Ar Tau buvo kada nors smalsu, kaip maitinasi garsiausios pasaulio žvaigždės? Juk ir jas kamuoja panašios bėdos, kaip ir mus. Priauga kartais vienas kitas kilogramas, kuriuos reikia numesti. Agnė Gedminaitė Miškinienė (Žalioji dėžutė įkūrėja) nusprendė pasidalinti įdomia informacija apie tai, kaip maitinasi viena garsiausių pasaulio dainininkių – Madona. Ir Madona turi silpnybių saldumynams Madonos mityba labai paprasta, tačiau tokia mityba padeda jai išlaikyti ilgalaikius rezultatus. Madonai dabar 61 metai, bet ji atrodo iš ties nepriekaištingai pagal savo amžių. O ir kūno linijos pavydėtinos. Žymus dietologas ir asmeninis Madonos treneris jai sukūrė specialią dietą – mitybą. Beje, ar žinojote, kad viena didžiausių Madonos silpnybių – saldumynai. Taip, taip, saldumynai. Turbūt mažai tokių…
Nesaugiai besijaučiantiems šalies seneliams – papildomos Raudojo Kryžiaus savanorių pajėgos
Nors šalyje besitęsianti ekstremalioji padėtis – iššūkis visiems, kone didžiausią nerimą karantino pradžioje išgyveno garbaus amžiaus žmonės – net 17 proc. senelių jautėsi nesaugiai, o 36 proc. vidutiniškai, rodo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta apklausa. Tik 47 proc. senelių savo jauseną įvardino kaip saugią. Vyresnio amžiaus gyventojai pabrėžė, kad šiuo metu juos vargina ne tik ekonominės problemos, bet ypač trūksta bendravimo. Mat pokalbiai nuramina ir praskaidrina kasdienybę. Norėdami palengvinti šį laikotarpį vyresnio amžiaus žmonėms, Lietuvos Raudonasis Kryžius drauge su uždarąja gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrove „Aviva Lietuva“ vykdo projektą „Gerumo pajėgos prieš virusą – Lietuvos Raudonasis Kryžius ir AVIVA“. Esami savanoriai sunkiuoju metu rizikos grupėje esantiems seneliams skiria dar daugiau…
Vartotojų teisių gynėjai: būdami ES piliečiai, turime išskirtinių privilegijų
Europos vartotojų centrų tinklas (ECC-Net) fiksuoja didžiausią užklausų kiekį per visą savo istoriją. Koronaviruso pandemijai įžiebus daug naujų nesutarimų tarp vartotojų ir pardavėjų bei paslaugų teikėjų, Lietuvos ir kitų ES šalių narių piliečiai ėmė gerokai dažniau kreiptis į savo šalyse veikiančius Europos vartotojų centrus. Kaip aiškina Europos vartotojų centro Lietuvoje atstovai, pandemija daugelyje sektorių išbalansavo nusistovėjusią pusiausvyrą tarp vartotojų ir pardavėjų bei paslaugų teikėjų. Būtent todėl jaučiamas pretenzijų turinčių vartotojų suaktyvėjimas. Ne metas švęsti Šiandien, gegužės 9 dieną, Europos Sąjungos valstybės ir institucijos mini Europos dieną. Tačiau šiemet iškilmingų minėjimų daugelyje organizacijų buvo atsisakyta: ne tik dėl praktiškai visoje Europoje įvesto karantino, bet ir dėl gerokai išaugusių darbų krūvių. „Šioje…
„Man neramu“ – būsena, į kurią neturėtume žiūrėti abejingai
Pasauliui vis dar gyvenant sukaustytam koronaviruso pandemijos, daugybė žmonių yra priversti išmokti gyventi naujomis aplinkybėmis – tai gali skatinti didesnį ir dažnesnį nerimą. „Eurovaistinės“ sveikatos priežiūros specialistai sako, kad į tokią savijautą negalima žiūrėti abejingai, jeigu jaučiate, kad nerimas trukdo įprastam gyvenimui, verta ieškoti būdų, kaip su tuo kovoti. Į pasikeitusias aplinkybes kiekvienas reaguojame skirtingai. Vaistininkė Karolina Kudzinskienė sako, kad kartais sunku pastebėti, jog žmogus jaučia nerimą, kai kurie elgiasi įprastai ir viską išgyvena savo viduje. „Vis dėlto jeigu pastebite, kad nerimas jus ar artimąjį kankina didžiąją laiko dalį, trikdo kasdienybę, miegą, tuomet tikrai reikėtų suklusti“, – tvirtina K. Kudzinskienė. Ji sako pastebinti, kad vaistinėje žmonės dažniausiai kreipiasi dėl suprastėjusios…
Lietuva turi naują laivą: pasižvalgykite, kaip jis atrodo viduje
Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre užregistruotas naujas laivas – „Sirena Seaways“. Nuo šios savaitės pradžios išskirtinis keltas keleivius ir krovinius pradėjo plukdyti maršrutu Klaipėda-Karlshamnas (Švedija). „Sirena Seaways“ priklauso vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS laivynui. Tai – daugiausia kajučių turintis bendrovės laivas Lietuvoje, galintis vienu metu plukdyti ir keleivius, ir krovinius. Iš viso naujajame laive yra 181 kajutė, kurioje gali apsistoti 650 keleivių. Krovininė laivo talpa siekia 2 tūkst. linijinių metrų. Kitaip tariant, jame gali tilpti net 2 km į vieną eilę sustatytų automobilių. „Sirena Seaways“ keltas mūsų laivyne – tikrai išskirtinis, nes jame, lyginant su kitais keltais, nėra sėdimų salono vietų, visiems sudarytos sąlygos apsistoti kajutėse, įrengta speciali skaitymo-poilsio…
Dėl šiltos žiemos erkių aktyvumas šiemet prognozuojamas didesnis: kaip apsisaugoti?
