Vyriausybės kanceliarijos koordinuojamos programos „Čiurlioniui 150“ organizatoriai pristato penkis maršrutus „Čiurlionio keliu“. Keliaujantieji po Lietuvą kviečiami pasirinkti vieną iš maršrutų ir atrasti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vaikystės Dzūkiją, jo ir žmonos meilės miestą Palangą, muzikos mokslus menančią Plungę, visuomeninės ir kultūrinės veiklos centrą Vilnių bei su kūrybos palikimu siejamą Kauną. Interneto svetainėje ciurlioniui150.lt pateikiami pagal nacionalinį Čiurlionio kelią parengti maršrutai. Čia keliautojai ras ne tik išsamius lankytinų vietų aprašymus ir patogius naudoti žemėlapius, bet ir pasiūlymus, kokiomis pramogomis, ekskursijomis bei edukacijomis praturtinti kelionę, į kokius vietinius gidus kreiptis ir kitą praktinę informaciją. „Čiurlionis buvo ne tik didis menininkas, bet ir keliautojas. Dar kūdikystėje jo gyvenimas prasidėjo kelione iš Senosios Varėnos į…
Netinkamos ausų higienos pasekmės – sieros kamščiai, ausų uždegimai ir net būgnelių pažeidimai
Ar ausų krapštukai – neatsiejama vonios spintelės priemonė, ar tylus mūsų ausų priešas? Viešoje erdvėje netrūksta patarimų, kaip taisyklingai valyti ausis, tačiau dalis jų klaidina ir gali būti pavojingi. „Vatos pagaliukai – dar vadinami ausų krapštukais – iš tiesų nėra skirti ausims valyti. Jais galima pavalyti tik išorinę ausies dalį, bet į pačią landą jų kišti nerekomenduojama. Kur kas saugesni yra specialūs vaikams skirti vatos pagaliukai – jų antgalis didesnis, todėl mažesnė rizika juos įkišti pernelyg giliai į ausies landą“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė. Kaip saugiai prižiūrėti ausis? Pasak vaistininkės, didžiausia netinkamos higienos rizika – ausies būgnelio pažeidimas, kuris gali lemti ir klausos sutrikimą. Dažniausia problema –…
Rekomendacijos gyventojams dėl Šiaulių rajone traukinio vagone, vežančiame chemines medžiagas, kilusio gaisro
Šiaulių r. Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, ties Geruogių k., kilo gaisras traukinio vagone, kuriame dega cheminės medžiagos, trąšos. Galimas oro užterštumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Degdamos cheminės medžiagos išskiria nuodingas, kvėpavimo takus dirginančias dujas. Rekomendacijos gyventojams: 1 km atstumu gyventojams privaloma nedelsiant evakuotis – jei yra galimybė, kuo greičiau palikti užterštą teritoriją, judėti prieš vėjo kryptį arba į šoną nuo dūmų debesies. Didesniu atstumu (2-10 km) ir jeigu nėra galimybės evakuotis – užsidaryti patalpose, sandariai uždaryti langus, duris, ventiliacijos angas, išjungti rekuperaciją. Kvėpavimo apsauga – naudoti respiratorių su rūgščių dujų filtrais (pvz., ABEK tipo) arba bent jau drėgną audinį / rankšluostį ant…
Vasara baigiasi – kelionės po Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodas tęsiasi
Vasarai einant į pabaigą, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) tiek vis dar atostogaujančius, tiek į kasdienybę grįžtančius lankytojus kviečia į parodas, kurių daugelis keisis jau rugsėjį. Iš daugiau nei 18 parodų, eksponuojamų pajūryje ir Vilniuje, kiekvienas gali išsirinkti savo kelionę – pratęsti vasaros ritmą ir atrasti tai, kas įkvėps. Sostinės gyventojų ir svečių laukia atradimai – nuo istorinių dailės vertybių iki netikėtų šiuolaikinio meno patirčių Vieno ryškiausių Lietuvos modernizmo kūrėjų Stasio Ušinsko 120-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ eksponuojama LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Joje pristatomas išskirtinis menininko kūrybos spektras – nuo tapybos iki lėlių teatro, nuo vitražo ir stiklo dirbinių iki scenografijos. Paroda veiks…
Paaiškino palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą: kas ir kaip ją gauna?
Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems nereikia aktyvaus gydymo, tačiau norima palengvinti ligos simptomus, kartais reikalinga nuolatinė medicinos specialistų priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose. Tada gali padėti palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje. Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos. Ši paslauga skiriama, jeigu yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija. Kai reikia nuolatinės specialistų priežiūros „Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių…
Nauja galimybė pacientams: dantų atkūrimas per 6 valandas jau taikomas ir Lietuvoje
Panevėžio implantologijos centre dirbantis burnos chirurgas Rokas Kuprys – vienas pirmųjų gydytojų Lietuvoje, pradėjusių taikyti viso žandikaulio dantų atkūrimo per 6 valandas metodą. Inovatyvus gydymo protokolas, paremtas pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis ir gydytojo patirtimi, leidžia pacientams susigrąžinti šypseną vos per pusdienį. „Šį metodą praktikoje taikau nuo 2019-ųjų. Pasaulyje jis sparčiai populiarėja dėl savo greičio, mažesnio invazyvumo ir patogumo pacientui. Savo patirtį matau ne tik kaip galimybę padėti pacientams, bet ir kaip pareigą dalintis žiniomis su kitais kolegomis. Nuolat dalyvauju tarptautiniuose mokymuose ir pats vedu kursus gydytojams odontologams ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Vokietijoje, Ispanijoje, Egipte, Rumunijoje bei kitose šalyse“, – pasakoja R. Kuprys. Procedūros eiga Visų žandikaulio dantų atkūrimą per…
Dvi atostogaujančių problemos užsienyje: brangus ryšys ir pamestas telefonas
Planuojant atostogas svetur svarbu ne tik pasirūpinti dokumentais ar sveikatos draudimu. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) primena apie dvi dažnas problemas, su kuriomis keliautojai susiduria užsienyje: netikėtai didelės tarptinklinio ryšio (roaming) sąskaitos ir telefonų praradimas. Ne ES šalyse ryšys vis dar kainuoja brangiai Kelionėse po Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalis daugumos Lietuvos operatorių vartotojai už mobilųjį ryšį moka tiek pat, kiek namuose (išimtis šiuo metu taikoma virtualiajam operatoriui UAB „Teledema“). Tačiau šis principas negalioja už ES ribų – tarp tokių šalių yra ir dažnai lankomos vietos, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Monakas, Šveicarija ar Turkija. „Svarbu nepamiršti, kad šios šalys nėra ES/EEE narės. Todėl jose taikomos kitokios roaming kainos –…
Motinystės vienišumą keičia palaikymas: „Išgirdau, kad mamos daro klaidas ir mane tai nuramino“
„Labai greitai mano nėštumas iš didelio džiaugsmo perėjo į vienišumą ir pasijuto didelė socialinė izoliacija. Dalyvavimas Dulų asociacijos organizuotuose susitikimuose tapo mano saugumo sala – išgirdau, kad visos mamos daro klaidų, ir tai mane labai ramino. Esu tikra, kad taip išvengiau pogimdyminės depresijos“. Šie žodžiai – viena iš daugelio istorijų, užfiksuotų Dulų asociacijos projekte „Socialinę atskirtį patiriančių šeimų įgalinimas, stigmatizacijos mažinimas bei motinystės/tėvystės patirties svarbos aktualizavimas visuomenei“. Bendruomenė keičia šeimų gyvenimus Šiais laikais daugybė šeimų susiduria su skirtingais iššūkiais – nuo emocinių iki finansinių. Greitas gyvenimo tempas, pokyčiai asmeniniame gyvenime, nerimas dėl ateities kuria įtampą kasdienybėje ir šeimoje, kurioje auga bei formuojasi vaikai. Dulų asociacijos inicijuoto projekto, finansuojamo ES lėšomis,…
Liūtas, delfinas, meška, o gal vilkas: ar žinote savo miego chronotipą? Specialistė paaiškino, kaip juos atpažinti
Kiekvienas žmogus turi savitą biologinį ritmą, kuris lemia, kada jaučiamės žvaliausi, o kada – pavargę. Šį vidinį laikrodį, dar vadinamą chronotipu, formuoja ne tik genetika, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai: darbo grafikas, fizinis aktyvumas, laikas prie ekranų ar net mityba. Miego specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia – nors polinkis būti ankstyvu vyturiu ar vėlyvu naktinėtoju gali būti įgimtas, chronotipą pakeisti yra įmanoma. Kas būdinga skirtingiems chronotipams? Jei anksčiau žmonės būdavo skirstomi į vyturius arba pelėdas, šiuo metu išskiriami net 4 skirtingi chronotipai: liūtas, delfinas, meška ir vilkas. Anot A. Ramanauskės liūto chronotipas yra labai panašus į vyturio: tokie žmonės nori anksti eiti miegoti ir anksti atsikelia be žadintuvo. Vis tik, anot…
Gydytoja kardiologė: ką svarbu žinoti apie plautinę hipertenziją?
Plautinė hipertenzija (PH) – reta, bet pavojinga liga, kuriai būdingas ilgainiui dėl skirtingų priežasčių išsivystęs spaudimo plaučių kraujagyslėse padidėjimas, sukeliantis dešiniojo širdies skilvelio perkrovą. Dėl šios priežasties širdis turi dirbti vis sunkiau, o negydoma liga gali sukelti rimtus širdies ir plaučių pažeidimus, neįgalumą ar net mirtį. Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Monika Laukytė-Slėnienė sako, kad ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir ligos prognozę. „Plautinė hipertenzija pasireiškia maždaug 1 proc. pasaulio gyventojų. Dėl širdies ir plaučių ligų, kurios dažnai išprovokuoja šią būklę, ji dažniau diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. Vis dėlto svarbu žinoti, kad mažiau nei…
