Gyventojų požiūris į psichikos sveikatą sparčiai keičiasi, ir kreiptis profesionalios pagalbos į specialistus vis dažniau tampa pozityviu pasirinkimu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, psichologo paslaugos užima antrą vietą po šeimos gydytojo, pagal sveikatos draudimo paslaugų populiarumą. Pažymint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, spalio 10 d., ekspertai paneigia 5 dažnai girdimus klaidingus mitus apie psichikos sveikatą.
Mitas: pas psichologą ir psichiatrą einama tik dėl rimtų sutrikimų
Dažnai girdime nuomonę, kad pas psichikos sveikatos specialistą eina tik tie žmonės, kurie turi itin rimtų psichikos negalavimų, pavyzdžiui, kai dėl depresijos negali pakilti iš lovos, turi priklausomybių ar net haliucinacijų. Tai gana paplitęs ir žalingas mitas, kuris dalį žmonių atbaido kreiptis pagalbos, kai ji reikalinga.
„Psichologo ar psichiatro pagalbos žmonės kreipiasi ir gali kreiptis įvairiais atvejais, pavyzdžiui, patiriant didelį stresą, išgyvenant krizę, išsiskyrimą ar netektį, susiduriant su santykių sunkumais ar savivertės problemomis. Dalis žmonių tiesiog nori geriau pažinti ir priimti save. Štai, pavyzdžiui, psichoterapija suteikia daug galimybių įgyti naujų, gyvenimo kokybę gerinančių įgūdžių, padedančių valdyti stresą, komunikuoti apie savo poreikius, kurti santykius. Psichoterapijos metu dauguma žmonių kalba apie bendražmogiškas patirtis ir sunkumus. Tai – įrankis, padedantis gyventi daugiau pasitenkinimo teikiantį gyvenimą“, − sako gydytoja Lina Besigirskaitė, kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantė.
Mitas: įrašą apie psichikos sutrikimą pamatys darbdavys
Specialistė sako, kad profesiniai apribojimai dėl psichikos sutrikimų gali būti susiję tik su labai siauru ratu profesijų, kuriose reikalingi specialūs sveikatos patikrinimai. Tai, pavyzdžiui – kariuomenė, aviacija ar valstybės saugumo tarnybos. Tačiau ir šiais atvejais vertinami gebėjimai ir galimybė saugiai vykdyti pareigas.
„Psichoterapijos lankymas ar net psichiatro diagnozuoti psichikos sutrikimai nėra kliūtis įsidarbinti ar kilti karjeros laiptais. Taip pat, pagal Lietuvos teisinę sistemą, sveikatos įrašai yra griežtai konfidencialūs, diagnozių kodai e. sveikatoje nėra viešai prieinami ir nėra perduodami darbdaviams. Geresnė psichikos sveikatos būklė kaip tik gali padėti pasiekti geresnių rezultatų profesiniame gyvenime“, − sako L. Besigirskaitė.
Mitas: aplinkiniai manys, kad esu nevykėlis
Specialistė kasdien konsultacijų metu sutinka sėkmingus verslininkus, rūpestingas mamas, aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie atėję prisipažįsta jaučiantys gėdą dėl to, kad kreipėsi pagalbos.
„Kiekvieno žmogaus gyvenimo kelyje pasitaiko sudėtingų periodų – tai neišvengiama. Kreiptis pagalbos norint juos įveikti yra drąsos ir atsakomybės už savo gyvenimą požymis. Žmonės, lankantys psichoterapiją, dažnai tampa sąmoningesni bei atidesni ir sau, ir kitiems. Jie išmoksta priimti savo bei kitų ribas, apie jas kalbėti, geriau reikšti jausmus ir poreikius. Tai – stiprybės, rūpesčio savimi ir brandos požymis“, − sako L. Besigirskaitė.
Mitas: kalbėjimas apie jausmus yra silpnumo požymis
Specialistė atkreipia dėmesį į paradoksą: „Drąsiausias dalykas, kurį žmogus gali padaryti – tai leisti sau pabūti silpnu, nes būtent toje akimirkoje gimsta tikroji stiprybė, ryšys su savimi ir kitais. Dažnai matau, kad žmonės bijo atvirai kalbėti apie baimę, liūdesį ar pažeidžiamumą, nes nuo mažens buvo mokomi nerodyti neigiamų emocijų. Tačiau jas slopindami mes kaupiame įtampą, kuri anksčiau ar vėliau prasiveržia pykčiu, nerimu, psichosomatiniais simptomais ar emociniu išsekimu“.
Ji priduria, kad gebėjimas atvirai kalbėti ir sulaukti emocinio palaikymo padidina atsparumą stresui. Dažniausiai reikšmingai pagerėja tiems, kurie leidžia sau atvirai dalintis savo išgyvenimais.
Mitas: iškilus sunkumams padės draugai arba DI
Dažnai viešojoje erdvėje sklinda nuomonė, kad emocinėms problemoms spręsti pakanka pasikalbėti su draugais arba pasitelkti dirbtinį intelektą. Nors abu šie ištekliai gali suteikti palaikymo, svarbu suprasti jų ribotumus.
„Draugų pagalba, nors ir vertinga, dažnai yra subjektyvi ir remiasi asmenine patirtimi. Dirbtinis intelektas, nors ir technologiškai pažengęs, neturi empatijos, negali atpažinti sudėtingų emocinių niuansų, yra linkęs prisitaikyti prie kalbėtojo, tad negali būti patikimu patarėju krizinėse situacijose. Moksliniuose tyrimuose pabrėžiama, kad efektyvi psichologinė pagalba grindžiama ne tik klausymu, bet ir specializuotomis metodikomis ir giliu terapiniu ryšiu – tai yra elementai, kurių nei draugiški santykiai, nei dirbtinio intelekto naudojimas nesuteiks ir profesionalios pagalbos neatstos“, − sako gydytoja.
Pagal populiarumą – antroje vietoje
Didžiausios draudimo bendrovės šalyje „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad sveikatos draudimo klientų susidomėjimas galimybe pasinaudoti psichikos sveikatos specialistų paslaugomis kasmet vis auga. Ir darbdavių suteiktu, ir sveikatos draudimu, skirtu privatiems asmenims besinaudojantys klientai vis dažniau domisi, ar draudimas apima psichologo konsultacijas.
„Per pastaruosius kelerius metus matome aiškią tendenciją, kad psichikos sveikatos paslaugos tampa viena iš labiausiai vertinamų ambulatorinio gydymo sričių tiems, kurie naudojasi privačiu sveikatos draudimu. Jau 2023 m. išmokos klientams už psichologo paslaugas rikiavosi trečioje vietoje po šeimos gydytojo ir ginekologo. Tuo tarpu praėjusiais metais psichologo paslaugos pakilo į antrą vietą visai šalia pačių populiariausių šeimos gydytojo konsultacijų“,− sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos ekspertas.
Pasak A. Zinevičiaus, įtakos šiam teigiamam pokyčiui turi ir tai, kad privatus sveikatos draudimas suteikia sąlygas psichologinę paramą gauti privačiose klinikose, kur dažnai galima išvengti ilgų eilių arba pasirinkti kliniką, kurioje praktikuoja pageidaujamas specialistas.
Pranešimą paskelbė: Aušra Kaminskaitė, Integrity PR, UAB
