. didesnė suma nei 2024 metais. Didžiausia išmokėta suma siekė 7 tūkst.…
Aksesuarai, kurie ne tik puošia: kokios tendencijos ryškėja šiandien
Nors mados tendencijos keičiasi kiekvieną sezoną, kai kurie aksesuarai išlieka aktualūs gerokai ilgiau. Vis daugiau žmonių renkasi daiktus, kurie lengvai priderinami prie skirtingų dienos situacijų – nuo darbo susitikimų iki laisvalaikio ar oficialių renginių. Tokie pasirinkimai vertinami ne tik dėl elegantiškos išvaizdos, bet ir dėl patogumo bei universalumo, leidžiančio natūraliai įsilieti į rutiną ir stilių. Kasdien dėvimi aksesuarai vis dažniau tampa ne tik įvaizdžio akcentu, bet ir praktiška detale – jie turi atrodyti lengvai, jaustis patogiai ir prisitaikyti prie žmogaus gyvenimo tempo. Daugiau nei stiliaus detalė Ilgą laiką aksesuarai buvo suvokiami kaip detalė, užbaigianti įvaizdį, tačiau šiandien jų vaidmuo pamažu keičiasi. Vis dažniau tikimasi, kad aksesuaras ne tik papuoš, bet…
Nuo reabilitacijos Lenkijoje iki protonų terapijos Danijoje: kur gydytis vyksta lietuviai
Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga. Pirmoji galimybė – tarpvalstybinė sveikatos priežiūra Pacientai, turintys gydytojo siuntimą planinėms ambulatorinėms, stacionarinėms, reabilitacijos ar kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms, gali pasirinkti jas gauti kitos Europos Sąjungos valstybės, Islandijos, Lichtenšteino ar Norvegijos gydymo įstaigose – tiek viešosiose, tiek privačiose. Tokiu atveju už suteiktas medicinos paslaugas gyventojai susimoka, o grįžę į Lietuvą ne vėliau nei per vienus metus gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą (VLK) dėl gydymo…
