Rugsėjo 21-ąją minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena skatina atkreipti dėmesį į vieną dažniausiai girdimų demencijos diagnozių. Remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje šia liga oficialiai serga daugiau nei 42 tūkst. žmonių. Visgi realus sergančiųjų skaičius, manoma, siekia 56 tūkst. – tai prilygsta Alytaus miesto populiacijai. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, jog pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti dar jaunystėje, todėl ligą svarbu atpažinti kuo anksčiau.
Amžius – rizikos veiksnys, bet ne ligos priežastis
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, Alzheimeris – dažniausia demencijos forma, sudaranti 60–70 proc. visų atvejų. Nors dažnai teigiama, kad demencija yra natūrali senėjimo dalis, ja gali susirgti ir jaunesni asmenys, sako Ieva Petkutė, viena iš asociacijos „Demencija Lietuvoje“ steigėjų.
„Mokslininkai pabrėžia, kad galvos smegenų pokyčiai, kurie vėliau išryškėja kaip ligos simptomai, gali prasidėti dar prieš 10–15 metų iki jų pasireiškimo. Apie 2–3 proc. demencijos atvejų pasireiškia 40–60 metų žmonėms, o beveik pusė visų atvejų siejama su gyvensenos veiksniais. Todėl ir darbingo amžiaus žmonės turėtų susimąstyti, kaip mažinti demencijos riziką kasdienybėje bei sąmoningai stiprinti sveikatą“, – teigia I. Petkutė.
Ekspertės teigimu, demencija nustatoma maždaug 2 proc. šešiasdešimtmečių, o kas penkerius metus šis rodiklis beveik padvigubėja – 65-erių ji jau diagnozuojama apie 3–4 proc. žmonių.
„Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad net ir garbingo amžiaus sulaukę gyventojai nebūtinai susidurs su šia diagnoze. Amžius pats savaime nėra ligos priežastis – tai veikiau rizikos veiksnys, darantis žmogų labiau pažeidžiamą. Naujausiomis mokslo tyrimų žiniomis, net 45 proc. demencijos atvejų nulemia gyvenimo būdas. Taigi, socialinis aktyvumas, mityba, fizinis judrumas ir emocinė sveikata gali ne tik mažinti riziką susirgti, bet ir, jau nustačius diagnozę, padėti ilgiau išlaikyti gerą gyvenimo kokybę“, – sako I. Petkutė.
Užmaršumas tampa pirmuoju ligos ženklu
Pirmieji demencijos požymiai dažnai pasireiškia pasiklydimu pažįstamoje aplinkoje – tai signalas šeimai kreiptis į medikus. Kaip sako asociacijos „Demencija Lietuvoje“ valdybos narė Rita Matulienė, po pradinės baimės šeimos laukia ilgas kelias: nuo vizitų pas gydytojus iki kasdienės priežiūros organizavimo.
„Kaip rodo asmeninė šeimos patirtis, iš pradžių situacija gali atrodyti kaip paprastas artimojo užmaršumas, tačiau laikui bėgant silpnėja atmintis, mažėja bendravimas, žmogus vis dažniau užsidaro savyje. Tuomet būtina imtis papildomų priemonių: pasirūpinti mityba, judėjimu, vaistais, kartais samdyti pagalbą. Didelis iššūkis – socialinės pagalbos ir teisiniai klausimai, pavyzdžiui, veiksnumo nustatymas ar kitų sprendimų priėmimas“, – pasakoja R. Matulienė.
Ekspertė pabrėžia, jog kuo ankstesnė diagnozė, tuo daugiau galimybių sergančiajam pačiam dalyvauti sprendimų priėmime: vėliau situaciją apsunkina ne tik ligos progresas, bet ir baimė kreiptis į gydytojus bei visuomenėje vis dar gyvuojanti stigma.
Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas, atkreipia dėmesį, kad Alzheimerio liga daro fizinį ir psichologinį poveikį tiek sergantiesiems, tiek jų šeimoms. Vis dar trūksta informuotumo apie šią ligą, todėl atsiranda stigmatizacija ir kliūtys laiku nustatyti diagnozę bei užtikrinti tinkamą priežiūrą.
Pasak A. Zinevičiaus, augantis gyventojų dėmesys sveikatos draudimo paslaugai rodo svarbų pokytį – žmonės vis labiau suvokia prevencijos reikšmę ir rūpinasi sveikata dar iki pasireiškiant ligos požymiams.
„Tai ypač svarbu kalbant apie Alzheimerio ligą, nes ankstyva diagnostika leidžia greičiau pradėti tinkamą priežiūrą ir ilgiau išsaugoti gyvenimo kokybę. Laiku nustatyta liga suteikia galimybę pacientui išlikti aktyvesniam, ilgiau dalyvauti kasdieniame gyvenime, o šeimai – geriau pasiruošti pokyčiams ir užtikrinti reikalingą pagalbą“, – teigia ekspertas.
Kaip diagnozuojama demencija
Demencijos diagnozei gali būti taikomi įvairūs metodai – pažintinių funkcijų sutrikimą padedantys užčiuopti teta bangų, vaizdiniai ir kiti tyrimai. Pasak I. Petkutės, gydytojas specialistas sprendžia, kokie bus taikomi diagnozavimo būdai.
„Sveikatos specialistas geriausiai nustato, ar diagnozės tikslinimui reikalingi išsamesni tyrimai – jei ne, jų neskiriama. Šiuo metu vystoma ir daugiau pažangių diagnozavimo metodų, pavyzdžiui, kalbos analizė, nes kalbos raiška gali atskleisti ankstyvus pažintinių funkcijų pokyčius“, – teigia ekspertė.
Pasak R. Matulienės, praktikoje taip pat dažnai atliekami magnetinio rezonanso tyrimai, reguliariai kartojami psichiatro vertinimai, laboratoriniai testai.
„Tokia diagnostika padeda stebėti ligos dinamiką, spręsti dėl gydymo koregavimo, o esant poreikiui, atlikti ir platesnę medicininę apžiūrą. Tyrimai būtini – tik išsami diagnostika leidžia parinkti tinkamą priežiūrą“, – sako ekspertė.
Pranešimą paskelbė: Vytautas Lukaševičius, Integrity PR, UAB
