Miegate po 8 valandas per parą, tačiau pabundate pavargę? O galbūt 5 valandos miego kartais garantuoja kur kas kokybiškesnį poilsį, nei 9 valandos nakties poilsio? Šis jausmas pažįstamas toli gražu ne jums vienam! Įtaką mūsų miegui daro ne tik išmiegotų valandų skaičius, bet ir miego ciklai – individualūs miego stadijų svyravimai mūsų organizme. Miego ciklai Miego metu mūsų organizme cikliškai vyksta įvairūs fiziologiniai procesai. Pavyzdžiui, keičiasi akių judesiai ir raumenų įsitempimo lygis. Ilgai stebėję šiuos žmonių kūno pokyčius miego metu mokslininkai išskyrė keturias pagrindines miego stadijas – tris negreitų akių judesių, žymimas trumpiniu NREM (angl. Non-Rapid Eye Movements) bei vieną greitų akių judesių fazę, žinomą kaip REM (angl. Rapid Eye…
Gaisras Alytuje: kaip teisingai apsaugoti organizmą nuo kenksmingų medžiagų?
Katastrofa padangų perdirbimo gamykloje Alytuje ne vieną privertė imtis pačių įvairiausių metodų, kaip apsaugoti organizmą nuo įkvepiamų nuodingų medžiagų. Alytaus vaistininkai atkreipia dėmesį, kad savavališkai vartojant vaistinius preparatus, rizikuojama dar labiau pakenkti savo sveikatai. Sveikatos specialistai sako, kad savaitę gesinamas gaisras į aplinką išskiria didžiulius kiekius įvairių nuodingų, kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti ilgalaikį efektą sveikatai. Kaip apsaugoti savo organizmą nuo užteršto oro, viešojoje erdvėje imta dalytis, pasak Alytaus „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Monika Danulevičiūtė, klaidinančia informacija. „Alytuje žmonės susiskirstė į kelias grupes, vieni suvokia galimą padidėjusios oro taršos žalą ir saugosi: lieka namuose arba nešioja apsaugines kaukes. Tačiau pastebiu ir miesto gatvėse be apsauginių kaukių vaikštančius senjorus bei mažamečius vaikus. Deja,…
Baltijos šalių tyrimas: du trečdaliai darbuotojų sirgdami į darbą neina
Sezoninės ligos puola visus, tačiau Baltijos šalių gyventojai sirgdami elgiasi skirtingai. Latviai dažniau nei kaimyninių šalių žmonės susirgę darbus nustumia į šalį ir visą dėmesį sutelkia į sveikatą. Tuo tarpu Estijos gyventojai dažniau nei latviai ir lietuviai sunegalavę dirba iš namų. Tyrimas parodė, kad Latvijos žmonės serga atsakingiausiai – 67 proc. latvių susirgę neina į darbą bei mokslo įstaigas. Taip elgiasi 64 proc. estų ir 60 proc. Lietuvos gyventojų. Specialistai pastebi, kad darbuotojai elgiasi vis atsakingiau, o darbdaviai jiems kuria vis lankstesnes darbo sąlygas. Žmonių elgesį susirgus atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Keičiasi požiūris į sergančius darbuotojus „Skaičiai rodo besikeičiantį darbdavių…
„Dievų vaisiumi“ tituluojami persimonai: turtingi ir skoniu, ir maistine verte
Persimonai – egzotiško skonio vieni populiariausių šaltojo sezono vaisių Lietuvoje. Mitybos specialistai sako, kad persimonų sudėtyje gausu vitamino C, A, kalio, geležies ir kitų organizmui reikalingų medžiagų. Savo ruožtu maisto ekspertai dalijasi originalių patiekalų receptais – nuo salotų iki troškinių, kuriuose pirmuoju smuiku griežia persimonai. Naudingi širdies ir žarnyno veiklai Persimonai paplitę nuo Šiaurės Amerikos iki Japonijos, o Graikijoje jie išdidžiai vadinami „dievų vaisiais“. Lietuvoje šaltąjį sezoną didieji persimonai patenka į populiariausiųjų vaisių TOP 5-uką, sudarydami rimtą konkurenciją netgi mandarinams. Parduotuvių lentynas pasiekę spalio mėnesį, jie lietuvių graibstyte graibstomi visą šaltąjį sezoną. Dietistė Živilė Dumbraitė akcentuoja, kad persimonuose esančios medžiagos mūsų organizmui teikia daug naudos. „Persimonuose gausu vitamino C ir…
„airBaltic“ Lietuvoje šiemet aptarnavo 18% daugiau keleivių
Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ per pirmuosius devynis 2019 m. mėnesius Lietuvoje skraidino 390 000 keleivių. Tai yra 18% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Judėdami į priekį, mes planuojame toliau didinti tiesioginių skrydžių skaičių iš visų trijų Baltijos šalių sostinių. Matome augančią vietinę paklausą Baltijos šalyse, todėl siūlome geriausią susisiekimą su šiuo regionu“, – sako Martinas Gaussas, „airBaltic“ generalinis direktorius. Iš viso „airBaltic“ per šį laikotarpį aptarnavo 3 874 867 keleivių, t.y., 22% daugiau, lyginant su praėjusiais metais. „airBaltic“ vykdo skrydžius į daugiau kaip 70 krypčių iš Rygos, Talino ir Vilniaus. Iš Lietuvos sostinės kompanija siūlo tiesioginius skrydžius į Amsterdamą, Berlyną, Miuncheną, Paryžių ir Taliną bei patogų susisiekimą per…
Specialistai įspėjai: netaisyklingai dirbant kompiuteriu, gresia rimtos regos ligos
Šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės be išmanaus telefono, darbo – be kompiuterio ir poilsio be elektroninės knygos ar TV ekrano. Visi šie prietaisai labai palengvina mūsų gyvenimą ir paspartina darbą, tačiau optometrininkai įspėja – jie visi skleidžia nematomą, bet mūsų regai labai pavojingą mėlynąją šviesą. Jos poveikis ilgainiui gali sukelti rimtų regos problemų ir negrįžtamų pasekmių. Tad ką daryti – kaip nuo šios šviesos apsisaugoti ir kaip išvengti akių ligų? Tyrimai rodo*, kad kone kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas turi regėjimo sutrikimų. Tūkstančiai žmonių Lietuvoje kasmet susiduria su silpstančiomis akimis vien dėl to, jog netinkamai jas prižiūri darbo metu. Šiandien vis dažniau išgirstame terminą – kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl.…
Patikslintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijoje – dėmesys psichoemocinės sveikatos stiprinimui ir savižudybių prevencijai
2019 m. spalio 18 d. pranešimas žiniasklaidai 2019 m. spalio 17 d. Seimas patvirtino atnaujintą Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategiją, papildytą aktualiomis nuostatomis, susijusiomis su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Lietuvos sveikatos sistemos vertinimu, socialinių partnerių siūlymais, užtikrinant, kad Lietuvos sveikatos politika būtų kompleksiška ir tvari, pagrįsta principu „Sveikata visose politikose“. Tarp naujų uždavinių – psichoemocinės sveikatos stiprinimas ir savižudybių prevencija. Šiems uždaviniams įgyvendinti strategijoje numatyta didinti teikiamos psichologinės ir psichiatrinės pagalbos paslaugų prieinamumą, plėsti psichologinės pagalbos ir savižudybių rizikos veiksnių mažinimo prevencinių priemonių, skirtų sunkiomis ligomis susirgusiems asmenims, įgyvendinimą. Nors strategijoje ir įtvirtinti ilgalaikiai įsipareigojimai kuriant sveikesnę visuomenę, nustatyti sveikatinimo veiklos…
Žymi tinklaraštininkė atskleidė, kokia duona dabar madinga ir su kuo ją valgyti
Duona – tai vienas svarbiausių ir seniausių valgių žmonijos istorijoje. Nors kurį laiką šis kepinys buvo apipintas mitais, šiandienos duonos valgytojai vis dažniau atsigręžia į tradicijas, todėl sparčiai populiarėja seniausias duonos gamybos būdas – duona su raugu. Nuo žymiosios San Francisko „sourdough“, Daniškos „rugbrød“ ar tradicinės lietuvių ruginės duonos – visos receptūros ir vėl aktualios. „Kviečiu iš naujo atrasti šį tradicinį duonos skonį, kuris puikiai subalansuotas įvairių šalių virtuvėse“, – pasakoja tinklaraštininkė Julija Steponavičiūtė ir dalinasi trimis receptais. Maisto tinklaraščio autorė tikina, kad kadaise duona buvo bene pagrindinis žmonių energijos šaltinis. Tačiau ji mums svarbi ne tik dėl maistinių medžiagų, bet ir kaip pilnavertiškos mitybos simbolis, kuris buvo primirštas nepelnytai.…
Nebrangu ir paprasta: maža stiliaus detalė kardinaliai pakeisianti jūsų išvaizdą
Šiandien kojinės jau yra tapusios reikšminga aprangos detale, ne tik pagyvinančia stilių, bet ir padedančia išreikšti požiūrį į pasaulį. Jų ypač prireikia pamažu vėstant orams. Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, nors klasikiniams kojinių pasirinkimams vis dar teikiama pirmenybė, tačiau vietą spintose po truputį atranda ir įdomesnių raštų bei spalvų kojinės. Nuo šilko iki masažo prašymų Prieš kelis šimtus metų sukurtos šilkinės kojinės sukėlė didelį ažiotažą kilmingųjų tarpe. Pradžioje skirtos tik vyrams, laikui bėgant, jos patraukė ir moterų dėmesį. Visgi dėl brangių medžiagų ir sudėtingų gamybos technologijų šios kojinės prieinamos buvo toli gražu ne visiems. Vėliau, augant rinkai, atsirado vis daugiau skirtingo – ne tik šilkinio…
Patikslinta Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija
Seimas priėmė Seimo nutarimą dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos pakeitimo (projektas Nr. XIIIP-3607(2). Priimtu dokumentu nutarta papildyti Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategiją aktualiomis nuostatomis, susijusiomis su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 metų. Strategija papildyta naujais uždaviniai ir veiksmais, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas ir vykdomą sveikatos politiką. Tarp naujų uždavinių – savižudybių skaičiaus mažinimas, burnos higienos ir profilaktinės burnos sveikatos priežiūros įpročių skatinimas, užkrečiamųjų ligų valdymo gerinimas, gynybinės medicinos įtakos sveikatos sistemai mažinimas ir kt. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad Lietuvos sveikatos politika būtų kompleksiška ir tvari, pagrįsta principu „Sveikata visose politikose“, integruota į švietimo, ekonomikos, socialinės apsaugos ir kitų politikų sektorius, paremta mokslo įrodymais ir gerąja praktika pagrįstomis intervencijomis,…