Gruodžio 13 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Pamario galerijoje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa) pristatoma Vytauto Viržbicko instaliacija „Viduje“. Tai baigiamasis trejus metus vykusio projekto „Migruojantis muziejus“ etapas, kurio metu miesto svečiams ir poilsiautojams pristatomas kūrinys, atskleidžiantis, kaip uždaros kurorto erdvės tampa žmogaus vidinių ribų metafora. Instaliacija apie kurorto uždarumo ir žmogaus vidinių ribų paraleles Parodą įkvėpė uždaromų kurorto erdvių vaizdiniai. Vasarą jos pulsuoja gyvybe ir atvirumu, o žiemą tarsi persikelia į namus žiemos poilsio. Ši transformacija paskatino autorių giliau svarstyti, kokias vidines ribas žmogus susikuria ir laiko savyje. Išorinis kurorto erdvių pasikeitimas čia tampa žmogaus vidinių virsmų metafora – užsidarymo, ribų kūrimo ir vidinio pasaulio saugojimo. Pasak…

Tai istorija apie šeimos gyvenimą pakeitusią naktį ir apie Santaros klinikų neurochirurgų profesionalumą, susitelkimą bei žaibišką reakciją, išgelbėjusią keturiolikmetės Karinos gyvybę. Iki tol buvusi visiškai sveika Karina vieną naktį atsidūrė ant gyvybės ir mirties ribos. Tai istorija apie gydytojų profesionalų darbą, virtusį stebuklu: pacientė šiandien jau vaikšto, kalba, skaito ir net bando šokti.  Mamos akimis: naktis, kuri viską pakeitė Iki tos lemtingos nakties Karina buvo visiškai sveika mergaitė – niekada nesiskundė, gyveno įprastą paauglės gyvenimą. Tačiau vieną naktį viskas apsivertė. Staiga mergaitei labai suskaudo galvą, ji nuėjo į virtuvę ieškoti vaistų – ir ten sukniubo.  Buvo gili naktis, apie ketvirta valanda ryto. Tėvai išgirdo bildesį ir, nuskubėję į virtuvę, pamatė…

Blusos – ne tik nemalonus, bet ir pavojingas parazitas, kurį galima parsinešti ne tik iš gamtos ar turėjus kontaktą su gyvūnais, bet ir iš laiptinės, viešojo transporto ar net rūsių, o namuose jos yra aktyvios visus metus. Šie smulkūs kraujasiurbiai į namus patenka nepastebimai, o atsikratyti jų – kur kas sunkiau nei išvengti. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Sigitos Korbutaitės, net trumpas kontaktas su užkrėsta aplinka gali lemti blusų invaziją. „Net jei neturite gyvūnų, blusomis galima užsikrėsti vietose, kur lankosi benamiai gyvūnai ar graužikai: rūsiai, sandėliukai, laiptinės, kiemai, parko pievelės. Kelionės metu verta būti atsargiems ir viešbučiuose, o ypač – viešajame transporte“, – sako vaistininkė. Ji atkreipia dėmesį, kad blusų užsikrėtimo…

Haloterapija pastaruoju metu sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio. Gydymas druska praverčia ne tik ieškantiems natūralių ir efektyvių būdų stiprinti organizmą, bet ir siekiantiems lengviau kontroliuoti lėtines kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma bei lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Plačiau apie haloterapiją ir jos naudą pasakoja Elektrėnų šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojas Justinas Gerulis. „Haloterapija – tai sauso druskos aerozolio įkvėpimas kontroliuojamoje aplinkoje, dažniausiai specialiuose druskos kambariuose ar saunose. Smulkios druskos dalelės gerina natūralų kvėpavimo takų apsivalymo mechanizmą – mukociliarinį klirensą, mažina gleivių klampumą ir pasižymi lengvu priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to kvėpavimo takai lengviau išsivalo, sumažėja dirginimas ir žmogui tampa lengviau kvėpuoti“, – sako šeimos gydytojas. Turi priešuždegiminį…

Kazlų Rūdoje gruodžio 5 dieną pirmą kartą Kalėdų eglė įžiebta atnaujintoje Atgimimo alėjoje. Šių metų vasarą alėja priešais savivaldybės pastatą buvo rekonstruota, įrengtas fontanas, paklota nauja danga, suplanuota vieta Kalėdų eglei. Šiemet Kazlų Rūdoje papuošta miesto gyventojų padovanota didžiulė gyva eglė. Jau prieš keletą metų Venskevičių šeima savivaldybei pasiūlė Kalėdų šventei savo sklype augusią eglę, kurią ketino kirsti dėl namo saugumo. Praėjus keleriems metams dovanotas medis papuošė miesto alėją. Aplink ją laikinai Atgimimo alėjoje įkurdintos ir mažesnės vazonuose įsodintos eglutės, kurios po švenčių sugrįš į medelyną. Atgimimo alėjoje gyventojai galėjo apsilankyti šventinėje mugėje, o po eglutės įžiebimo susirinkusius linksmino grupė „Čilinam“. Pranešimą paskelbė: Ineta Stravinskaitė, Kazlų Rūdos savivaldybė

