Sveikata

Mikrochirurginė endodontija – paskutinė viltis išgelbėti Jūsų dantis

Šiuolaikinės odontologijos tikslas – pasitelkus naujausias gydymo metodikas, padėti žmogui kuo ilgiau išsaugoti natūralius dantis. Išgelbėti protezuotus, ar išsaugoti savus, jau kanalų gydymą patyrusius dantis, kuriuos pergydyti yra neracionalu ar beprasmiška, padeda mikrochirurginis endodontinis gydymas. Apie jo galimybes pasakoja „Bokštų odontologijos klinikos“ Klaipėdoje gydytoja endodontologė-endodontinės mikrochirurgijos specialistė Diana Bagdonienė. Vienintelė diplomuota endodontinės mikrochirurgijos specialistė Lietuvoje mokslus baigė Pensilvanijos universitete (JAV), kuriame turėjo galimybę mokytis iš geriausių šios srities specialistų. Universitetas garsėja ne tik pasaulinio lygio dėstytojais – iš čia ateina naujausios mikrochirurginio endodontinio gydymo tendencijos ir technologijos.

Kada prireikia mikrochirurginio gydymo?

Pasak gydytojos, mikrochirurginė endodontija – tai chirurginis gydymas, atliekamas siekiant pašalinti uždegimą, susidariusį danties šaknies viršūnėje. Jeigu, atliekant endodontinį gydymą, kanalai buvo užplombuoti kokybiškai, pasitelkus mikroskopą, dažniausiai mikrochirurgijos neprireikia. Tačiau yra tokių atvejų, kai endodontija buvo atlikta prieš daug metų, kuomet nebuvo nei reikiamos technikos, nei šiuolaikinių medžiagų, o dantis suprotezuotas kokybišku protezu ir įklotu, kurių pašalinti yra neįmanoma dėl masyvios konstrukcijos, tai šiuo atveju ir pasitelkiama mikrochirurginė endodontija, kurios dėka galima sugydyti kanalus retrogadiškai, tai yra per šaknies viršūnės galiuką, nekeičiant protezo.

Mikrochirurginė endodontija reikalinga ir tais atvejais, kai paprasto endodontinio gydymo nebuvo įmanoma atlikti kokybiškai dėl nedėkingos šaknų kanalų anatomijos arba kai žmogaus danties šaknies kanalų sistemoje yra tokia mikrobiota, su kuria jo imuninė sistema negali susidoroti. Mikrobiota – tai mūsų burnoje natūraliai gyvenantys mikroorganizmai, įskaitant ir gan agresyvias bakterijas.  Patekusios į dantį, pirmiausia jos sukelia kariesą, po to nervo ir, galiausiai, kaulo uždegimą, kurio gydymo sėkmė priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. „Daugeliu atveju (apie 80 proc.) uždegimui pašalinti pakanka įprastinio dantų šaknų kanalų gydymo, tačiau kitiems 20 proc.  atvejų pacientų tradicinis endodontinis gydymas nepadeda. Netgi atlikus kokybišką pergydymą su mikroskopu, tam tikram procentui pacientų uždegimo nepavyksta nuslopinti. Dar visai neseniai tokiu atveju dažniausiai sekdavo danties šalinimas. Tačiau šiandien, pasitelkę mikrochirurgiją, mes galime mechaniškai pašalinti uždegimą, susidariusią cistą, granuliomą ar kitus diagnozuotus pakitimus. Pašalinus uždegimą mikrochirurginiu būdu, net 94 proc. atvejų, infekcijos židinys neatsinaujina, nes visą kanaluose esančią infekciją užkemšame šiuolaikinėmis, specialiai šiam procesui skirtomis medžiagomis“, – mikrochirurginio gydymo subtilybes atskleidžia D. Bagdonienė.