Šį pavasarį šalį užklupus pandemijai, daugelis kitų pavojų, galinčių turėti reikšmingų neigiamų pasekmių sveikatai, pateko į antrą planą. Gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad svarbiausiu išlieka noras apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau į vaistines jau pradėjo plūsti sunerimę žmonės, grįžę iš pasivaikščiojimo miške ar parke ir prašantys patarimo, kaip išsitraukti įsisiurbusią erkę ir apsisaugoti nuo jų. „Šylant orams, bunda ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių – erkės. Vieni pirmųjų dažniausiai tai pastebi gyventojai, turintys augintinius. Deja, iki šiol daugelis žmonių numoja ranka į galimą pavojų sveikatai įsisiurbus erkei ir vangiai rūpinasi apsauga, atbaidančia šiuos gyvius. Tai pastebime ir šiuo metu, kai vaistinėse priimame daugiau klientų, užsukusių ne tik būtiniausių medikamentų ar apsauginių kaukių, bet…
Genetikas dr. Danielius Serapinas: „Stresas – mechanizmas, padedantis įveikti iššūkius“
„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs MRU Psichologijos instituto profesorius, med. m. dr. Danielius Serapinas. Jo paskaita, kurioje genetikas pasidalino streso valdymo patarimais bei žalingo mąstymo pavyzdžiais, užbaigė virtualų paskaitų ciklą „Rinkis rūpintis savimi“. Jį prekybos tinklas „Rimi“ organizavo kaip vieną iš priemonių padėti darbuotojams ramiau išgyventi ir lengviau priimti dėl COVID-19 viruso kilusius iššūkius. Stresas gali būti ir naudingas „Jeigu suprasime stresą ir išmoksime jį valdyti, net ypač stresiniai įvykiai ne taip stipriai veiks mūsų organizmą. Mokslininkų įrodyta, kad mūsų reakcija į stresą yra ne mažiau svarbi nei pats streso objektas. Taigi, geriausia į viską stengtis žiūrėti konstruktyviai ir nekaltinant…
Milijardai žmonių visame pasaulyje gyvena su herpesvirusine infekcija, paskelbė PSO
Maždaug pusė milijardo žmonių visame pasaulyje gyvena su lytiniu organų herpesvirusine infekcija ir net keli milijardai yra užsikrėtę burnos herpes infekcija, dar vadinama pūsleline. Tokią informaciją paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlikusi šios infekcijos paplitimo įverčių tyrimą. Pasak PSO, tokie herpesvirusinės infekcijos įverčiai atskleidžia šios infekcijos prevencijos ir gydymo paslaugų plėtojimo poreikius. PSO duomenimis, maždaug 13 proc. 15–49 metų amžiaus gyventojų pasaulyje – beveik 500 mln. – yra užsikrėtę 2 tipo herpes simplex viruso (HSV-2) sukelta infekcija. HSV-2 beveik išimtinai perduodamas lytiniu santykių metu ir sukelia lytinių organų pūslelinę. Infekcija sukelia pasikartojančius, dažnai skausmingus lytinių organų išopėjimus maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų. 1 tipo herpes simplex virusas (HSV-1) dažniausiai perduodamas per tiesioginį…
Dvi kaukės per dieną – specialistai sunerimę, saugojamės tik „dėl akių“
Apsauginių veido kaukių dėvėjimas viešose vietose vis dar privalomas ir gatvėje dauguma sutiktų praeivių dėvi apsaugos priemones, tačiau sveikatos specialistai sako pastebintys, kad daliai žmonių kaukių dėvėjimas liko tik formalumu ir jos keičiamos per retai. Socialiniame tinkle pasiteiravus, kiek kartų per dieną keičiate vienkartinę kaukę, didžioji dalis respondentų atsakė, jog tai daro vieną kartą. Taip pat nemaža dalis atsakiusiųjų teigia, kad kaukės net neturi, nes iš namų niekur neina. Mažiausia nereprezentatyvios apklausos dalyvių dalis teigė, kad keičia kaukes dažniau, nes to reikalaujama darbo vietoje. Specialistai ragina prisiminti, kad vienkartinė kaukė yra skirta nešioti iki kol sudrėks arba ją dėvint dvi valandas. „Respiratorius, kurių jau turime savo vaistinėse, galima nešioti ilgiau,…
Pasiruošimas egzaminams – be streso
Ant nosies abitūros egzaminai. Pasaulinė pandemija greičiausiai pakoregavo ne vieno jauno žmogaus planus, tad nerimo tikrai netrūksta. Ar įstos į išsvajotąją specialybę? Ar pavyks išvykti mokytis į užsienį? Ar pateisins tėvų lūkesčius? Tėvai taip pat nemažiau išgyvena, kaip pasikeitusiame pasaulyje seksi jų atžaloms. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, jog nervintis – nebe laikas: „Lūkesčius sau ir vaikams reikėjo kelti penktoje klasėje, o ne paskutiniais mokslo metais. Ką šiandien galime padaryti? Juos palaikyti.“ Svarbu emocinis palaikymas Vilniaus universiteto psichologijos magistro studentas Mykolas Kriščiūnas, ketverius metus savanoriaujantis „Jaunimo linijoje“, pasakoja, jog kasmet pavasarį sulaukiama daugybės skambučių dėl artėjančių egzaminų. Ant nosies kabantys atsiskaitymai jaudulį kelia ir mokyklos abiturientams, ir sesiją…
