Studentai itin daug laiko praleidžia sėdėdami. Didelę dalį dienos skyrę paskaitoms, darbui, draugams neatkreipia dėmesio į savo įpročius ir tik atsiradęs nugaros ar kaklo skausmas ar suapvalėję bei į priekį pasvirę pečiai skatina studentus susimąstyti ir ieškoti pagalbos pas specialistus. Kaip teigia Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro specialistė Eglė Draugelytė priemonės, kuriomis galime sau padėti paprastos – atradus mylimą ir tinkamą judesio formą ir bendraminčių būrį, imti daugiau judėti.
Judėjimas svarbus ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei sveikatai
„Per paskutinius metus, ypač kas buvo pandemijos kontekste, studentai ėmė žymiai mažiau judėti. Teikiant kineziterapines konsultacijas, jie visada akcentuoja, kad covidas pakeitė jų judėjimo įpročius, studentai tapo sėslesni, daugiau laiko praleidžia prie ekranų, prie kompiuterio. Patys pastebi, kad net jei judėjimo įpročiai buvo iki pandemijos – jos laikotarpiu buvo pamiršti.“ – sako kineziterapeutė E. Draugelytė.
„Kai mes ilgai sėdime, mūsų kūnas atsiranda statinėje padėtyje, suprastėja kraujotaka, organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi, prastėja mūsų nuotaika, produktyvumas, darbingumas. Jausti diskomfortą pradedame savo kūne, taip pat prastėja mūsų darbo kokybė, galimybė išmokti, turėti gerus studijų rezultatus.“ Specialistė tikina, kad judėjimas svarbus ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei, emocinei plotmei.
Motyvacija – kodėl ji svarbi?
Kineziterapeutė E. Draugelytė teigia, kad judėjimo skatinime itin svarbus motyvacijos faktorius: „norint pradėti ar išmokti judėti daugiau yra įvairiausių (savi)pagalbos priemonių: programėlių, žingsniamačių, laikrodžių, kurias naudodami studentai gali save savarankiškai motyvuoti ir kelti tikslus. Matant kaip kinta rezultatai palyginus su praėjusia savaite ar mėnesiu yra gaunama įkvėpimo judėti dar daugiau. Žinoma, taip pat labai svarbus yra ir asmeninis kontaktas, draugų ar specialistų palaikymas. Kineziterapinių konsultacijų metu ryškėja, kad užmezgus individualų, draugišką kontaktą su klientu bei įvertinus jo būklę, suteikus rekomendacijas atsiranda motyvacija. O pakartotinai konsultuojant yra jaučiama dar didesnė atsakomybė ir įsipareigojimas nusistatytų tikslų vykdymui.“
Palaikymas iš šalies padeda nemesti to, ką pradėjome. Pandeminiam laikotarpiui iš dalies žmonių atėmus įprotį judėti, naujo įpročio suformavimui reikia ir pagalbos iš šalies. Palaikančio kontakto užmezgimas, pasitikėjimas, gali turėti teigiamą poveikį.
Kineziteraupetė Eglė pataria studentams domėtis, kas vyksta aplink juos: „Susiraskite bendraminčių, kurie norėtų judėti kartu. Bandykite daug įvairių judesio formų tiek savo Universiteto, tiek miesto erdvėje. Išbandykite įvairias treniruotes, sporto šakas. Erdvių ir renginių, skatinančių judėti, iš tiesų yra daug.“
Užsibrėžkite realius tikslus, juos sekite ir raskite, kas jus motyvuoja
Šiuo metu Vilniaus universitete organizuojame konsultacijas, kurių kiekviena duoda skirtingą naudą. Sveikatos laboratorija – erdvė universitete, kur galima gauti sveikatos stiprinimo individualias nemokamas konsultacijas. Šiuo metu iš viso siūlomos keturių tipų konsultacijos gyvai arba nuotoliniu būdu siekiantiems sveikiau gyventi, integruoti sveikatai naudingą elgesį į savo gyvenimą, turintiems klausimų dėl tinkamo sporto, pratimų ar krūvio pasirinkimo, ieškantiems motyvacijos kaip keisti savo įpročius bei norintiems bendrai pagerinti ne tik savo sveikatą, bet ir savijautą. Daugiau informacijos galite rasti VU Sveikatos ir sporto centro tinklalapyje: https://www.ssc.vu.lt/sveikatos-laboratorija
Iš Sporto rėmimo fondo lėšų Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras galėjo įkurti Sveikatos laboratoriją, išvystyti jos veiklą, įsigijo priemones konsultacijoms, pavyzdžiui, bėgimo takelį bei išmaniuosius laikrodžius-pulsometrus tikslesniems kūno ištyrimams vykdyti ir papildomai motyvuoti studentus.
Kineziterapeutė Eglė pastebi, kad „visi Sveikatos laboratorijos klientai gali gautus rezultatus ir tolimesnius žingsnius aptarti su laboratorijoje besipraktikuojančiu kineziterapeutu, asmeniniu treneriu arba sveikatos psichologu (pasitelkiant Universitete dirbančius specialistus bei magistro studijų studentus). Be kūno kompozicijos analizės yra vykdomi laikysenos, pajėgumo, lankstumo, raumenų jėgos ir ištvermės testai. Aiškių tikslų turėjimas bei jų siekimas leidžia išlaikyti motyvaciją.“
Pranešimą paskelbė: Vilma Zarankaitė-Petrikienė, Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras