Rugsėjo 15-ąją minime Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną. Iš visų onkologinių ligų prostatos vėžys vyrams Lietuvoje diagnozuojamas bene dažniausiai. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl vyrai savo sveikata gali pasirūpinti nemokamai. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 2 tūkst. vyrų, o bendras sergamumas nuolat didėja: pernai jis viršijo 24 tūkst. atvejų ir buvo daugiau kaip tūkstančiu didesnis nei 2023-iaisiais. Naujausia Europos Sąjungos (ES) statistika rodo, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą prostatos vėžiu. Mūsų šalyje vyrams šis onkologinis susirgimas nustatomas gerokai dažniau nei daugelyje kitų ES valstybių, o sergamumo…
Nuo prostatos vėžio Lietuvoje kasmet miršta 600 vyrų: medikai pabrėžia prevencijos svarbą
Rugsėjo 15-ąją minima Tarptautinė kovos su prostatos vėžiu diena primena apie vieną dažniausių vyrų onkologinių ligų. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, liga kasmet diagnozuojama 1,5 mln. vyrų. Atitinkamai Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 3 tūkst. naujų susirgimų atvejų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad pirminėse stadijose ši onkologinė liga dažnai nesukelia jokių simptomų, tad prevencija išlieka svarbiausia priemone užkertant kelią ligos progresavimui. Ilgą laiką nerodo jokių simptomų Prostatos vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių vyrų diagnozių visame pasaulyje – vien Lietuvoje dėl šios ligos kasmet miršta iki 600 vyrų. Nors daugiausia atvejų nustatoma vyrams, sulaukusiems septintojo dešimtmečio, į rizikos grupę patenka ir jaunesni, nuo 50 iki 70 metų amžiaus vyrai, teigia „Hila“ medicinos diagnostikos ir…
Pasaulinė limfomos žinomumo diena 2025: drąsiai kalbėkime sudėtingomis temomis
Naujos „Lymphoma Coalition“ priemonės padės pacientams ir jų artimiesiems kalbėtis užtikrinčiau Kasmet visame pasaulyje daugiau nei 810 tūkst. žmonių išgirsta limfomos ar lėtinės limfocitinės leukemijos (LLL) diagnozę. Šių ligų emocinis poveikis gali būti toks pat didelis, kaip ir fiziniai sveikatos iššūkiai, tačiau apie tai vis dar kalbama per mažai. 2024 m. tarptautinės organizacijos „Lymphoma Coalition“ atlikta Pasaulinė pacientų apklausa atskleidė, kad 67 proc. sergančiųjų patiria emocinių sunkumų – baimę, kad liga sugrįš (46 proc.), nerimą (35 proc.), depresiją (27 proc.) ir izoliacijos jausmą (20 proc.). Nerimą kelia tai, kad beveik trečdalis patiriančių depresiją, nerimą ar atkryčio baimę apie tai niekada nekalbėjo su savo gydymo komanda. „Emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip…
Nuo aukos iki egoisto (-ės): kaip rasti sveiką vidurį?
Dovilė Bubnienė Psichologė psichoterapeutė Dirbdama psichologe psichoterapeute dažnai kalbuosi apie klientų, neretai ir porų, poreikius. Kai kurių porų santykiai balansuoja tarp dviejų kraštutinumų: vienas žmogus linkęs aukotis, slopinti savo poreikius, o kitas – labiau orientuojasi tik į save. Arba abu poroje stipriai orientuoti į save. Psichoterapijoje dažnai girdime frazes: „Turi pasirūpinti savimi“, „Svarbu tavo poreikiai“. Ir tai išties yra labai svarbu, ypač žmonėms, kurie ilgai gyveno aukos vaidmenyje. Tačiau kartais ši kryptis nuveda į kitą kraštutinumą – įsitikinimą, kad tik mano poreikiai yra svarbūs, o kitų galima nepaisyti. Kaip rasti sveiką pusiausvyrą? Poreikiai – tarsi mūsų vidiniai signalai, rodantys, kas mums padeda išlikti psichologiškai sveikiems. Žmogus, kuris ignoruoja savo poreikius,…
Vilniaus maratone sieks atkreipti dėmesį į krūties vėžį: kviečia prisijungti prie simbolinio 3 km ėjimo, lauks gydytojų konsultacijos
Tarptautinė Vilniaus Moterų Asociacija (IWAV), jau penkioliktus metus organizuojanti kovai su krūties vėžiu skirtą labdaros iniciatyvą „Sužydėjusi viltis“ (Blossom of Hope – angl.), sekmadienį kviečia prisijungti prie Vilniaus maratono ir sudalyvauti 3 km ėjime už moterų sveikatą ir solidarumą kovai prieš krūties vėžį. Ankstyva diagnostika – gyvybiškai svarbi „Vilniaus maratonas – didžiausias bėgimo renginys Lietuvoje, kasmet sutraukiantis tūkstančius žmonių. Džiaugiamės ir šįmet tapę jo dalimi. Mūsų komanda kviečia ne tik prisijungti prie simbolinio 3 km ėjimo, bet ir specialiai įrengtoje palapinėje su Nacionalinio vėžio centro gydytojais, tarp kurių lauks ir radiologė, echoskopuotoja dr. Rūta Briedienė, pasikonsultuoti apie ankstyvą krūties vėžio prevenciją ir diagnostiką. Be to, čia pat vietoje, vėžio centro…
Kas yra maksimalus deguonies tūris ir ką jis pasako apie širdies ir plaučių sveikatą?
