Sporto ir naujų judesių mokymosi svarba kūnui bei protui išlieka nenuginčijama, tačiau šiais laikais aktyvią veiklą vaikams mielai keičia ekranai, žaidimai ir socialiniai tinklai. Dėl šios priežasties sportas šiandien turi būti ne tik naudingas, bet, pirmiausia įtraukiantis bei „pakeliantis nuo sofos“, teigia treneris, sporto klubo „Jusis Training“ įkūrėjas Mantas Jusis. Patyręs ir gerai žinomas treneris iškart patvirtina tai, kas „plika akimi“ vis labiau atrodo akivaizdu – pastaraisiais metais vaikai juda vis mažiau. Daugiau laiko praleidžiant prie ekranų, silpnėja vaikų fizinis pasirengimas, dažniau pasitaiko laikysenos, koordinacijos ir pusiausvyros problemų. „Panašu, kad vaikams vis sunkiau sekasi paprasti dalykai – bėgti, sprintuoti, varžytis tarpusavyje kieme. Jie tampa mažiau kantrūs, sunkiau koncentruojasi, nori greito…

Augantis dėmesys psichikos sveikatai skatina vis daugiau kalbėti apie savivertę – vidinį santykį su savimi, kuris daro įtaką ne tik emocinei būklei, bet ir kasdieniams sprendimams. Žema savivertė neretai yra ir nerimo, nuolatinės savikritikos ir nepasitikėjimo savimi priežastis. Plačiau apie tai, kaip ji formuojasi ir ar ją galima stiprinti, pasakoja Vilniaus psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) medicinos psichologė Viktorija Peškaitienė. „Savivertė kyla iš vidaus ir nusako, kaip žmogus vertina save kaip asmenį – kiek jaučiasi vertingas ir pakankamas. Tuo metu pasitikėjimas savimi labiau susijęs su tikėjimu savo gebėjimais konkrečiose situacijose. Žmogus gali būti kompetentingas ir pasitikėti savo įgūdžiais darbe, tačiau viduje vis tiek jaustis nepakankamas“, – aiškina medicinos…

Maisto švaistymo mažinimas yra vienas svarbiausių „Lidl Lietuva“ tvarumo prioritetų. Siekdama prisidėti prie šios problemos sprendimo, įmonė yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2030 finansinių metų perpus (lyginant su 2018 m.) sumažinti savo veikloje susidarančių maisto atliekų kiekį. Šiam tikslui pasiekti taikomi įvairūs sprendimai – nuo tikslesnio produktų planavimo iki iniciatyvų, skatinančių atsakingą jų vartojimą. „Maisto atliekų mažinimas yra vienas svarbiausių „Lidl Lietuva“ prioritetų. Kartu su tiekėjais ir partneriais siekiame kuo tiksliau planuoti užsakymus, o susidariusį produktų perteklių perduodame labdaros organizacijoms arba, kai įmanoma, nukreipiame perdirbti. Prie maisto atliekų mažinimo kviečiame prisidėti ir klientus, pavyzdžiui, siūlome įsigyti „Geradarių maišelius“ su netobulos išvaizdos vaisiais ir daržovėmis, kurie dar yra puikiai tinkami…

„Be cukraus“, „zero“, „light“ – šie užrašai ant pakuočių dažnai sukuria įspūdį, kad renkamės sveikesnį produktą. Tačiau ar tikrai saldikliai yra stebuklingas sprendimas, leidžiantis mėgautis saldumu be pasekmių? Pastaraisiais metais mokslas į šiuos pakaitalus žvelgia vis atsargiau, o ekspertai ragina nepasiduoti „sveikumo aureolės“ efektui. Kada saldikliai gali būti naudingi, o kada – klaidinantys? Cukraus pakaitalai – tai medžiagos, suteikiančios saldų skonį, tačiau turinčios mažiau arba visai neturinčios energinės vertės (kalorijų). Dažniausiai maiste sutinkami saldikliai yra polioliai (pvz., ksilitolis, eritritolis), kurie pasižymi maždaug 40–100 proc. cukraus saldumo, suteikia dalį energinės vertės, tačiau mažiau veikia gliukozės kiekį kraujyje, bei didelio intensyvumo saldikliai (pvz., stevija, aspartamas, sukralozė), kurie yra 200–600 kartų saldesni už…