Artėjant šventėms bulvės išlieka vienu populiariausių ir universaliausių produktų, kurį lietuviai renkasi tiek kasdienai, tiek kalėdiniam stalui. Bulves lietuviai naudoja tiek gaminant paprastus, tradicinius garnyrus, įvairiausius troškinius, apkepus ir, žinoma, baltą mišrainę, kuri yra neatsiejama žiemos švenčių stalo dalis. Ši daržovė vertinama dėl paprastumo, pigumo ir sotumo. Be to, ji gali ilgai stovėti šaldytuve, todėl nereikia jaudintis dėl greito suvartojimo laiko. Ne tik skanu, bet ir sveika „Bulvės išlieka viena mėgstamiausių ir perkamiausių lietuvių daržovių visus metus, o šventiniu laikotarpiu jų paklausa nė kiek nesumažėja. Šiuo metu buvlėms dar ir siūloma itin palanki kaina – vos 0,19 euro už kilogramą – todėl šiuo metu jų tikrai verta įsigyti daugiau ir…

Nors Lietuvoje galioja griežti saugos reikalavimai, kasmet į prekybą patenka įrenginiai, kurių naudojimas gali kelti riziką žmogaus sveikatai. Nuo šiol griežtėja elektronikos ir belaidžio ryšio produktų kontrolė – Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pradeda juos testuoti savo laboratorijoje. Nustačius, kad įrenginys viršija leistinas elektromagnetinio spinduliavimo ribas, jis nedelsiant bus šalinamas iš prekybos. „Nuo kitų metų planuojame aktyviai tikrinti tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse parduodamus mobiliuosius telefonus. Jų skleidžiami elektromagnetiniai laukai yra gerokai didesni nei kitų įrenginių, todėl visas dėmesys pirmiausia bus skiriamas telefonams“, – teigia RRT Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vedėjas Arvydas Giedraitis. Tikrins ne tik telefonus Visi testavimai bus atliekami prieš metus duris atvėrusioje naujoje RRT elektromagnetinio suderinamumo bandymų laboratorijoje Kaune.…

Lietuvoje apie mitybos nepakankamumą kalbama vis dar pernelyg mažai, nors jo pasekmės – ypač vyresnio amžiaus žmonėms – gali būti tragiškos. Medikai perspėja, kad ši būklė vyresnių žmonių tikimybę išgyventi gali sumažinti kelis kartus. „Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuojamas mitybos nepakankamumas, galimybė išgyventi artimiausius dvejus–ketverius metus sumažėja 3–4 kartus, lyginant su to paties amžiaus žmonėmis be mitybos sutrikimų“, – pabrėžia doc. dr. Ingrida Lisauskienė, gydytoja anesteziologė-reanimatologė, klinikinė farmakologė ir Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos valdybos narė. Pasak jos, net ir nesergant sunkiomis ligomis, nepakankama mityba gali lemti spartų raumenų silpnėjimą, pavojingus kritimus bei kaulų lūžius, infekcijas ar ligų komplikacijas, kurių šiaip būtų galima išvengti. Nors oficialių duomenų trūksta, problema…

Šiandien įvyko Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) ir Klaipėdos universiteto organizuota spaudos konferencija, kurioje pristatyta naujausia ESPAD (The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tarptautinė ataskaita. Tyrimas, apimantis 37 Europos šalis ir daugiau kaip 113 tūkst. penkiolikmečių ir šešiolikmečių, šiemet minėjo 30 metų sukaktį. Spaudos konferencijoje dalyvavo NTAKD direktorė dr. Rita Sketerskienė ir Klaipėdos universiteto profesorė dr. Aelita Bredelytė, kuri pristatė naujausius Lietuvos duomenis Europos kontekste. Tyrimo mastas ir reikšmė Profesorė dr. A. Bredelytė pabrėžė, kad ESPAD tyrimas yra „metodologiškai vienas patikimiausių ir ilgaamžiškiausių jaunimo elgesio stebėsenos instrumentų Europoje“. „ESPAD leidžia ne tik pamatyti, kur esame šiandien, bet ir suprasti, kaip kinta jaunimo elgesio tendencijos…

Lapkričio 27 d. Seimo lankytojų centre įvykęs renginys „(Ne)Atrasti tiltai: Lietuvos paveldas Švedijoje ir valstybės strategijos paieškos“ subūrė institucijų, akademinės bendruomenės ir kultūros diplomatijos atstovus aptarti Lietuvos ir Švedijos ryšius, Lietuvai svarbaus kultūros paveldo užsienyje politikos formavimo eigą bei pristatyti naują, šiai dienai išsamiausią lietuviškų pėdsakų Švedijoje žemėlapį. Renginyje vyko ir diskusija, atskleidusi esmines šios srities koncepcines ir praktines problemas, – rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime spaudai. Diskusijos pradžioje moderatoriaus doc. dr. Salvijaus Kulevičiaus iškeltas klausimas – ar esame įstrigę šiame procese – iš karto įrėmino pagrindinę problemą: koncepcija, kriterijai ir aiški strategija Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo apsaugos srityje vis dar nėra baigti rengti. Stokojama krypties – kas mums…