Sveikata

Daržovių karaliais vadinami špinatai: vitaminų gausa ir špinatais įdarytų makaronų receptais

Špinatai – daugelyje pasaulio šalių yra itin vertinamos salotos. Ir ne tik dėl švelnaus skonio, bet ir organizmui naudingų savybių. Špinatuose gausu vitaminų, jodo, magnio, kalio, netgi geležies. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, špinatai vis didesnio populiarumo sulaukia ir Lietuvoje, ypač pavasarį, kaip lentynose pasirodo vietinių ūkininkų užaugintas šviežių salotų ir špinatų derlius.

„Lietuviškos, vietoje augintos salotos ir špinatai nuo pat pirmojo derliaus sulaukia didelės paklausos. Nuolat glaudžiai bendradarbiaujame su vietos ūkininkais ir pirkėjams pasiūlome aukščiausios kokybės salotas ir špinatus per kelias valandas nuo jų nuskynimo. Taip pat pastebėjome, kad gyventojai vis dažniau vadovaujasi sveikatingesnės mitybos rekomendacijomis ir mitybą papildo daržovėmis, šviežiomis salotomis. Duomenys rodo, kad salotų kategorija per šių metų sausio-balandžio mėn. išaugo 12,2 proc.“, – teigia komunikacijos vadovė.

Europoje paplito Renesanso laikotarpyje

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, sako, kad špinatai – subtilaus skonio daržovė, tinkamai juos paruošus  pirštus apsilaižys net ir vaikai.

„Špinatai – labai universalus, subtilaus skonio augalas. Špinatais galima gardinti įvairiausias salotas, juos dėti į įvairius vaisių kokteilius ar glotnučius, sriubas, kepti blynus, gaminti įvairiausius padažus, pavyzdžiui, pesto. Italijoje špinatais gardinami makaronai, picos, sumuštiniai, o vienas šios šalies gyventojų mėgstamiausių patiekalų – lazanija, ravioliai arba makaronų vamzdeliai su špinatais ir varške. Keptus ant sviesto ar aliejaus špinatus taip pat galima patiekti ir kaip garnyrą prie įvairiausių žuvies ar mėsos patiekalų“, – sako J. Sabaitienė.

Kaip pasakoja ekspertė, špinatų tėvynė – Senovės Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Tiesa, Europoje šis augalas atsirado gerokai vėliau. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais“. Tačiau labiausiai špinatai paplito renesanso laikotarpiu: juos labai mėgo vienuoliai ir pirmieji špinatus pradėjo auginti vienuolynų ūkiuose. Įdomu dar ir tai, kad būtent renesanso laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus bei padažus.

J. Sabaitienė teigia, kad špinatai nuo seno pamėgti ne tik dėl savo universalumo, bet ir gerųjų savo savybių. Jie yra labai lengvai virškinami, juose gausų vitamino C, B1, B2. Taip pat ir folio rūgšties, karotino, jodo, geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio. Špinatų vartojimas sumažina cukraus kiekį kraujyje, gerina regėjimą, turi priešuždegiminių savybių, palaiko gerą nuotaiką bei padeda nervų sistemai. Be to, tai yra puikus maistas tiems, kurie meta svorį.

Auginami ir Lietuvoje

Prekybos tinklui „Iki“ pirmąsias šviežias salotas ir mažuosius špinatus nuo 2013 metų tiekiantis ūkininkas Vaidas Nagreckis pasakoja, kad špinatų derlius Lietuvoje paprastai trunka nuo gegužės iki spalio mėnesio. Nors pavasaris šiemet gerokai vėsus šiųmetinis špinatų derlius nuo praeitų metų beveik niekuo nesiskiria.

„Špinatus auginame natūraliomis sąlygomis, laukuose, todėl nenuostabu, kad jų derlius yra tiesiogiai priklausomas nuo oro sąlygų. Kaip ir visiems kitiems augalams, špinatams reikia vandens ir saulės šviesos, tačiau jie nėra itin lepūs“, – pasakoja ūkininkas.

V. Nagreckio auginami špinatai išsiskiria tuo, kad labai nedideli, todėl vadinami mažaisiais špinatais. Anot jo, šios rūšies špinatai yra itin populiarūs – jų nereikia pjaustyti, juos patogiau naudoti salotoms ar kitiems patiekalams.

„Špinatai Lietuvoje kasmet vis labiau populiarėja. Šią tendenciją galima sieti ir su sveikos gyvensenos plitimu. Anksčiau žmonės Lietuvoje daugiausiai valgydavo tradicinius pomidorus arba agurkus, o dabar ieško įvairesnių skonių, dairosi į Europoje vyraujančias kulinarijos tendencijas, todėl pastebime, kad ir pas mus populiarėja lapinės daržovės“, – pasakoja V. Nagreckis.

J. Sabaitienė siūlo pasigaminti skanų patiekalą iš špinatų ir pateikia nesudėtingą makaronų vamzdelių su špinatais ir rikota receptą, kuris patiks net patiems išrankiausiems valgytojams.

Makaronų vamzdeliai, įdaryti rikota ir špinatais

Jums reikės:

Alyvuogių aliejaus

Špinatų

Muskato riešuto arba muskato riešuto prieskonių

Žiupsnelio druskos

Žiupsnelio pipirų

Svogūno

Kelių skiltelių česnako

Kelių pomidorų

Lauro lapo

Kelių lapelių baziliko

Pusės citrinos žievelės

Rikotos

Kiaušinio

Parmezano

Makaronų vamzdelių

Mocarelos

Pagaminimas:

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių. Į didelę keptuvę su šlakeliu aliejaus sukrėskite špinatus, įtarkuokite muskato, pasūdykite, pagardinkite pipirais. Uždenkite ir lai špinatai suminkštėja. Išimkite iš keptuvės ir dėkite į koštuvą, kad nuvarvėtų. Toje pačioje keptuvėje su šlakeliu aliejaus apkepinkite smulkiai sukapotą svogūną bei česnako skilteles. Kai svogūnai suminkštės, sukrėskite pomidorus, įdėkite lauro lapą, kelis bazilikų lapelius, pusės citrinos žievelę – kaitinkite apie 20 minučių, kol padažas sutirštės. Pasūdykite, pagardinkite pipirais.

Špinatus nuspauskite ir pasmulkinkite. Dėkite į dubenį ir sumaišykite su rikota, kiaušiniu ir tarkuotu parmezanu. Pagardinkite druska. Makaronų ragelius pripildykite špinatų ir rikotos įdaro ir guldykite į kepimo indą (maždaug 20 cm x 25 cm dydžio). Ant viršaus supilkite pomidorų padažą ir užklokite mocarelos riekelėmis.

Kepkite apie 35–40 minutes, jei viršus pernelyg greitai skrunda, pridenkite folija. Iškepusius vamzdelius apibarstykite likusiais bazilikais. Skanaus!

Pranešimą paskelbė: Gabrielė Valaitytė, UAB „Publicum“