Kodėl vieni žmonės gali bėgti ar važiuoti dviračiu gana greitu tempu ir jaučiasi puikiai, o kitiems iššūkiu tampa ir palypėjimas laiptais keletą aukštų, sugedus liftui? Į šį klausimą tam tikra prasme gali padėti atsakyti VO₂ Max rodiklis, kuris, pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės Domantės Lyškutės, aktualus toli gražu ne tik bėgantiems maratoną ar kitų ištvermės sporto šakų gerbėjams, bet ir dienas leidžiantiems prie biuro stalo. Ką rodo VO₂ Max rodiklis? Pasak D. Lyškutės, VO₂ Max – arba iššifravus šį raidžių junginį, maksimalus deguonies tūris – yra plačiai sporto medicinos gydytojų ir kineziterapeutų pripažįstamas rodiklis, leidžiantis įvertinti, kiek maksimaliai deguonies gali įsisavinti kiekvieno žmogaus organizmas. Jis vertinamas kaip…
Pūslelinė – lyg nematomas palydovas: vaistininkė pataria, kaip išvengti jos protrūkių
Paprastoji pūslelinė – tai labiausiai paplitusi virusinė infekcija, kurios nešiotojais yra apie 80–90 proc. populiacijos. Vieniems pūslelinė pasirodo kartą gyvenime, kitiems – nuolat atsinaujina, sukeldama ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė pabrėžia, kad pūslelinės protrūkius dažniausiai išprovokuoja tam tikros aplinkybės – nusilpęs imunitetas, stresas ar net intensyvus saulės poveikis. Pūslelinė – ne tik bėrimai ant lūpų „Paprastąją pūslelinę sukelia (Herpes simplex) virusas, išskiriami du jo tipai: HSV-1, pasireiškiantis lūpų ir veido srityje, bei HSV-2, būdingas lytinių organų infekcijoms. Ji pasireiškia grupinėmis skausmingomis pūslelėmis, lydimomis niežulio bei dilgčiojimo”, – sako vaistininkė. Pasak jos, pirmieji pūslelinės požymiai dažniausiai yra juntami dar prieš atsirandant bėrimui…
Įgalinti pažeidžiamus – misija įmanoma
Kiekvienas kartais pasijunta nejaukiai susidūręs su neaiškumais menkai išmanomoje srityje. Žmones, kurie patiria įvairių informacijos suvokimo sunkumų, tokios situacijos ištinka kone kasdien. „Pavyzdžiui, žmogus, turintis intelektonegalią, apsilanko pas gydytoją, gauna siuntimą, išeina su tuo lapeliu ir net nedrįsta pasakyti, kad iki galo nesupranta, kokius tyrimus prieš laukiančią operaciją reikia atlikti. Atrodo, kad viskas aišku, gydytojams iš viso – elementaru, o toks žmogus nežino, nei kur jam skambinti, nei kur eiti“, – sako Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) projekto Institucinės globos pertvarka specialistė Vitalija Kazragienė. Čia itin svarbia atrama tampa pagalbos priimti sprendimus specialistai, kurie padeda šiems žmonėms įgyti pasitikėjimo savimi ir priimti tinkamus sprendimus. Padeda žinoti ir ginti…
Liūdnas reikalas: apie seksą nesinori net pagalvoti
Matydamas aistringais žvilgsniais šaudančias poreles bandote prisiminti, kada pats paskutinį kartą taip žiūrėjote į savo partnerį. Beviltiškai sumažėjęs libido ir atšalę santykiai – liūdnas reikalas. Su urologu-seksologu Mindaugu Danilevičiumi narstome libido dingimo priežastis ir būdus, kaip jį susigrąžinti. Tiesa, medikas įspėja – lengva nebus. Juolab kad libido kartais lemia visai ne fiziologija. „Normalus“ libido Libido, arba kitaip seksualinis potraukis, priklauso tiems dalykams, apie kurių egzistavimą žino visi, bet iki galo paaiškinti negali niekas. Dingus libido, prasideda paieškos, kaip jį susigrąžinti. Kita vertus, kai jis per didelis, galvą kvaršina kitos problemos – kaip sustyguoti santykius su mažesnius poreikius turinčiu partneriu. O kas yra normalus, arba, kitaip tariant, sveikas libido, ir kada…
Modernus grožio sprendimas: antakių pakėlimas be pjūvių veide
Daugiau kaip dešimtmetį dirbantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Giedrius Stankevičius pripažįsta: ši profesija jam vis dar kelia didelį susižavėjimą. Jis teigia, kad per pastaruosius metus estetinio gydymo srityje įvyko reikšmingų pokyčių: nebeliko stigmos, kad plastinė chirurgija skirta tik „žvaigždėms“, o radikalias operacijas keičia mažiau invazyvios procedūros, tokios kaip antakių pakėlimas „Gliding Brow Lift“ metodu. Estetinės chirurgijos pokyčiai: daugiau atvirumo ir sąmoningumo Anot gydytojo, vienas ryškiausių pokyčių per pastaruosius metus – visuomenės požiūris:„Plastinė chirurgija jau seniai nebesiejama tik su įžymybėmis ar pertekliniu noru keistis. Šiuolaikinis pacientas yra gerai informuotas, aiškiai žino savo tikslus ir racionaliai vertina galimybes. Taip pat vis dažniau plastinėmis operacijomis domisi vyrai – šis pokytis itin ryškus,…
