Sveikata

Indrė Trusovė: Ribojimai atvėrė fantaziją – daugiau žmonių gamina ir eksperimentuoja namų virtuvėje

Pandemija įnešė pokyčių į kiekvieną gyvenimo sferą, virtuvė – ne išimtis. 3 iš 5 gyventojų sako, kad jų maisto gaminimo įpročiai pasikeitė: jie pradėjo namuose gaminti dažniau, daugiau eksperimentuoti virtuvėje, įgijo naujų įgūdžių, net pradėjo maitintis sveikiau, rodo elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ apklausa. Ir panašu, kad kol kas šie nauji įpročiai nesikeis – mažiau nei dešimtadalis apklaustųjų sako, kad gaminti namuose pabodo.

Dažniau gaminantys namuose nurodo 37 proc. gyventojų, o drąsiau eksperimentuojantys ir išbandantys naujų receptų – 27 proc.

Dietistė Indrė Trusovė įsitikinusi, kad ši tendencija išliks ir pasibaigus pandemijai, nors lengvesni pasirinkimai ir vilioja.

„Per karantiną turėjome pergalvoti savo vertybes, prioritetus ir tai, kas iš tiesų svarbu. Todėl esu įsitikinusi, kad tai stipriai pakeitė mūsų įpročius ne laikinai, o bent jau kažkuriam laikui. Juk gamindami namuose galime sutaupyti, jaustis geriau, maitintis sveikatai palankiau“, – sako I. Trusovė.

Pokyčius kasdienėje mityboje ir maisto ruošoje rodo ir internetu maistą perkančių gyventojų krepšelis. Jame dominuoja švieži ir gaminti namuose skirti produktai.

„Agurkai, žaliosios cukinijos, morkos, paprikos, brokoliai, avokadai, pomidorai, batatai, ekologiški kiaušiniai, pienas – tai dažniausiai šią vasarą pirkėjų krepšeliuose atsiduriantys maisto produktai. Galėtume juos sieti su sezoniškumu, tačiau išaugusį šviežių daržovių, vaisių, taip pat maisto gamybai namuose naudojamų priedų pasirinkimą matome beveik visą pandemijos laikotarpį. Prisiminkime kad ir šių metų Velykas – lietuvių pamėgtą kiaulienos sprandinę šiais metais nukonkuravo sveikatai palankesnė šviežia vištiena. Tokios tendencijos džiugina – jos rodo, kad gyventojų mityba tampa vertingesnė. Prie to galėjo prisidėti ir apskritai padidėjęs dėmesys sveikatai“, – tendencijas pristato „Barboros“ komunikacijos vadovės Jurgita Gižaitė-Tulabienė.

Naujų receptų alkis

Anot dietistės, žmonės nori valgyti skaniai, nori ragauti naujų dalykų, mėgautis ir pasilepinti.  Juk maistas yra viena didžiausių pramogų: „Ribojimai atvėrė žmogaus fantaziją – jeigu negali išeiti iš namų, bet pasiilgai kitokio maisto, naujų skonių, visada gali mėginti pasigaminti pats. Tikrai pajutau stipriai išaugusį ir savo sekėjų susidomėjimą receptais – žmonės nori eksperimentuoti, ragauti naujų patiekalų“, – pasakoja I. Trusovė.

Naujų receptų ir idėjų gyventojai dabar dažniau ieško socialiniuose tinkluose (19 proc.), dalis sako pamėgę naujus produktus (17 proc.), pradėję maitintis sveikiau (14 proc.) ir išmokę gaminti, ko nemokėjo (14 proc.), pavyzdžiui kepti duoną. Teigiamų pokyčių pandemija ypač įnešė jaunuoliams – net trečdalis 18–24 m. jaunuolių išmoko naujų maisto ruošimo įgūdžių.

„Dirbant su klientais ne kartą tekdavo susidurti, kad žmonės nemoka net ryžių išsivirti ir nors karantinas pats savaime nėra džiugus dalykas ir pandemiją norisi įveikti kuo greičiau, kartais reikia išeiti iš komforto zonos, kad atrastum naujų dalykų“, – sako I. Trusovė, kuri jau 10 metų stengiasi motyvuoti ir įkvėpti žmones maitintis sveikatai palankiau, gaminti namuose.

Patarimai pavargusiems

Panašu, kad didesnioji dalis gyventojų neskubės grįžti prie senųjų mitybos įpročių – kaip parodė „Barboros“ apklausa, vos 1 iš 10 gyventojų maisto gaminimas namuose tapo nebemielas.

