Sveikata

5 būdai mitybą namie paversti tvaresne

Mūsų veiklos ar pasirinkimai daro poveikį aplinkai ir klimatui. Tik nuo mūsų priklauso, ar jis bus teigiamas, ar neigiamas. Apskaičiuota, kad didžiausią neigiamą namų ūkių poveikį aplinkai sukelia netvariai šildomas būstas ir transporto pasirinkimas. Jei, siekdami tvaresnio gyvenimo, jau įsigijote saulės elektrinę, persėdote ant dviračio ir pasirūpinote geoterminiu šildymu, laikas pažvelgti į savo lėkštę ir pasirūpinti tvaresniu jos turiniu. Skaičiuojama, kad netvarus maisto vartojimas sudaro apie 17 proc. kiekvieno namų ūkio ekologinio pėdsako, o jį sumažinti padės 5 paprasti principai.

Siekiant tvaresnės arba kitaip – aplinką labiau tausojančios mitybos, nebūtina imtis drastiškų pokyčių, pavyzdžiui, staiga atsisakyti tam tikrų produktų, tapti veganais ar visiškai vengti įpakuotų produktų. Pakanka šiek tiek pakoreguoti kiekvieną savo įprotį, ir mityba taps ne tik tvaresnė, bet ir sveikesnė, nes tvarumas ir nauda sveikatai dažnai eina išvien.

 „Nestlé Baltics“ Tvarumo ambasadorė Milda Žemaitienė sako, kad vis daugiau maisto sektoriaus kompanijų pasaulyje ima orientuotis į tvarią gamybą – tausojančią gamtą, jos resursus, prisijungia prie žiedinės ekonomikos, kai naudojamos visiškai perdirbamos pakuotės. Tačiau už dalį poveikio atsakingi ir vartotojai: jie gali atsakingiau rinktis ir ruošti maisto produktus bei mažinti jų švaistymą. Ji išskiria šiuos principus, kurie padidins mūsų pusryčių, pietų ir vakarienių draugiškumą aplinkai:

1. Dažniau rinkitės augalinius produktus

Specialistai vieningai tvirtina, kad gyvulinės kilmės produktų (mėsos, pieno, kiaušinių) keitimas augaliniais yra bene veiksmingiausias ir tvariausias būdas sumažinti neigiamą maisto industrijos poveikį aplinkai. Iš gyvūnų pagamintas maistas turi didesnį anglies dvideginio pėdsaką: avienos, jautienos ir sūrių pramonė yra didžiausi globalinį atšilimą sukeliančių dujų šaltiniai. Be to, mėsos pramonėje, norint užauginti vieną kilogramą maisto, sunaudojama ypač daug vandens, palyginti su augaliniais produktais.

„Tvari mityba nereiškia, kad kasdien būtina valgyti vien vaisius ir salotas – tiesiog įprastus mėgstamus mėsos patiekalus, pieno produktus, kiaušinius dažniau stenkitės keisti alternatyvomis, pavyzdžiui, mėsos kepsnius – sojos, pieną – augaliniais gėrimais ir t. t. Sojos gaminiai, kurie savo skoninėmis savybėmis gali būti labai panašūs į mėsą, sūrį ar varškę, yra ir labai vertingi maistine prasme“, – teigia M. Žemaitienė.

Dalies gyvūninės kilmės produktų keitimas augaliniais svarbus ne tik aplinkai, bet ir sveikatai. Mitybos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai kartoja, kad mūsų racione vis dar drastiškai trūksta augalinės kilmės ir gerokai per daug gyvulinės kilmės produktų. LR Sveikatos apsaugos ministerija, kas penkerius metus organizuojanti gyventojų mitybos tyrimus, yra nurodžiusi, kad tik maždaug kas antras (57,3 proc.) lietuvis daržoves ir vaisius valgo kasdien ir tik kas dešimtas juos valgo 4‒5 kartus per dieną, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).  

Šių tyrimų duomenimis, lietuvių maisto racione vis dar vyrauja riebalų perteklius – riebalinės kilmės kalorijos sudaro 42,9 proc. viso raciono energinės vertės vietoj rekomenduojamų 25‒35 procentų. Daugiau nei vertėtų suvartojame ir paprastųjų angliavandenių. Ir nors vaisių ir daržovių vartojimas didėja, kad būtume sveiki, jų, kaip ir žuvų produktų, suvalgome nepakankamai.

