Sveikata

Neurologas dr. Šarūnas Augustis: Pavojingas ryšys – koronavirusas ir insultas

Koronavirusas, sukeliantis COVID-19, yra nepaprastai klastingas ir pateikė mokslininkams nemalonių siurprizų. JAV televizijos kanalas CNN praneša, kad šios šalies medikai, tirdami dėl koronaviruso mirusius žmones, aptiko ryšį tarp viruso infekcijos ir galvos smegenų insulto. O juk ir be grėsmingo COVID-19 poveikio insultas išlieka vienu iš didžiausių pavojų Lietuvos gyventojų sveikatai ir gyvybei.

“Tarp žmonių mirties priežasčių pasaulyje insultas arba ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas užima trečią – ketvirtą vietą. Kiekvienais metais pasaulyje fiksuojama iki keliolikos milijonų naujų insultų. Deja, Lietuva pagal insultų kiekį yra viena iš lyderių – 154 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje vos 36”, – sako Respublikinės Kauno ligoninės neurologas dr. Šarūnas Augustis. Pasak jo, Lietuvoje kasmet registruojama apie 8 tūkstančius insultų Šis skaičius žymiau nesikeičia pastaruosius keletą metų ir priklauso nuo pirminės profilaktikos, rizikos veiksnių korekcijos, mūsų gyvensenos bei tam tikrų ligų, kurios reikšmingai didina insulto riziką, gydymo. Tačiau COVID-19 pandemija gali turėti neigiamą poveikį ir insultų skaičius gali augti.

Neseniai CNN įspėjo, kad koronaviruso infekcija sukelia padidintą kraujo krešėjimą didžiosiose arterijose, ko pasekoje gali įvykti insultas. Ypač liūdina faktas, kad ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas ištinka jaunus žmones. Tokią išvadą padarė Niujorko neurochirurgas Tomas Okslis. Pasak jo, per pastarąsias dvi savaites klinikoje, kurioje jis dirba, 7 kartus išaugo ūminio insulto atvejų jauniems žmonėms skaičius. JAV gydytojas rekomenduoja gyventojams ypatingai sekti koronaviruso simptomus ir, pajutus pirmus insulto požymius, nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Saviizoliacijos režimas karantino metu sukelia padidėjusią insulto riziką, kurią įtakoja šie veiksniai:

  • Pastovios emocinės perkrovos;
  • Nervų sistemos nuovargis;
  • Fizinio krūvio apribojimas;
  • Neteisinga mityba;
  • Rūkymas;
  • Alkoholio vartojimas.

Insultas dažnai ištinka dėl dviejų ligų – hipertenzijos ir aterosklerozės. Pirmoji ypač pavojinga. Arterinė hipertenzija arba padidėjęs kraujo spaudimas dažnai nesukelia jokių simptomų, dėl to vadinama „nebyliąja žudike“.Negydoma ji ilgainiui pažeidžia viso organizmo kraujagysles, tame tarpe ir smegenų, tačiau žmogus tuo metu jaučiasi visiškai sveikas. Hipertenzija (arterinis kraujo spaudimas daugiau kaip 140/90 mmHg) yra susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių, smegenų, inkstų ligų rizika. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali pasibaigti insultu – nuolatinio didelio spaudimo pažeidžiamų kraujagyslių sienelėse atsiranda pakitimų, dėl to vystosi trombozė ir kraujagyslė užsikemša. Antra vertus, aukštas spaudimas gali baigtis netekusių elastingumo kraujagyslių trūkimu ir kraujo išsiliejimu į smegenis.

Kita dažna išeminio insulto priežastis – kraujagyslių aterosklerozė. Dėl tam tikrų veiksnių (rūkymo, aukšto kraujospūdžio, didelio cholesterolio kiekio kraujyje, genetinių ypatybių) kraujagyslėje atsiranda pakitimų – aterosklerotinių plokštelių, kurios ilgainiui užima didesnę dalį spindžio ir susiaurina kraujagyslę. Jei tokia plokštelė įplyšta, prie jos staiga prilimpa daug kraujo plokštelių – trombocitų, formuojasi trombas, galutinai užkemšantis kraujagyslę, ir į tam tikrą smegenų sritį nebepatenka kraujo – vystosi smegenų išemija.