Pasak jos, chirurginė endodontija taip pat labai pasitarnauja, esant itin sudėtingai žmogaus dantų anatomijai. Net ir patyrusiam gydytojui endodontui būna labai sunku iki pat šaknies viršūnės išvalyti kanalus, kai jie yra su stirpriai išreikštais linkiais, kalcifikatais, atsidalinusiais instrumentais ar, pavyzdžiui, įvykus tokiai komplikacijai, kaip šaknies perforacija ( pradūrimas). Šiais atvejais sugydyti kanalus konservatyviai tampa tiesiog neįmanoma, tačiau, pasitelkus inotyvias technologijas, yra atliekama 3 milimetrų šaknies viršūnės rezekcija, leidžianti atlikti kokybišką kanalų plombavimą. Chirurginė endodontija gelbsti ir esant dideliems tiltiniams protezams, kai konstrukciją sudaro du ar daugiau atraminių dantų ir juose išsivysto uždegimas, kurių neįmanoma sugydyti per vainikėlį konservatyviai. Kai kanale yra stebimas įklotas ar kaištis, jį išimti galima tik nuėmus visą tiltą. Šiuo atveju danties šaknies viršūnės rezekcijos dėka galima tiesiog per dantenas mechaniškai pašalinti uždegimą ir užplombuoti kanalą, taip sugydant patologiją, kėlusią diskomfortą ar skausmą.Visa tai atliekama vieno vizito metu.

Mikrochirurginis gydymas – puiki išeitis skubantiems

Mikrochirurginis gydymas labai praverčia ir skubantiems, ribotam laikui iš užsienio atvykusiems ar sergantiems tam tikromis ligomis pacientams, kai šaknų kanalų gydymą reikia paspartinti. „Endodontinis gydymas, kaip žinia, yra ilgas procesas. Sugydyti kanalus dažniausiai prireikia trijų, o kartais ir daugiau, vizitų, tarp jų dantyje reikia palikti tam tikrus medikamentus, kad įvyktų kanalų dezinfekcija. Pasitelkus mikrochirurgiją, gydymą galima atlikti vos per vieną vizitą, kurio metu yra išvalomas danties šaknies kanalas, ir dantį galima protezuoti iš pradžių laikinu, o praėjus gijimo periodui, ir nuolatiniu protezu. Dantis netgi gali būti suprotezuotas iki mikrochirurginio gydymo, tačiau būtina tiksliai įvertinti ir atmesti vertikalaus šaknies skilimo riziką“, – pasakoja gydytoja.

Mikrochirurginė endodontija pasitelkiama ir diagnozės patikslinimui

Mikrochirurginė endodontija gali padėti išgelbėti dantį ir įtariant vertikalų šaknies skilimą. Labai dažnai dantys supūliuoja, kelia diskomfortą kandimo metu ir, nerandant aiškios šių simptomų priežasties. Šiuo atveju neretai yra įtariamas vertikalus šaknies skilimas, kurio sugydyti neįmanoma.  Tačiau, nors dar nėra sukurtas metodas, galintis suklijuoti vertikalų šaknies skilimą ir tai dažnu atveju jau yra galutinė diagnozė prieš šalinant dantį, pasak endodontinės mikrochirurgijos specialistės, daugelis nežino, kad danties šaknies kanalas nėra vienas kanalas šaknyje. Tai – šaknies kanalų sistema, susijungianti į daugelį kanaliukų ir atsiverianti šoniniais – lateraliniais ir viršūniniais kanalėliais, kurių yra tūkstančiai. Labai dažnai uždegimas išsivysto danties šaknies šone, kitaip tariant – lateraliai, ir rentgeno  nuotraukoje tai imituoja būtent vertikalų šaknies skilimą. Taip pašalinama begalė dantų, ir tik juos pašalinus paaiškėja, kad jokio vertikalaus skilimo nėra. „Mikrochirurgija šiuo atveju yra paskutinė galimybė įsitikinti, ar tikrai negalima danties išsaugoti. Jos dėka galima pasiekti šaknį chirurginiu būdu, išvalyti ne tik jos viršūninę, bet ir šoninę dalį ir, panaudojus specialius dažus, su mikroskopu pamatyti šoninius kanaliukus ir juos užplombuoti. Tokiu atveju, neaptikus vertikalaus skilimo, dantis burnoje išlieka stabilus dar daugelį metų. Jeigu visgi pamatome vertikalų šaknies skilimą mikroskopu, danties išsaugoti, deja, neturime galimybių, tačiau beveik pusei pacientų to skilimo nerandame“, – patirtimi dalinasi D. Bagdonienė.

