Sveikata

Aktorė K. Savickytė: svarbu priimti atsakomybę už savo sveikatą

Kelios valandos prie televizoriaus ar kompiuterio, per mažas fizinis aktyvumas ir skurdus vaisių bei daržovių asortimentas mityboje – gali iššaukti sveikatos problemas ateityje, kuriomis dažniausiai susirūpiname tik prasidėjus pirmiesiems simptomams. Apie suvokimą, kad gyventi sveikai gali būti įdomu, kad už savo sveikatą esame atsakingi patys, kalbamės su Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) edukacinio projekto „Pažadas sveikatai“ interaktyvių paskaitų vaikams moderatore, aktore Kristina Savickyte.

Edukacinis projektas „Pažadas sveikatai“ pusę metų vyko didžiosiose Lietuvos ligoninėse ir buvo skirtas besigydantiems vaikams bei jų tėveliams. Kokias emocijas išgyvenote projekto, į kurį įsitraukėte, metu?

Viso projekto metu išgyvenau dviprasmiškus jausmus. Iš vienos pusės jaučiau didelį džiaugsmą, kad galiu prisidėti prie vaikų, besigydančių ligoninėje ar sanatorijoje, kasdienybės praskaidrinimo. Tėvai, kurie ateidavo kartu, taip pat bent vienai akimirkai pamiršdavo, kad yra ligoninėje, nes lektorių ekspertų pasakojimai įkvėpdavo, priversdavo nusišypsoti.

Iš kitos pusės, jausdavau tam tikrą liūdesį, visa širdimi troškau, kad visi vaikai išgytų. Tačiau kai pamatai vaikus, sergančius lėtinėmis ligomis, turinčius stiprių raidos sutrikimų, kaktomuša susiduri su tikrove ir supranti, kad to neišvengsi. Tačiau edukacija, kad reikia rūpinantis savo sveikata prevenciškai, galime užbėgti įvykiams už akių, buvo labai prasminga.

Viso projekto metu stengėmės patraukliomis temomis pateikti naudingą informaciją apie aktyvų, tačiau saugų laisvalaikį, sveiką mitybą, kaip kovoti su stresu, dideliu krūviu mokykloje, kaip riboti laiką, praleidžiamą prie išmaniųjų technologijų. Norėjome priminti, kad turime jausti atsakomybę už savo sveikatą, taip pat skatinome duoti pažadą sau – gyventi sveikiau.

Paskaitose savo patirtimi dalijosi įvairių sričių gydytojai ir žymūs žmonės. Galbūt išgirsta informacija pasitarnaus ir jūsų kasdienybėje?

Ne vienas paskaitų metu išgirstas patarimas buvo naujiena ir man pačiai. Dar kartą pasitvirtino faktas, kad nors žinome, kaip turėtų būti, tačiau elgiamės savaip, nes trūksta disciplinos ir sąmoningumo.

Tai puikiai iliustravo paskaitų metu vykdavęs balsavimas. Vienos paskaitos metu buvo nustatyta, kad visi žino, jog reikia riboti laiką, praleidžiamą prie išmaniųjų technologijų, tačiau to beveik niekas nedaro. Mane nustebino, kad žinios, susijusios su mityba, yra išties plačios, tačiau retas kuris renkasi sveikos gyvensenos įpročius.

Paskaitoje apie išmaniąsias technologijas lektorius, muzikantas Arnoldas Lukošius akcentavo, kad norint išmokti save disciplinuoti, jokiu būdu nereiktų užsiimti savigrauža, „plakti save botagu“. Verčiau pradėti save disciplinuoti planuojant laiką, sąmoningai renkantis, ką veikti laisvalaikiu.

Šiandien turime visas galimybes gyventi sveikai, tačiau, tyrimai rodo, kad vaikai fiziniu aktyvumu užsiima tik mokykloje, nevalgo pusryčių, vaisius ir daržoves valgo retai. Kaip nepasiklysti toje galimybių jūroje ir ugdyti sveikos gyvensenos principus?

Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji šiandien turi kur kas didesnę pasirinkimų aibę, tad būtent tėvams reiktų imtis ir ją apibrėžti, kad vaikai nepasiklystų toje jūroje. Jeigu vaikai galėtų rinktis, tai pirmas jų pasirinkimas pusryčiams tikrai nebūtų pats sveikiausias, pavyzdžiui, dribsniai, kuriuose yra daug cukraus. Kiekviena mama galėtų prisiimti atsakomybę ir apibrėžti, ką vaikui valgyti – grikių ar ryžių košę, o ne klausti bendrai.