„Yra keletas požymių, pagal kuriuos mes galime suprasti, kad žmogų ištiko instultas, – pasako neurologas Šarūnas Augustis. – Jeigu apie gresiantį infarktą gali įspėti keletas faktorių, tai insulto simptomai rodo, kad procesas jau yra besivystantis. Svarbūs ankstyvi insulto simptomai būna perkreiptas veidas, staigus rankos ar kojos nusilpimas, sutrikusi žmogaus kalba arba gebėjimo suprasti kalbą netekimas. Sutrikus kalbai, pacientui nepavyksta sudaryti prasmingų sakinių, jis atrodo sutrikęs, kartais nesupranta to, kas sakoma jam. „Insulto atveju ypatingai didelę reikšmę turi profesionalios medicinos pagalbos greitis“, – sako Š. Augustis – „Įtarus ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, pacientas skubiai pristatomas į licenzijuotą ligoninę ir, įvertinus daugelį aplinkybių, sprendžiama dėl tolesnio gydymo būdo ir vietos. Sėkmės atveju, nuo išemijos jau kenčiantį smegenų audinį galima išgelbėti.“

Neurologas Šarūnas Augustis įspėja, kad išskirtinis žiniasklaidos dėmesys koronavirusui nukreipė Lietuvos gyventojų dėmesį nuo kitų ligų.  Dalis Lietuvos gyventojų klaidingai galvoja, kad stacionarai skirti išskirtinai sergantiems COVID-19 infekcija, todėl neretai pacientai kenčia ir nekreipia dėmesio į nerimą keliančius požymius.

„Be abejo, šiandien pagrindinė naujienų tema – koronavirusas. Tačiau statistika rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojai miršta ne nuo infekcijos COVID-19. Tarp visų mirties ir gresiančio neįgalumo priežasčių insultas užima vieną pirmųjų vietų. Gal kažkas galvoja, kad kitos ligos palauks karantino pabaigos. Tačiau tai netiesa. Reikia priminti Lietuvos gyventojams apie pavojingų kraujotakos ligų prevenciją ir savalaikį gydymą. Jei apie tai nekalbėsime, mūsų lauks nemažėjanti insultų banga“, – įsitikinęs gydytojas Š. Augustis.

Meskite rūkyti

Rūkymas yra vienas iš didžiųjų insulto rizikos veiksnių. Tyrimai rodo, kad ydingas įprotis apie du kartus padidina išeminio insulto riziką ir net keturis kartus kraujo išsiliejimo į smegenis galimybę.

Kontroliuokite arterinį kraujo spaudimą

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas – insulto pranašas. Būtina pastoviai kontroliuoti kraujo spaudimą ir jį stabilizuoti. Paprastai kraujospūdžio matuokliai išmatuoja tris rodiklius. Pirmasis – pats didžiausias – yra sistolinis kraujo spaudimas. Jis parodo, kaip stipriai širdis pumpuoja kraują. Šis rodiklis yra pats svarbiausias. Optimalus sveiko žmogaus sistolinis kraujo spaudimas yra 120 mmHg. Antrasis kraujospūdžio matuoklio rodmuo – diastolinis kraujo spaudimas. Jis padeda įvertinti, kaip lengvai kraujas teka kraujagyslėmis. Optimalus diastolinio kraujo spaudimo dydis yra 80 mmHg. Šiuolaikiniai kraujospūdžio matuokliai išmatuoja ir pulsą. Medikai jį vadina širdies ritmu. Pulsas parodo, kaip tankiai plaka širdis. Normaliu pulsu laikomas rodiklis nuo 50 iki 70 kartų per minutę.

