Sveikata

Ko imtis dabar, kad ateityje neužkluptų hipertenzija?

Širdies kraujagyslių ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių ir net 33 proc. mirčių šalyje yra nulemtos jų komplikacijų. Suklusti verčia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, kad padidintas arterinis kraujospūdis nustatomas vis jaunesnio amžiaus gyventojams – paaugliams ar net vaikams. Vis tik specialistai nuteikia optimistiškai, teigdami, kad apie 80 proc. širdies kraujagyslių ligų galima išvengti iš anksto pasirūpinus sveikata ir taikant pirmines prevencijos priemones.

Kraujospūdžiu privaloma rūpintis nelaukiant vyresnio amžiaus

Apie 60 proc. Lietuvos gyventojų yra išgirdę nemalonią diagnozę – hipertenzija. Anksčiau neretai manyta, kad tai – vyresnių žmonių problema, tačiau duomenys rodo, jog ligonių amžius jaunėja nuo 25 iki 65 metų.

Ekspertų teigimu, daugelis sergančiųjų net nežino, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs, nes ligos simptomai gali aiškiai nepasireikšti kurį laiką. Būtent dėl to hipertenzija ir laikoma tokia pavojinga – dažniausiai ji aptinkama jau stipriai progresavusi ar su įvairiomis komplikacijos (infarktas, insultas ar širdies nepakankamumas).

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad žmonės Lietuvoje nėra įpratę rūpintis savo sveikata iš anksto. Jis įsitikinęs, kad kuo anksčiau pradedama rūpintis savimi, tuo mažesnių pasekmių sulaukiama vėliau.

„Vaistininkai ir gydytojai tikriausiai vienbalsiai sutartų, kad kraujagyslių ligos pasireiškia vis ankstesniame amžiuje. Tai galima būtų pavadinti tam tikra epidemija. Viso to priežastis – sėslesnis ir žalingas gyvenimo būdas. Aukštą kraujospūdį išprovokuoja mažas fizinis aktyvumas, stresas, netaisyklinga mityba, antsvoris, piktnaudžiavimas alkoholiu. Žinoma, tai gali lemti ir paveldimumo faktorius. Dėl nepastebėtos ligos ar kitų uždelsimo priežasčių gali išsivystyti sunkiai kontroliuojama hipertenzijos forma, kai tampa sudėtinga pritaikyti tinkamus medikamentus – tokiais atvejais gali reikėti vartoti net 4-5 skirtingus vaistus“, – pasakoja R. Blynas.

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Ina Aleksonienė priduria, kad uždelsta, laiku nepastebėta hipertenzija gali būti itin pavojinga, pažeidžianti tokius svarbius organus kaip širdis, kraujagyslės, smegenys ar inkstai. Specialistė akcentuoja, kad arterinė hipertenzija yra reikšmingas širdies nepakankamumo, prieširdžių virpėjimo, lėtinės inkstų ir periferinių arterijų ligų rizikos veiksnys.

Tinkama pagalba sau

Ekspertai teigia, kad širdies kraujagyslių ligų galima išvengti ar atitolinti pasirinkus sveiką gyvenimo būdą bei kontroliuojant kitus rizikos veiksnius, tokius kaip pakankamas fizinis aktyvumas, bendros savijautos ir kraujospūdžio stebėjimas.

Kardiologė I. Aleksonienė rekomenduoja nepamiršti profilaktiškai tikrinti savo kraujospūdį. Sveikiems asmenims, kurių kraujospūdis yra optimalus (120/80 mm Hg), kartotinis kraujo spaudimo matavimas rekomenduojamas mažiausiai kas 5 metus ar dažniau. Jeigu kraujospūdis yra normalus (120-129/80-84 mmHg) reiktų matuoti bent kartą per 3 metus, o esant jo padidėjimui (130-139/85-89 mmHg) kasmet arba dažniau. Aukštas kraujospūdis laikomas esant 140/90 mm Hg arba didesnis, tuomet būtina kreiptis pas gydytoją.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas R. Blynas pabrėžia ir kraujo parametrų stebėjimo svarbą, ypatingai cholesterolio bei cukraus kiekį. „Dažnai hipertenzijos priežastis yra nutukimas, nes organizme padidėja cholesterolio ir cukraus kiekis, kuris blogina kraujagyslių būklę, jų pralaidumą, tai skatina širdį stipriau veikti, o tai didina kraujo spaudimą“, – sako vaistininkas.

Kalbant apie mitybą ir gyvenimo būdą, sergantys arterine hipertenzija turi riboti druskos vartojimą iki 5 g per dieną, didinti daržovių (bent 300 g per dieną), vaisių, žuvies, riešutų, nesočiųjų riebalų rūgščių kiekį, mažinti raudonos mėsos, riebių pieno produktų vartojimą.

Profilaktika – kainuoja mažiausiai ir duoda geriausią efektą

Kuo anksčiau pradedame rūpintis sveikata, tuo mažiau tai kainuoja ateityje. Vaistinių tinklo ,,Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė teigia, kad, ligos atveju, kaina žymiai padidėja tiek finansine, tiek moraline prasme – prarandama gyvenimo kokybė, kasdien reikia vartoti daugybę vaistų, vykti į įvairias procedūras. Jau nekalbant apie tai, kad laiku nesusirūpinus savo sveikata egzistuoja nemaža operacijų, hospitalizacijos ir nedarbingumo tikimybė. Vaistininkės teigimu, pacientai sau gali padėti ne tik propaguodami sveikesnį gyvenimo būdą, bet ir vartodami tam tikrus maisto papildus.

„Vaistinėje sutinku vis daugiau žmonių, kurie ne tik stengiasi koreguoti gyvenimo būdą, bet ir naudoja efektyvias priemones širdies kraujagyslių ligų prevencijai. Tam svarbu gauti pakankamą kiekį širdžiai naudingų omega-3 polinesočiųjų rūgščių, kurių gausu žuvų taukuose, taip pat kalio, magnio. Kraujagyslių veiklą gerina ir kofermentas Q10, lecitinas, optimalų kraujo spaudimą padeda palaikyti česnakas ar česnako kapsulės“, – sako I. Sauserytė.

Vaistininkas R. Blynas priduria, kad susirgus hipertenzija vaistai gali kainuoti nedaug, tačiau sunkiai kontroliuojamai ligai gydyti vaistų kaina gali išaugti ir iki 100 eurų per mėnesį: „Vis dėlto, medikamentų kaina nublanksta palyginus su geros savijautos ir gyvenimo kokybė praradimu. Ši kaina nepamatuojama. Prarandamas darbingumas atima galimybę dirbti ir uždirbti pinigus. O štai iš anksto nustačius ligą, medicinoje stengiamasi su mažiausia pinigų suma, pasiekti geriausią efektą. Todėl profilaktika kainuoja mažiausiai, tačiau duoda didžiausią efektą.“

Pranešimą paskelbė: Rasa Aleškevičiūtė, UAB „Gravitas Partners“
Ko imtis dabar, kad ateityje neužkluptų hipertenzija?