Respublikinei Šiaulių ligoninei bendradarbiaujant su neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje ir dvejose pogimdyvinėse palatose žaismingai dekoruotos sienos. Pirmagimio besilaukianti sienų dekoratorė Aistė Bartusevičė sako, kad kūryba Šiauliuose buvo ypatinga, tai vienas paskutiniųjų jos darbų prieš išeinant vaiko auginimo atostogų.
Mamos ir mažylio labui
Asociacija „Neišnešiotukas“ išsikėlė ambicingą tikslą. Astos Speicytės-Radzevičienės vadovaujama organizacija siekia, kad Lietuvoje gimę neišnešioti naujagimiai kuo greičiau galėtų būti šalia mamų, o ne intensyvios terapijos skyriuje. „Mūsų tikslas – sukurti raminančiai jaukią atmosferą, kad naujagimių laukiančias moteris suptų lyg namų aplinką primenanti nuotaika, saugumas ir dėmesys“, – teigia organizacijos „Neišnešiotukas“ vadovė, prieš ketverius metus pamačiusi, kokį svarbų vaidmenį atlieka panašūs projektai Talino vaikų ligoninėje. Prieš 15 metų ji pati trimis mėnesiais anksčiau nei planuota pagimdė dukrą ir ligoninėje praleido 107 paras, todėl gerai žino, kokios slegiančios gali būti sienos.
Teigiamas spalvų poveikis
Dideli tikslai prasideda nuo mažų žingsnių, pirmiausiai nuspręsta rūpintis palatų jaukumu, nes būtent čia keletą savaičių, o kartais ir mėnesių, laikinai apsigyvena neišnešiotukų susilaukusios mamos.
Mokslo įrodyta, kad spalvos, piešiniai teigiamai veikia psichinę sveikatą. Psichologiniai sutrikimai gali turėti svarios įtakos ne tik nėščiosios sveikatai, bet taip pat gali iššaukti priešlaikinius gimdymus ar turėti įtakos naujagimio svoriui bei jo vystymuisi. Patologija, komplikuojanti nėštumą, taip pat gali apsunkinti jau egzistuojančią, tačiau galimai dar nediagnozuotą psichologinę būklę. Pavyzdžiui, didžioji depresija gali būti diagnozuojama iki 9,6 proc., o mažoji – net iki 30,5 proc. nėščiųjų, kurių nėštumas komplikuotas. Beveik 70 proc. moterų patiria emocinius sukrėtimus dėl priešlaikinio gimdymo.
Tapyba ant sienų
Savaitę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi sienų dekoratorė Aistė Bartusevičė sako, kad piešiniai ant sienų nebuvo visiška eskizų kopija. „Darbas prasidėjo kur kas anksčiau. Buvau atvykusi pasikalbėti su kolektyvu, išsiaiškinti, kuriose erdvėse personalas ir pacientai praleidžia daugiausiai laiko, kartu nusprendėme, kurias sienas dekoruosime, tuomet siunčiau eskizus, tačiau matomas rezultatas nėra visiška eskizų kopija, daug minčių gimsta procese, šiek tiek keičiasi ir spalvos. Didžiausia laimė, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės personalas visiškai manimi pasitikėjo ir leido pajusti kūrybinę laisvę. Darbai ėjosi greičiau nei planavau, todėl dekoruoti nusprendžiau ir vieną papildomą sieną, kurios nebuvome suderinę iš anksto“, – sako A. Bartusevičė. Darbai – ilgaamžiai ir patvarūs, atlikti kokybiškais sienų dažais.
Laimė stebėti naujagimius
Labiausiai pirmagimio besilaukianti menininkė džiaugiasi, kad patirtis tapant sienas Šiauliuose leido iš arčiau stebėti naujagimius ir juos prižiūrinčius medikus. „Mane nuoširdžiai žavi Naujagimių skyriaus kolektyvas. Akivaizdu, kad kiekviena moteris čia jaučiasi savo vietoje ir dirba labai mylimą darbą. Nors buvau vos savaitę, jaučiausi lyg būčiau namuose, o ne laikina viešnia. Išsivežu pačius geriausius prisiminimus apie šiltą ir jaukų kolektyvą“, – sako menininkė.
Darniai ir organiškai
Naujagimių skyriaus koordinatorė, gydytoja neonatologė Vaida Aleksandravičienė neslepia, kad iš pradžių personalui papasakojus sienų tapybos idėja, buvo ir atsargiai ją vertinančių: „Daug metų sienas puošė paveikslai, galbūt buvo gaila jų atsisakyti ar sunkiau priimti idėją. Vis dėlto vos tik Aistė pradėjo tapyti, skeptikų visiškai nebeliko. Juolab, kad menininkė išradingai adaptavo eskizus ir kai kurie piešiniai atrodo lyg senųjų paveikslų tęsinys.“
Pirmieji įspūdžiai
Paskutiniąją sienų dekoravimo dieną menininkė sulaukė ir pirmosios vaiko reakcijos į sukurtus piešinius. „Labai jauki akimirka ir geriausias atpildas už įdėtą darbą. Tuo metu, kai piešiau meškutį prie Intensyvios terapijos įėjimo, atbėgo maždaug penkerių berniukas. Atėjo ir mama, klausė galbūt šie piešiniai yra „Mažojo princo tęsinys (Vaikų konsultacijų poliklinikos sienų paveikslų – aut. past.) Paaiškinau, kad tai nėra pasakų personažai, o tiesiog mano galvoje gimę herojai. Tuomet mama ėmė pasakoti sūnui, kad būtent šiame skyriuje vos gimusį jį augino mielos tetos. Įsimintina akimirka“, – sako menininkė iš Kauno.
Sutapimų būna
A. Bartusevičė viliasi, kad jos darbai ankstukų šeimoms suteiks ramybės, stiprybės ir tikėjimo. Gražiu sutapimu tapo tai, kad pirmoji, palatoje su atnaujintomis sienomis, įsikūrė antrosios atžalos susilaukusi, šiauliečių Kairių šeima. Animatorę Moniką Kairienę galima drąsiai vadinti neišnešiotų naujagimių ambasadorę Šiauliuose. Ji yra nuolatinė ankstukų švenčių dalyvė ir viena iš organizatorių. „Matyt mintimis į šeimą pasikviečiau ankstuką, dabar ši šventė įgaus dar daugiau prasmės mums, nes viskas dabar jau išgyventa, išjausta, patirta. Mane nuoširdžiai sužavėjo personalo pasišventimas savo darbui, o nustebino – nuostabiai dekoruota palata. Ji nepanaši ne į vieną, iki šiol mano matytą. Jaukūs, mieli piešiniai dvelkia ramybe. Vyresnėlei dukrai kilo ir klausimų apie piešinukus. Jie suteikia emocijų pliūpsnį ir mamai, ir šeimos nariams“, – sako ankstuko mama Monika Kairienė
Pranešimą paskelbė: Eva Kazlauskienė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