2. Gaminkite patys

Daugeliui aišku, kad gaminant maistą namie paprastai ir sveikiau maitinamasi. Be to, maisto gaminimas namuose sveikesnis ir planetai.

Taip yra todėl, kad gamindami maistą namuose galite patys pasirinkti ingredientus, sunaudoti mažiau maisto produktų ir energijos. Kai gaminate patys, galite rinktis tvaresnės gamybos, ekologiškus ingredientus, kuriuos gaminant daromas mažesnis poveikis aplinkai, tuo tarpu kai užsisakote jau pagamintą maistą, nežinote panaudotų ingredientų kilmės, kaip jie buvo pagaminti.

„Gaminti namuose tikrai gali kiekvienas, nepriklausomai nuo kulinarinių įgūdžių ar turimo laiko. Sparčiai daugėja geros kokybės maisto produktų, kuriuos namuose belieka pakepti, išvirti ar tiesiog įmaišyti. Ir tai nėra tie įprastiniai pusgaminiai, kurių dėl mažos maistinės vertės rekomenduojama vengti“, – sako „Nestlé Baltic“ atstovė.

Gamindami namuose galime kontroliuoti ir maisto bei jo pakuočių atliekas: pasigaminti lygiai tiek, kiek suvalgysime, rūšiuoti ar įsigyti produktų be pakuočių. Paradoksalu, bet kol kas didžiausi maisto švaistytojai yra vartotojai, o ne restoranai ar parduotuvės, tad yra dar kur tobulėti, bet tai įmanoma.

3. Nešvaistykite maisto

Pasaulio gamtos fondo (WWF) duomenimis, 30 proc. viso bendrai pagaminamo maisto yra iššvaistoma. Įvairūs tyrimai rodo, kad daugiausia maisto išmetama būtent namų ūkiuose – net 40–50 procentų viso išmetamo maisto.

Sumažinti atliekų kiekį namuose paprasta: planuokite, ką ir kiek valgysite ir pagal tai sudarykite reikiamų maisto produktų sąrašą; nepirkite produktų, kurie „gali praversti“, o paprasčiausiai gulės lentynose ir lauks savo eilės, kol baigsis galiojimas; viską, ko negalite suvalgyti, užšaldykite; venkite pirkimo paakinti reklaminių akcijų, o ne realaus poreikio; švieži vaisiai ir daržovės greitai genda – jų nepirkite daugiau, nei galite atitinkamu laikotarpiu suvartoti. Dar vienas triukas – pradėkite gaminti nuo turimų maisto likučių. Ir jokiu būdu neikite į maisto parduotuvę būdami alkani: tada žmonės labiausiai neatsparūs akcijoms ir prisiperka daugiau, nei galėtų suvalgyti.

4. Mažinkite plastiko naudojimą

Plastiko produktai sutinkami kiekviename žingsnyje, tačiau reikšmingai sumažinti jo gamybos ir išmetimo kiekius tikrai įmanoma. Pirmiausia, natūralu, reiktų įprasti su savimi į parduotuves neštis daugkartinio panaudojimo maišelius. Antra, stenkitės rinktis nesupakuotus vaisius, daržoves ar kitus produktus. Trečia, atkreipkite dėmesį, ar naudojamos perdirbamos pakuotės. Vis daugiau gamintojų investuoja į perdirbamų pakuočių naudojimą.

5. Dažniau rinkitės sezoninius, regioninius ir tvarios gamybos produktus

Šią taisyklę žinome, tačiau užbėgę į parduotuves vis dar dažnai pamirštame: kuo arčiau maisto gamybos vietos gyvename, tuo mažesni jo neigiamas poveikis aplinkai. Be to, tie produktai, pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės, kurie nėra siunčiami toli, paprastai būna ir skanesni.

Šiais laikais tvarią gamybą palaikantys, aplinką tausojantys, ekologiški, naudingi sveikatai gaminiai yra žymimi specialiais ženklais – netingėkite pastudijuoti etikečių, mat taip atsirinksite vertingesnius sau ir planetai produktus. Jei perkate mėsą, pieną, kiaušinius – rinkitės laisvai auginamų galvijų ir paukščių produktus, palaikykite ekologinius ūkius.

Daugiau informacijos:

Jurgita Pesliakaitė  / UAB „Adverum“ / +370 675 06739            

Pranešimą paskelbė: Rosita Vasiliauskytė, UAB ADVERUM