Tamsu. Aplink taip tamsu. Tik pro mažytį langelį pirmas kartas skverbiasi blausi gatvės žibintų šviesa. Bet tas langelis toks nešvarus, apipuvęs. Ji sėdi kamputį ant mažos, aplūžusios kėdės. Tankiai alsuoja. Čia oras nešvarus, galima sakyti nėra kuo kvėpuoti. Jos drabužiai suplėšyti, plaukai sutaršyti, visa purvina. Kiek ji jau čia laiko? Ji pati net neprisimena. Lyg ir savaitė. Ar kelios dienos. Ar kelios savaitės. Jos galva tuščia. Maudžia visa kūną: nuo pat kojų pirštų iki smegenų. Skauda viską. Ne kartą ji mintyse maldavo mirties, bet jos maldų niekas neklausė. Balsas. Balsas jai sakė, kad jos jau laukia. Ten aukštai kur nėra skausmo. Kur nėra tamsos. Kur jos niekas neskriaustų. Kur ji…