Lietuvoje vis plačiau taikomas dantų atkūrimo metodas „All‑on‑4“, leidžiantis per itin trumpą laiką atkurti visus prarastus vieno žandikaulio dantis. Pasak odontologijos klinikos „Vaidenta“ gydytojos odontologės Jolantos Leščiuvienės, šis sprendimas ypač aktualus pacientams, netekusiems daugumos dantų ir ieškantiems funkcionalaus, moksliškai pagrįsto gydymo būdo. Kai bedantystė virsta problema Pasak J. Leščiuvienės, dantų netekę žmonės susiduria su daugybe kasdienybės iššūkių: jiems sunku sukramtyti maistą, aiškiai kalbėti, pasitikėti savimi. Socialinis gyvenimas tampa ribotas, prastėja savijauta ir gyvenimo kokybė. Nepaisant to, nemažai dantis praradusių žmonių delsia kreiptis į odontologus dėl galimybės juos atkurti. Vieni bijo ilgo gydymo proceso, kiti – skausmo, sudėtingų operacijų ar didelių išlaidų. Šiuolaikinė odontologija leidžia šiuos iššūkius spręsti greitai, saugiai ir…

Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti. Nors dažnai mūsų imuniteto stiprumą lemia amžius, genetika, lėtinės ligos, neretai dėl jo nusilpimo esame kalti ir patys. Be to, vis dar labai dažnai pamirštame elementarias prevencines priemones.  Žmonių imunitetas skiriasi dėl įgimtų savybių ir gyvenimo būdo. Jo stiprumą lemia genetika ir amžius – vaikų imunitetas dar formuojasi, o vyresniame amžiuje silpnėja. Imunitetą menkina ir lėtinės ligos, prastas miegas, stresas ir nevisavertė mityba. Didesnė rizika susirgti kyla ir tiems, kurie dažnai bendrauja su daug žmonių ar dirba gausiuose kolektyvuose.  Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas…

Apgamai, karpos, papilomos, lipomos, cistos ir kiti odos dariniai dažnai laikomi tik estetine problema. Tačiau kai kurie jų gali būti susiję su priešvėžiniais ar net piktybiniais procesais. Kada pakanka šalinimo lazeriu, o kada būtinas chirurginis gydymas ir histologinis tyrimas? Įžvalgomis apie tai, kaip teisingai pasirinkti gydymo metodą, ką svarbu žinoti prieš procedūrą ir kodėl pirmiausia reikėtų pradėti nuo profesionalios diagnostikos, dalijasi klinikos „DermaSurgic“ gydytojai. Odos darinių šalinimas – ne tik dėl estetikos Gydytoja dermatologė Saulė Sergūnienė sako, kad pirmiausia būtina įvertinti medicininę situaciją,  ir tik tuomet spręsti dėl estetikos. Šalinimo metodas priklauso ne nuo paciento noro, o nuo darinio struktūros, gylio, vietos ir onkologinės rizikos. Lazerinis šalinimas – gerybiniams ir…

Šis laikotarpis neretai žmonėms kelia stresą ne tik dėl dovanų ar šventinių planų. Intensyvesni terminai darbe, didėjantis planų kiekis, nuolatiniai pranešimai, socialinių tinklų triukšmas ir emocinis spaudimas suspėti viską iki metų pabaigos sukuria pojūtį, kad metų pabaigoje triukšmo – tiek garsinio, tiek informacinio – yra daugiau nei įprastai. Specialistai pastebi, kad tokioje aplinkoje lengviau pasireiškia sensorinė perkrova – ryškesnės šventinės šviesos, garsiau grojanti muzika, dažnesni susibūrimai ar perpildytos erdvės dar labiau apsunkina dėmesio išlaikymą. Dėl to ramybės akimirkos tampa ne prabanga, o būtinu būdu išlaikyti aiškesnes mintis ir stabilų dienos ritmą. Garso poveikis emocinei savijautai Šventiniu laikotarpiu aplinkos garsai tampa intensyvesni – miestuose daugėja renginių, parduotuvės dirba ilgiau, žmonių srautai…