Ką jums reiškia sveikata? Kaip manote, ar pakankamai dėmesio ir laiko jai šiandien skiriate?

Deja, bet dažnai apie sveikatą susimąstome tik tuomet, kai susergame. Atrodo, mano amžiuje to sąmoningumo ir supratimo, kad tam tikri pasirinkimai gali atsiliepti sveikatai ateityje, turėtų pakakti, tačiau neretai mėgstu save nualinti, per daug dirbu ir per mažai ilsiuosi.

Taip yra galbūt todėl, kad kai buvau vaikas, informacijos apie sveikatą buvo itin mažai. Visgi labai svarbu, kad kiekvienas žmogaus sveikata susirūpintų nuo mažų dienų, kad didėtų sąmoningas, jog už savo sveikatą esame atsakingi patys ir reikia ja rūpintis ne tik tuomet, kai iškyla problemos. Todėl su projekto organizatoriais ir stengėmės įvairiomis įtraukiančiomis formomis parodyti vaikams, kad sveikatos tema yra ir svarbi, ir gali būti jiems įdomi.

Kaip manote, kokia yra opiausia problema auginant vaikus šiandien?

Pozityvi tėvystė yra tai, ko dabartiniai tėvai iš savo tėvų nesulaukę, todėl kai kuriems iš jų šiandien yra labai sunku. Mums buvo parodoma, ką padarėme blogai su intencija, kad kitą kartą padarysime gerai. Labiau buvo pabrėžiamos klaidos, nes teisingas elgesys nebūdavo pagiriamas ir skatinamas. Pozityvi tėvystė – kai akcentuojame tai, ką vaikas padarė gerai ir taip skatiname kitą kartą vėl elgtis gerai. Vaikai juk nori, kad tėvai būtų laimingi, džiaugtųsi jo pasiekimais, todėl atkartoja gerą elgesį.

Tai puikiai iliustruoja pavyzdys, kai mano vaikui buvo ketveri metai ir jam dar nepavykdavo iš raidžių kaladėlių sudėti savo vardo. Kartą, kai namuose buvo mano mama, ji tai pastebėjo ir vaiką pataisė. Paklausus kodėl, ji sakė, kad tam, jog kitą kartą vaikas žinotų, kaip reikia.

Apie šią situaciją galvojau ilgai, kol supratau, kad kai pataisai vaiką, jis nebūtinai kitą kartą tą pačią užduotį atliks teisingai, bet įsimins, kad tai, ką daro reikia pataisyti. Vietoj to, kad pasidžiaugtum, jog vaikas žino keturias raides ir jas dėliodamas eksperimentuoja, kas taip pat yra pasiekimas, daugelis vaikus pataiso. Atrodo, taip daugelis elgiasi linkėdamas gero, tačiau nesuvokia, kad neleidžia vaikui tobulėti. Projekte apie tai irgi nemažai diskutavome.

Pozityviu, teigiamo pavyzdžio akcentavimu tu gali pasiekti šiek tiek daugiau. Pavyzdžiui, vienoje paskaitoje dalyvavę psichologai diskutavo apie lėtines ligas, apie tai, kaip žmogus jaučiasi būdamas kitoks. Geras žodis, priėmimas ir padrąsinimas žmogui gali suteikti išties labai daug.

Apie projektą: Edukacinis projektas „Pažadas sveikatai“, kurį inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), vyko didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“. Vaikams patraukliomis ir įdomiomis formomis – interaktyviose paskaitose ir kūrybinėse dirbtuvėse – medikai ir Lietuvoje žymūs žmonės dalijosi savo patirtimis, diskutavo apie sveikatos problemas bei skatino vaikus savo sveikata rūpintis kasdien. Iš viso surengta 31 interaktyvi paskaita, kūrybinės dirbtuvės ir baigiamieji renginiai Kaune, Druskininkuose, Vilniuje.

Ligoninėms, kuriose įgyvendintas edukacinis projektas „Pažadas sveikatai“, skirtos ES investicijos, siekiant pagerinti vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugas. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri CPVA. Projektas „Pažadas sveikatai“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

„Pažadas sveikatai“ tęsiamas – www.facebook.com/pazadassveikatai

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“