Sekite širdies ritmą

Širdies ritmo sutrikimams apibūdinti yra naudojamas medicininis terminas – aritmija. Aritmijos atveju, širdis yra linkusi plakti per greitai (tachikardija), per lėtai (bradikardija), per anksti (priešlaikinis širdies susitraukimas – ekstrasistolė) ar nereguliariai (prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas), tokiu būdu paveikdama pumpuojamo kraujo kiekį. Aritmijai diagnozuoti dažniausiai atliekami šie tyrimai: elektrokardiograma (EKG), Holterio monitoravimas (širdies ritmo tyrimas ir analizė paros laikotarpiu), elektrofiziologiniai tyrimai (širdies elektrinių impulsų sekimas ir stimuliavimas) bei streso (mankštos) tyrimas (širdies ritmo sekimas, kai širdis verčiama dirbti sunkiau nei įprastai).  Nereguliari širdies veikla (prieširdžių plazdėjimas ar virpėjimas) ženkliai padidina insulto ar širdies nepakankamumo riziką, tokiu atveju būtinas specifinis gydymas.

Venkite produktų su dideliu cholesterolio kiekiu

Sudarydami savo mitybos racioną, pirmiausia įtraukite produktus, kuriuose gausu skaidulų ir mažai sočiųjų riebalų. Pavyzdžiui, obuolius, pupas, kriaušes,  sėlenas, avižinius dribsnius, žuvį, riešutus. Organizmą svarbu aprūpinti pakankamu kiekiu nesočiųjų riebalų (iš augalinių aliejų ir riešutų), skaidulų ir kompleksinių angliavandenių (iš daržovių, grūdų, sėlenų). Beje, didelis kiekis skaidulų padeda pašalinti cholesterolio perteklių. Reikiamą baltymų normą galima gauti vartojant įvairias ankštines daržoves ir neriebią mėsą (vištieną, kalakutieną, jautieną). Viena iš svarbiausių mitybos plano dalių – neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų vartojimas. Tai patvirtina dauguma mokslinių tyrimų. Būtina mitybą papildyti ir antioksidantais, neutralizuojančiais kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį ir mažinančiais uždegiminius procesus kraujagyslėse. Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių. Jo taip pat gausu uogose, prieskoniuose, lapinėse daržovėse ir kt.

Š. Augustis mano, kad lietuviai gali pasinaudoti japonų patirtimi. Šioje Azijos šalyje žmonės vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau nei Lietuvoje ir daug rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Šio fenomeno paslaptis iš dalies slypi ir japonų mityboje. Jų racione gausu daržovių, vertingų aliejų, ryžių, ankštinių daržovių. Daugiau nei tūkstantį metų pusryčiams Japonijos gyventojai renkasi patiekalą natto. Jis pagamintas iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių. Jo sudėtyje atrastas kraujo krešulius ardantis fermentas – natokinazė. Pasak neurologo, natokinazės ir monakolino K bei augalinių ekstraktų kombinacija efektyviai mažina aterosklerozės bei trombozės rizikos lygį, kraujagyslės sienelės uždegimo procesą bei gerina centrinę ir periferinę kraujotaką.

Japonijos mokslininkas Hiroyuki Sumi 1980 metais atrado natokinazę, išskirdamas ją iš fermentuotų sojos pupelių. Eksperimentai parodė, kad ekstraktas natto, patekęs ant kraujo krešulio, vos per 18 valandų visiškai jį ištirpdo 37 laipsnių temperatūroje. Tyrimų išvadose rašoma, kad natokinazė, patekusi į kraują, ardo susidariusius trombus, neleidžia susidaryti naujiems, pagerina viso kūno kraujotaką, sulėtina aterosklerotinių plokštelių susiformavimą. Iš viso Hiroyuki Sumi Čikagos universitete ištyrė daugiau nei 170 specifinių japonų maisto produktų.

Neurologo Š. Augusčio nuomone, natokinazės naudojimas širdies ir kraujotakos ligų prevencijai galėtų sumažinti žmonių sergamumą Lietuvoje.

Diabeto prevencija

Žmonės, sergantys diabetu, turi didesnę riziką patirti insultą. Norėdami išvengti diabeto, stebėkite cukraus kiekį kraujyje, teisingai maitinkitės, kontroliuokite savo svorį, būkite pakankamai fiziškai aktyvūs.  

Pranešimą paskelbė: Kęstutis Isakas, UNITED AGENTS