Sveikata

Dvigubai daugiau pradėtų gydyti ŽIV pacientų, tačiau yra problemų

Pernai ŽIV ligos gydymas pradėtas dvigubai daugiau ŽIV užsikrėtusių pacientų nei užpernai – kas antras, kuriam skirtas ŽIV ligos gydymas, užsikrėtė ŽIV infekcija vartojant švirkščiamuosius narkotikus bei kas antras dar buvo užsikrėtęs hepatito C virusu, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenys.

Pasak naujausių ULAC duomenų, 2018 m. antiretrovirusinė terapija pradėta 403 ŽIV užsikrėtusiems asmenims ir tai dvigubai daugiau nei užpernai (2017 m. – 206). Analizuojant stebėsenos duomenis pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą kas antram (54 proc.), kuriam pernai skirta valstybės kompensuojama ŽIV ligos gydymui reikalinga antiretrovirusinė terapija (ART), šia infekcija užsikrėtė vartojant švirkščiamuosius narkotikus. Tik 20 asmenų, kuriems pradėta ART, dalyvavo priklausomybės gydyme – metadono programoje.

ULAC duomenimis, nors ŽIV ligos gydymui reikalingus vaistus kompensuoja valstybė, tačiau maždaug 4 iš 10 ŽIV infekuotų asmenų, kuriems pernai diagnozuota ŽIV infekcija, nesikreipė į gydytojus dėl ŽIV ligos gydymo. Be to, pernai apie šimtui pacientų metų gale gydymas nebuvo tęsiamas, nes kas antras nesilankė pas medikus.

Iš viso 2018 metais antiretrovirusinė terapija Lietuvoje buvo skirta 1193 ŽIV užsikrėtusiems asmenims, kas sudaro apie 40 proc. visų registruotų susirgimų ŽIV liga Lietuvoje. Pasak ULAC medikų, tokios nepakankamos ŽIV ligos gydymo aprėptys, neabejotinai susijusios su nepakankamu geografiniu ŽIV gydymą galinčių skirti medikų prieinamumu (tik penkiuose didžiuosiuose miestuose) bei nepakankamu nuo narkotikų priklausomų žmonių gydymo nuo priklausomybių prieinamumu. Iš esmės tai pagrindinės kliūtys siekiant tolesnės ŽIV prevencinio atsako pažangos iki 2030 m. įveikti AIDS epidemiją.

ŽIV ligos diagnostikos ir gydymo teisinis reglamentavimas Lietuvoje numato, kad antiretrovirusinė terapija skiriama visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams iš karto kai patvirtinama ŽIV ligos diagnozė ir kai pacientai yra pasiruošę ir motyvuoti pradėti gydymą. Pacientai prieš jiems skiriant ART informuojami apie būtinybę laikytis griežto vaistų vartojimo režimo, apie vaistų nepageidaujamas reakcijas, gydymo nepertraukiamumą, viruso atsparumo vaistams vystymosi grėsmę.

Lietuvoje ŽIV ligos gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.

Naujausiais ULAC duomenimis, Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3208 žmonėms, iš kurių penki iš dešimties ŽIV infekcija užsikrėtė per injekcinių narkotikų vartojimą, ketvirtadalis – per heteroseksualius, dešimtadalis – per homoseksualius santykius ir dar dešimtadalio asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas. Lietuvoje registruoti 7 vaikai, kurie ŽIV infekcija užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos.

Pasauliniai tvaraus vystymosi tikslai numato iki 2030 metų įveikti AIDS epidemiją.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja devynias pagrindines intervencijas, skirtas ŽIV prevencijai tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų: 1) priklausomybės nuo narkotikų gydymas (pakaitinis gydymas ir kiti metodai), 2) adatų ir švirkštų keitimo programos, 3) tyrimai ir konsultavimas dėl ŽIV, 4) ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija), 5) lytiškai plintančių infekcijų prevencija, 6) prezervatyvų platinimo programos, 7) tikslinė informacija, švietimas ir komunikacija, 8) virusinių hepatitų prevencija, 9) tuberkuliozės prevencija. Šios intervencijos gali labiausiai padėti išvengti  ŽIV tuomet, kai yra taikomos kompleksiškai.

ŽIV liga – patologinis procesas, sukeliamas žmogaus imunodeficito viruso, pasireiškiantis laipsnišku imuniteto nykimu, kuris sąlygoja oportunistinių infekcijų, piktybinių ir kitų ligų išsivystymą.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV? Daugiau čia

Pranešimą paskelbė: Zigmantas Nagys, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras