2026 m. sausio 24 d. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro parodų salėje įvyko fotografo Andriaus Lamausko parodos „URBO GRAFIJA“ atidarymas. Parodą pristatė kuratorius Kornelijus Užuotas. Renginys pritraukė gausų žiūrovų būrį – fotografijos entuziastus, miesto bendruomenės atstovus. Paroda sukurta specialiai Kuršėnų kultūros centro erdvei ir čia pristatyta pirmą kartą. Andrius Lamauskas gimė 1967 m. Šiauliuose. Studijavo Šiaulių universitete, kur įgijo dailės pedagogo specialybę. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose, yra laisvai samdomas fotografas, dažnas tarptautinių fotografijos konkursų dalyvis ir laureatas. 2016 m. kartu su bendraminčiais įkūrė asociaciją „Fotografijos namai“, subūrusią aktyvią kūrybinę bendruomenę. Andriaus Lamausko kūryba pasižymi subtiliu šviesos, šešėlių ir kompozicijos jausmu, o jo gatvės fotografija išsiskiria išlauktu momentu bei gebėjimu…

Sausio 27 dieną Plungės rajono savivaldybėje sulaukta garbingų svečių – lankėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai – PLB pirmininkė Dalia Henke, jos pavaduotojas Rolandas Žalnierius (Latvija), PLB Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Aurelija Orlova (Italija), PLB atstovas Lietuvoje Antanas Vinkus ir PLB atstovybės Lietuvoje administratorė ir projektų koordinatorė Aušra Jankevičienė. Jų vizito tikslas – aptarti liepos 23–25 dienomis Plungėje vyksiantį Pasaulio lietuvių bendruomenės suvažiavimą, kuriame dalyvaus 35 pasaulio valstybėse veikiančių lietuvių bendruomenių vadovai ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovai. Pasitarime Plungės rajono savivaldybei atstovavo Savivaldybės meras Audrius Klišonis, vicemeras Žydrūnas Purauskis, Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Saukalienė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Evelina Petrutienė, Plungės turizmo…

2026 m. darbuotojams emocinė gerovė ir darbo kultūra tampa vienu svarbiausių veiksnių renkantis darbdavį. Tyrimas „What Workers Want 2026“[1] parodė, kad 26 proc. darbuotojų emocinė savijauta per pastaruosius metus pablogėjo, o 14 proc. neigiamą darbo kultūrą įvardija kaip priežastį svarstyti darbo keitimą. Ekspertai apžvelgia, kokia situacija vyrauja Lietuvoje. Darbuotojų emocinė gerovė 2026 metais tampa nebe papildoma nauda, o esminiu darbdavio atsakomybės elementu. Tyrimai ir praktika rodo, kad organizacijos kultūra, pagarba, saugi darbo aplinka ir psichologinis palaikymas darbuotojams tampa ne mažiau svarbūs nei atlyginimas ar karjeros galimybės. Ypač tai aktualu aptarnavimo sektoriuje, kur darbuotojai kasdien susiduria su dideliu emociniu krūviu. Bendrovės „Circle K“ užsakymu 2025 m. atliktas tyrimas[2] atskleidė, kad Lietuvoje…

Druskininkuose duris atvėrė atnaujinta „Eglės sanatorijos“ comfort gydykla – reikšmingas etapas didžiausios Šiaurės Europoje sanatorijos, jungiančios dvi sanatorijas ir net 11 reabilitacijos centrų, plėtros kelyje. Simbolinį startą naujoms sveikatinimo patirtims pažymėjo atidarymo renginys, į kurį susirinko svečiai, partneriai bei žinomi veidai – žurnalistė Rimantė Kulvinskytė, atlikėja Katažina Zvonuvienė, o vakarą vainikavo dainininkės Vaidos Genytės pasirodymas. „Visas investicijas darome galvodami apie klientus, kurie pasirenka mus kaip vietą atgauti, išlaikyti ir sustiprinti savo sveikatą. Atnaujinta gydykla jau veikia, o mus ypač džiugina pirmieji klientų atsiliepimai – matome, kad modernios erdvės ir naujos procedūros iš tiesų kuria pridėtinę vertę. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų tikslą – suteikti sveikatinimo paslaugas, kurios ne tik gydo,…

Sunkumai užmiegant daugeliui žmonių pažįstami kaip laikinas reiškinys. Po įtemptos dienos, svarbaus įvykio ar pasikeitus dienos režimui, miegas gali trumpam sutrikti. Tačiau kai užmigimas tampa nuolatine problema, o naktinis poilsis nebeatkuria jėgų, verta atidžiau įvertinti situaciją. Nemiga nėra tik blogas įprotis ar charakterio bruožas. Tai būklė, turinti aiškius požymius, kurie ilgainiui veikia savijautą, darbingumą ir emocinę pusiausvyrą. Kas laikoma nemiga Nemiga apibūdinama kaip nuolatiniai sunkumai užmigti, dažni prabudimai naktį arba per ankstyvas pabudimas ryte, kai po miego nejaučiamas poilsis. Svarbu tai, kad šie požymiai kartojasi ne pavienėmis naktimis, o tęsiasi bent kelias savaites. Nemiga gali pasireikšti skirtingai. Vieniems žmonėms sunku užmigti, kiti užmiega greitai, tačiau naktį prabunda kelis kartus ir…