Šventiniu laikotarpiu tautiečių širdyse ir lėkštėse silkė užima garbingą vietą. Ji patiekiama su „patalais“, svogūnais, morkomis, grybais ar net razinomis – tikra klasika, be kurios sunku įsivaizduoti Kūčių stalą. Tačiau ši nedidelė, nebrangi ir ištisus metus prieinama žuvis – kur kas daugiau nei mūsų virtuvės pažiba. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ primena, kad silkė yra itin mėgstama ir kitų tautų virtuvėse, o jos maistinė vertė neretai lenkia net kur kas brangesnes žuvis. „Silkė – viena populiariausių žuvų prieššventiniu laikotarpiu, mūsų pirkėjams ypač aktuali likus vos kelioms savaitėms iki Kalėdų. Pastebime, kad „Maximos“ klientai ieško ir tradicinių, ir naujų skonių, o silkę renkasi dėl maistinės vertės, universalumo. Beje, daugelį ši žuvis džiugina…

Gruodžio 13 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Pamario galerijoje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa) pristatoma Vytauto Viržbicko instaliacija „Viduje“. Tai baigiamasis trejus metus vykusio projekto „Migruojantis muziejus“ etapas, kurio metu miesto svečiams ir poilsiautojams pristatomas kūrinys, atskleidžiantis, kaip uždaros kurorto erdvės tampa žmogaus vidinių ribų metafora. Instaliacija apie kurorto uždarumo ir žmogaus vidinių ribų paraleles Parodą įkvėpė uždaromų kurorto erdvių vaizdiniai. Vasarą jos pulsuoja gyvybe ir atvirumu, o žiemą tarsi persikelia į namus žiemos poilsio. Ši transformacija paskatino autorių giliau svarstyti, kokias vidines ribas žmogus susikuria ir laiko savyje. Išorinis kurorto erdvių pasikeitimas čia tampa žmogaus vidinių virsmų metafora – užsidarymo, ribų kūrimo ir vidinio pasaulio saugojimo. Pasak…

Tai istorija apie šeimos gyvenimą pakeitusią naktį ir apie Santaros klinikų neurochirurgų profesionalumą, susitelkimą bei žaibišką reakciją, išgelbėjusią keturiolikmetės Karinos gyvybę. Iki tol buvusi visiškai sveika Karina vieną naktį atsidūrė ant gyvybės ir mirties ribos. Tai istorija apie gydytojų profesionalų darbą, virtusį stebuklu: pacientė šiandien jau vaikšto, kalba, skaito ir net bando šokti.  Mamos akimis: naktis, kuri viską pakeitė Iki tos lemtingos nakties Karina buvo visiškai sveika mergaitė – niekada nesiskundė, gyveno įprastą paauglės gyvenimą. Tačiau vieną naktį viskas apsivertė. Staiga mergaitei labai suskaudo galvą, ji nuėjo į virtuvę ieškoti vaistų – ir ten sukniubo.  Buvo gili naktis, apie ketvirta valanda ryto. Tėvai išgirdo bildesį ir, nuskubėję į virtuvę, pamatė…

Blusos – ne tik nemalonus, bet ir pavojingas parazitas, kurį galima parsinešti ne tik iš gamtos ar turėjus kontaktą su gyvūnais, bet ir iš laiptinės, viešojo transporto ar net rūsių, o namuose jos yra aktyvios visus metus. Šie smulkūs kraujasiurbiai į namus patenka nepastebimai, o atsikratyti jų – kur kas sunkiau nei išvengti. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Sigitos Korbutaitės, net trumpas kontaktas su užkrėsta aplinka gali lemti blusų invaziją. „Net jei neturite gyvūnų, blusomis galima užsikrėsti vietose, kur lankosi benamiai gyvūnai ar graužikai: rūsiai, sandėliukai, laiptinės, kiemai, parko pievelės. Kelionės metu verta būti atsargiems ir viešbučiuose, o ypač – viešajame transporte“, – sako vaistininkė. Ji atkreipia dėmesį, kad blusų užsikrėtimo…

Haloterapija pastaruoju metu sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio. Gydymas druska praverčia ne tik ieškantiems natūralių ir efektyvių būdų stiprinti organizmą, bet ir siekiantiems lengviau kontroliuoti lėtines kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma bei lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Plačiau apie haloterapiją ir jos naudą pasakoja Elektrėnų šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojas Justinas Gerulis. „Haloterapija – tai sauso druskos aerozolio įkvėpimas kontroliuojamoje aplinkoje, dažniausiai specialiuose druskos kambariuose ar saunose. Smulkios druskos dalelės gerina natūralų kvėpavimo takų apsivalymo mechanizmą – mukociliarinį klirensą, mažina gleivių klampumą ir pasižymi lengvu priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to kvėpavimo takai lengviau išsivalo, sumažėja dirginimas ir žmogui tampa lengviau kvėpuoti“, – sako šeimos gydytojas. Turi priešuždegiminį…