Baseinas daugeliui siejasi su aktyviu laisvalaikiu, judėjimu ir gera savijauta. Vis dėlto dažnesnės maudynės ne visada patinka odai. Chloruotas vanduo, ilgesnis buvimas drėgnoje aplinkoje ir prausimasis po kiekvieno apsilankymo gali išsausinti odą, susilpninti jos apsauginį barjerą ir sukelti tempimo, niežėjimo ar sudirgimo pojūtį. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, nemalonių pojūčių po baseino dažnai galima išvengti, jei oda tinkamai paruošiama dar prieš maudynes, o grįžus namo jai skiriama pakankamai dėmesio. „Viena dažniausių klaidų padaroma dar prieš įlipant į vandenį. Žmonės neretai praleidžia dušą prieš maudynes, nors sudrėkinta oda mažiau veikiama chloruoto vandens. Taip pat labai svarbu po baseino iš karto nusiprausti ir nuo odos pašalinti chloro likučius“, – pataria…

Gegužės 12 d. 16 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Palangos gintaro muziejuje pristatoma interaktyvi paroda „Maži ir gražūs. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių mažiausieji kūriniai“. Joje nedidelio formato eksponatai prabyla daugiasluoksnėmis istorijomis ir atskleidžia netikėtą savo kilmę ir prasmę – vos keliuose centimetruose telpa šimtmečius liudijantys pasakojimai. „Pro parodų mažuosius eksponatus neretai lankytojai praskuba net gerai jų nepastebėję. Ši paroda atkreipia dėmesį į tai, koks vertingas muziejinėje parodoje yra lėtas tyrinėjimas ir kokios neišpasakytai turtingos, tiesiog kvapą gniaužiančios istorijos gali glūdėti vos graikiško riešuto dydžio kūrinyje“, – pažinti mažiausius kolekcijos eksponatus kviečia LNDM generalinis direktorius ir šios parodos kuratorius dr. Arūnas Gelūnas. Nedideli, bet savo istorijomis ir meistryste stebinantys…

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių rūpinasi savo fizine forma ir aktyviai sportuoja. Vis dėlto fizinis aktyvumas savaime dar nereiškia visiškai subalansuotos organizmo būklės – kartais intensyvios treniruotės gali užmaskuoti tam tikrus sveikatos sutrikimus arba net sukelti naujų iššūkių organizmui. Medikai perspėja, kad riba tarp sveiko fizinio krūvio ir per didelės organizmo apkrovos egzistuoja, todėl svarbu mokėti ją atpažinti. „Gera fizinė forma dažnai sudaro įspūdį, kad žmogus yra visiškai sveikas, tačiau tai ne visada atitinka realybę. Fizinis pajėgumas ir bendra sveikata yra susiję, bet nėra tapačios sąvokos. Reguliarus sportas iš tiesų mažina daugelio ligų riziką, tačiau jis neapsaugo nuo visų sutrikimų ir kartais net gali juos užmaskuoti“, – sako sveikatos sprendimų…

Lagaminas, pasas, viešbučio rezervacija – artėjant atostogoms daugelis pirmiausia pagalvoja apie juos. Vis dėlto sklandžiai kelionei to negana – pamiršusieji pasirūpinti mokėjimo priemonėmis, ryšiu ir šiek tiek grynųjų, iš atostogų gali parsivežti ne tokius įspūdžius, kokių tikėjosi planuodami išvyką. „Kelionėje daugiausia streso sukelia situacijos, kurių žmonės neapgalvojo ir joms nepasiruošė iš anksto: sutrikęs skrydis, papildomos išlaidos, neveikiantis ryšys ar tai, kad vienoje vietoje kortele gali atsiskaityti, o kitoje jau nebe. Todėl ruošiantis kelionei verta galvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie tai, ko reikės, jei ne viskas klostysis pagal planą“, – sako „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui. Draudimas – ne tik sveikatos išlaidoms Viena dažniausių…