Kaip atliekamas mikrochirurginis gydymas

Nuspręsti, kad reikia mikrochirurginio gydymo, gali tik gydytojas. Atsiradus skausmui ar diskomfortui konkrečiame dantyje, pirmiausia reikėtų kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją odontologą, kuris, padaręs rentgeno nuotrauką, įvertins situaciją ir nuspręs, kokio gydymo reikia.

Prieš pradedant mikrochirurginį gydymą, pirmiausia atliekama klinikinė apžiūra, kurios metu įvertinama, ar danties vainike, po užpildu ar vainikėliu nėra kariozinių defektų. Svarbu, kad iš burnos nebūtų mikropralaidumo, nes jeigu vainikėlis nekokybiškas, labai seniai pagamintas, mikrochirurgijos atlikti negalima. Nesant kontraindikacijų, tam, kad išsiaiškinti uždegimo priežastis, atliekama kompiuterinė tomografija. Jokių specializuotų kraujo tyrimų, įprastai atliekamų prieš chirurgines operacijas, atlikti nereikia, išskyrus retus, su kraujo krešumo patologijomis susijusius atvejus. „Pati mikrochirurginės endodontijos procedūra gana greita, mažai invazyvi, gijimas po jos taip pat labai greitas, tačiau reikėtų nusiteikti, kad kelias dienas po gydymo gali būti patinęs skruostas“, – sako D. Bagdonienė.

Endodontinė chirurgija praktiškai neturi kontraindikacijų, išskyrus atvejį, kai šaknys yra labai labai giliai sinusuose. Tokiu atveju šoninių krūminių dantų šaknys gali įsiterpti į sinuso ertmę, o mikrochirurgija, kaip minėta, yra danties šaknies galiuko nupjovimas. Taigi, jeigu šaknis yra sinuse, tokia operacija nerekomenduojama dėl rimtų komplikacijų – sinuso pradūrimo ar šaknies galiuko įstūmimo į jį rizikos. Tai keltų didesnę grėsmę sveikatai, todėl vienintelis sprendimo būdas šiuo atveju – danties šalinimas.

Gydytoja pasakoja, kad taip pat pasitaiko atvejų, kai pacientai kreipiasi po nesėkmingų mikrochirurginių operacijų, toliau jausdami uždegimo simptomus, ir, atlikus tyrimus, paaiškėja, kad šaknies yra nupjauta daug daugiau negu reikia. Pasak jos, atliekant mikrochirurgiją, su mikroskopu svarbu tiksliai išsimatuoti ir nupjauti tik 3 mm šaknies galiuko, kad nepakistų šaknies stabilumas kaule. Jeigu visgi šaknies buvo pašalinta daugiau, danties šaknies laikomumas kaule labai suprastėja ir tokiu atveju naujos mikrochirurginės procedūros atlikti negalima.

Nuo ko priklauso mikrochirurginio endodontinio gydymo sėkmė

Kalbant apie tai, nuo ko priklauso mikrochirurginio endodontinio gydymo sėkmė, D. Bagdonienė sako, kad kaip ir atliekant tradicinį endodontinį gydymą, lemiamą vaidmenį vaidina medžiagos, naudojama technika ir gydytojo specializacija. „Gydymo sėkmei didžiulę reikšmę turi jį atliekančio gydytojo profesionalumas ir patirtis. Labai svarbu, kad gydymą atliksiantis gydytojas būtų nepriekaištingai įvaldęs mikroskopą, turėtų pakankamą praktinę patirtį“, – baigdama pokalbį pabrėžia endodontinės mikrochirurgijos specialistė.

 

 

Pranešimą paskelbė: Žygimantas Kvartūnas, RAKVA UAB
Mikrochirurginė endodontija – paskutinė viltis išgelbėti Jūsų dantis