Laisvalaikis

Kodėl laivo krikštas – moters darbas?

Praeityje už laivų išlydėjimą į vandenis visada buvo atsakingi vyrai – iškilmingose ceremonijose dalyvaudavo kapitonai, šventikai, valdžios atstovai, karališkųjų šeimų nariai, o moterys laive dar netgi laikytos nelaimes nešančiomis. Tačiau dabar dažniausiai būtent moteriai suteikiamas svarbiausias vaidmuo – ji paskelbiama laivo krikštamote. Kada įvyko šis pokytis, ir ką reiškia būti laivo krikštamote?

„Savaime suprantama, laivo vardo suteikimo ar krikštijimo ceremonija šiais laikais turi tik simbolinę prasmę. Tuo siekiama įamžinti, užfiksuoti kompanijai svarbų įvykį. Panašiai kaip vaiko gimimas žmogui, naujas laivas suteikia bendrovei džiaugsmo ir vilčių, tuo pačiu tai – ir priežiūros rūpesčiai. Taigi, koks gali būti vardo suteikimas ar krikštynos be krikštamotės“, – sako rugpjūtį naująjį laivą krikštysiančio pirmaujančio Europoje keltų operatoriaus „DFDS“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys.

Kada atsirado krikštamotės?

Laivų krikštijamas siekia pirmųjų civilizacijų laikus. Babiloniečiai, egiptiečiai, graikai, romėnai laimindavo savo laivus, kad pavojingų kelionių metu jūreiviai būtų saugūs. Vienoms tautoms pakakdavo vyno ir šventiškos ceremonijos, tačiau kitos dievų malonę laivui ir jo jūreiviams bandydavo pelnyti aukojant jautį, avį ar vikingų kultūroje – net belaisvį.

Laimei, žiaurių tradicijų atsikratyta, ir šiais laikais paprastai „aukojamas“ putojančio vyno butelis, kurį į laivą sudaužo jo krikštamotė. Tačiau pirmosios laivo krikštamotės atsirado visai neseniai.

Tiesą sakant, viduramžiais moterys laive buvo net laikomos nelaime, joms buvo draudžiama plaukioti prekybiniuose ar kariniuose laivuose. Jūreiviai bijojo, kad moteris laive supykdys jūrų dievus,  tad net būdavo atvejų, kai laive aptikus moterį ji būdavo išmetama už borto.

Ilgainiui keitėsi požiūris į moteris laivyboje ir net įsivyravo moteriškos giminės vardai, taip dar labiau paryškinant iš Antikos atėjusią tradicija laivus laikyti moteriškos giminės esybe. Romualdas Adomavičius, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas–vyriausias fondų saugotojas, sako, kad tai liudijo vyrų jūrininkų prieraišumą prie savojo laivo, o iš dalies ir prietarą, kad laivas – kaip motina, kuri jūros audrose globoja ir saugo savo vaikus – įgulą.

XVIII a. Prancūzijoje laivų krikštynose jau buvo skiriamas tiek krikštatėvis, tiek krikštamotė, ceremonijos metu jie abu ištardavo laivo vardą, o vyras moteriai įteikdavo gėlių.

Reikšmingas pamatas naujai tradicijai paklotas 1846 m., kai Amerikoje pirmą kartą laivo „globėja“ buvo paskelbta moteris – panelė Lavinia Fanning Watson, turtingos Filadelfijos šeimos dukra. Nuo to laiko vis dažniau „globėjomis“ būdavo pasirenkamos moterys – dažniausiai jomis tapdavo karališkųjų šeimų narės ar kapitonų žmonos, dukros.

Prasidedant kruizinių laivų bumui, jų krikštas tapo svarbia rinkodaros dalimi. Ceremonijos tapo tikrais šou, o krikštamotėmis buvo kviečiamos aktorės, dainininkės, karalienės, karališkųjų šeimų atstovės – nuo Audrey Hepburn iki karalienės Elžbietos II. Laikoma, kad daugiausiai laivų „turinti“ krikštamotė yra italų aktorė Sophia Lauren.

Lietuvos laivo krikštamote yra tapusi ir D. Grybauskaitė

„Lietuvoje, kai po nepriklausomybės atkūrimo buvo statomi laivai „Lietuvos jūrų laivininkystei“, kiekvieno jų krikštas buvo nacionalinės reikšmės įvykis – juk Klaipėdoje patys statėmės laivus savo laivynui. Dabar gal rečiau girdime apie laivų krikštą, tačiau iš tiesų šios tradicijos iki šiol laikomasi, nors krikštynų pobūdis kažkiek ir keičiasi“, – sako laivybos istorijos ekspertas R. Adomavičius.

Pavyzdžiui, ilgą laiką buvo įprasta, kad krikštijimo ceremonija vyksta laivą pirmą kartą nuleidus į vandenį. Tačiau dabar pagrindiniai laivų gamintojai yra pietų korėjiečiai, kinai, tad užsakovai dažnai pasirenka laivą krikštyti jau tada, kai šis atplaukia į aptarnaujamą uostą.

Be to, anksčiau net ir Klaipėdoje į krikštynas susirinkdavo minios žmonių, tai buvo reikšmingas įvykis visam miestui ir jo lankytojams. Tačiau dabar dėl saugumo reikalavimų uostuose tokiose ceremonijose gali dalyvauti tik kviestiniai svečiai.

Nors krikštijimo ceremonijos pobūdis kiek keičiasi, visgi svarbių Lietuvai laivų pirmosios kelionės visuomet sulaukia daug dėmesio, o tradiciniai elementai – krikštamotė ir butelio sudaužymas – išlieka.

Pavyzdžiui, kai 2021 m. „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pastatė naują Smiltynės perkėlos keltą „Klaipėda“, iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir premjerė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, o laivo krikštamote pakviesta tapti ilgametė Lietuvos jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė.

Adomavičius primena ir Lietuvai šiuo metu bene svarbiausią laivą – suskystintų gamtinių dujų saugyklą „Independence“. Laivo „krikštamote“ tapo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri į iškilmingą vardo suteikimo ceremoniją vyko net į Pietų Korėjos Ulsano uostą. Kaip ir privalu laivo krikštynų metu, visi projekto partneriai kirpo simbolinį kaspiną, į laivo bortą sėkmei pritraukti dužo šampano butelis.

Krikštamotės tradicijos laikomasi ir kariniuose laivuose – visi Lietuvoje jie turi savą globėją. Istorikas pasakoja, kad jos dažniausiai parenkamos iš to krašto, kurio vardu yra pavadintas laivas. Pavyzdžiui, „Skalvio“ krikštamote tapusi Šilutės rajono merė Daiva Žebelienė, „Dzūko“ – Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Rima Rakauskienė, „Aukštaičio“ – Biržų rajono savivaldybės vicemerė Birutė Varzienė.

Krikštamotė – kaip vaikui, taip ir laivui

Klumbys pasakoja, kad krikštamotės DFDS laivams parenkamos itin atsakingai. „Pagalvokite, į kokius kriterijus žvelgdami žmonės renka krikštatėvius savo vaikams? Kai kurie jų galioja ir renkantis laivo krikštamotę. Ypatingas dėmesys čia kreipiamas į kandidatės asmenybę ir reputaciją, jos nuveiktus darbus. Yra atsižvelgiama ir į krikštamotės santykius su bendrove: krikštamotėmis gali būti kviečiamos kompanijai svarbaus kliento, partnerio ar kokios nors kitos kompanijos savininko žmona“, – pasakoja keltų operatoriaus atstovas.

Pavyzdžiui, DFDS laivų krikštamotėmis yra tapusios Rima Stankevič – buvusio kapitono, diplomato, Lietuvos aukštosios jūrų mokyklos direktoriaus žmona, Ieva Masiulienė – buvusio susisiekimo ministro žmona, mokslininkė, archeologė. 

Pasak R. Adomavičiaus, pagrindinė krikštamotės pareiga – tiesiog sudalyvauti iškilmingoje ceremonijoje. Ar vėliau yra palaikomi ryšiai, ar krikštamotė įgyja papildomų teisių ar pareigų – priklauso nuo kiekvieno laivo ir krikštamotės. „Juk ir kai krikštijame vaikus, kokie jų santykiai susiklosto su krikštatėviais – visiškai individualus dalykas“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus atstovas.

Pranešimą paskelbė: Jolita Katkutė, UAB „Fabula ir partneriai“
Kodėl laivo krikštas – moters darbas?