Klausos nusilpimas, arba girdėjimo sutrikimas, daro didelę įtaką žmogaus savijautai, bendravimui bei vaikų kalbos raidai. Apie besivystantį ar jau esamą klausos sutrikimą dažnai galima įtarti pajutus sunkumų dalyvauti pokalbyje, ypač kai bendrauja daugiau žmonių nei įprastai. Pasak Šiaulių diagnostikos ir chirurgijos  klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojos otorinolaringologės Jolitos Stankūnienės, itin svarbu nustatyti klausos sutrikimą sukėlusią priežastį, kad būtų galima laiku pradėti tinkamą gydymą. „Klausos nusilpimas, pasireiškiantis vienoje ar abiejose ausyse, apsunkina galimybę girdėti ir suprasti garsus. Jis gali būti laikinas arba nuolatinis ir atsirasti tiek dėl amžiaus, tiek dėl įvairių ligų, pažeidžiančių vidinės ausies ląsteles ar klausos nervus. Vis dėlto svarbu…

Sausio 30-ąją, penktadienį, 16 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilniuje) atidaroma paroda „Didybė mažume. Japoniškų kardų meninės detalės, grafika, miniatiūrinė skulptūra“. Joje lankytojai išvys, kaip miniatiūrinėse formose atsiskleidžia didingi senosios Japonijos kultūros socialiniai ir materialiniai sluoksniai. Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė teigia: „Ši paroda kviečia sustoti ir pažvelgti į tai, kas dažnai lieka nepastebėta. Japoniškų kardų meninės detalės, grafika, miniatiūrinė skulptūra atskleidžia didybę, glūdinčią mažume, tikslume ir tyloje. Tai pasakojimas apie formą, kurioje paslėpta disciplina, estetika, dvasinė pusiausvyra. Ne veltui sakoma, kad samurajaus didybė slypi ne jo kardo aštrume ar puošnume, o garbėje, kuri veda jo ranką.“ Samurajų pasaulis…

Jei instagrame jau pasidalinote savo nuotrauka iš 2016-ųjų, sveikiname, spėjate su mados vėjais – šiuo virusu oficialiai pradėti 2026-ieji. Kitas dalykas, kurį aptarinėja stilingi, madingi ir sėkmingi – gerai praleistas laikas Kaune. Pusdienis, savaitgalis ar dar ilgiau – šis miestas visais metų laikais pasirengęs priimti kiekvieną, mėgstantį sportą ir istoriją, gardų maistą ir architektūrą, kultūrą ir meną, gamtą ir dizainą.  Į metų planus neįtraukėme tokių (beveik) kasdien veikiančių traukos objektų, kaip muziejai, „Mokslo sala“, Lietuvos zoologijos sodas ar „Žalgirio“ arenos baseinas. O kur dar „Michelin“ gide besipuikuojantys restoranai ir ilgiems vakarams viliojantys barai… Daugiau ekskursijų, koncertų, parodų, renginių ir kitų įvykių rasite nuolat atnaujinamame kalendoriuje kaunaspilnasrenginiu.lt, o įdomiais maršrutais ir dėmesio vertais…

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę. Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu. Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius…

Sveikatos paslaugų platforma manodaktaras.lt pernai fiksavo augantį registracijų pas gydytojus kiekį, tačiau galima stebėti sparčiai besikeičiančius žmonių įpročius. Platformos vadovas Martynas Burba išskiria naują tendenciją – daugėja registracijų pas medikus nuotolinėms konsultacijoms. „Nuotolinės konsultacijos ypač pasiteisina tais atvejais, kai sprendimą reikia priimti greitai, o pats apsilankymas klinikoje nebūtinai sukuria papildomą vertę. Ši tendencija rodo besikeičiančius pacientų lūkesčius – patogumas ir prieinamumas tampa nebe išimtimi, o nauju standartu sveikatos paslaugų rinkoje Šis konsultacijų modelis toliau sparčiai populiarės, nes taupo laiką, yra prieinamas ir mažesnių miestų gyventojams, be to, tokios konsultacijos yra pigesnės“, – sako M. Burba. Anot M. Burbos, tikimasi, jog impulsą nuotolinių konsultacijų augimui duos ir Seimo praėjusių metų pabaigoje priimti…