Nuo rutinos virtuvėje pavargusiems žmonėms, I. Trusovė siūlo pasidaryti teminio maisto dienas, pavyzdžiui gaminti Graikijos, Azijos, Indijos ar bet kurios kitos pasaulio virtuvės patiekalus.

„Nauji skoniai virtuvėje visada išsklaido monotoniją. Taip pat patariu į receptų paiešką, maisto ruošimo procesą įtraukti ir kitus šeimos narius. Juk lengviausia prisijaukinti maisto gaminimą per žaidimo formą – tada nebūna nuobodu. Be to, tai gali tapti ir šeimos tradicija“, – į maisto gaminimą pažvelgti žaismingai siūlo I. Trusovė.

Šiokiadieniais maitinsitės sveikai, bet tuo pačiu ir sutaupysite laiko, jeigu pasiruošite dalį maisto kelioms dienoms. „Pavyzdžiui, galima pasiruošti įvairių pudingų pusryčiams: graikišką jogurtą sumaišykite su ispaninio šalavijo sėklomis, avižiniais dribsniais ir medumi ar klevų sirupu. Porcijų pasiruoškite iškart keliems kartams, o ryte tiesiog išsiimsite iš šaldytuvo ir paskaninę vaisiais ar uogomis, galėsite valgyti. Taip pat atsikėlę galite užsipilti įvairias košes ir kol susiruošite į darbą, jos išbrinks“, – pataria dietistė.  

Anot I. Trusovės, puikiai pasiteisina įvairūs kiaušinių ir daržovių, mėsos, žuvies, bananų keksiukai – jie skanūs tiek šilti, tiek šalti.

Rinkitės kuo paprastesnius ir kuo lengviau pagaminamus patiekalus, pavyzdžiui vieno puodo – kai į ketaus puodą sudedame bulves, daržoves, mėsą. Viską dedame troškintis į orkaitę, o tuo metu galime ilsėtis ar dirbti kitus darbus.

„Pasistenkite į maisto gamybą įtraukti vis naujų produktų ir nežiūrėti tai kaip į prievolę. Susiraskite socialiniuose tinkluose kuo daugiau puslapių, kurie dalijasi sveiko ir greitai pagaminamo maisto idėjomis – dažnu atveju reikia tik įkvėpimo ir paskatinom“, – įsitikinusi dietistė.

Ne visi supranta namuose gaminto maisto vertę

I. Trusovė sako, kad bendraudama su klientais pastebėjo, jog dauguma tarp mitybos ir maisto gaminimo įpročių visiškai nepakeitusių žmonių yra gyvenantieji vieni – be antros pusės, be vaikų. Jie dažniausiai renkasi pusfabrikačius, kavinių maistą.

„Gaminti vien sau pačiam dažnai pritrūksta motyvacijos, noro. Tokiose situacijose suveikia psichologiniai aspektai, nes įdėjus meilės ir savo laiko į maisto gamybą, dažniausia norime ne tik juo dalytis, bet ir išgirsti įvertinimą, pagyrimą, – aiškina dietistė ir išskiria dar vieną kategoriją žmonių, kurie mažai gamina namuose – tai labai daug dirbantys žmonės. – Jie tiesiog nemato prasmės planuoti savo laiko taip, kad jo liktų ir maisto gamybai. Tai jiems pinigų praradimas – geriau laiką skirs darbui, o ne maisto ruošimui, todėl dažniau renkasi jau pagamintą maistą ir sveikatos neiškelia aukščiau darbo.“

Na, ir trečioji dalis žmonių, anot I. Trusovės, yra manantieji, kad gaminti namuose yra brangu. Tai nesunkiai paneigia realios gyventojų išlaidos maistui. Pasak „Barboros“ komunikacijos vadovės J. Gižaitės-Tulabienės, dabar pirkėjų vidutinis kasdienių maisto prekių krepšelis siekia tiek, kiek viena dviejų asmenų vakarienė su gėrimu ir desertu restorane. Jei į restoraną nueisi vieną kartą, su į krepšelį sudėtais produktais virtuvėje galėsi eksperimentuoti kelias dienas.

Pranešimą paskelbė: Šarūnė Bernotė, UAB Headline agency
Indrė Trusovė: Ribojimai atvėrė fantaziją – daugiau žmonių gamina ir eksperimentuoja namų virtuvėje