Klausos aparatai šiandien nebėra tokie pat gremėzdiški prietaisai, kokie buvo prieš kelis dešimtmečius. Tai išmanūs, beveik nematomi pagalbininkai, kurie gali iš esmės pakeisti kasdienybę. Svarbiausia – žinoti, kad jų įsigijimą gali iš dalies arba visiškai kompensuoti valstybė. Apie tai, kaip veikia kompensavimo sistema, kokie žingsniai laukia norinčių gauti paramą ir ką svarbu žinoti renkantis klausos aparatą, pasakoja „Lora“ klausos centro vyr. specialistė Dovilė Vitonytė. Kompensacija – ne privilegija, o teisė Valstybės kompensacija klausos aparatams – tai ne išimtis, o aiškiai reglamentuota teisė. „Daugelis žmonių vis dar mano, kad kompensacija taikoma tik vaikams ar visiškai negirdintiems asmenims. Tai mitas. Kompensacija priklauso ir suaugusiesiems, jei jų klausos nusilpimas atitinka nustatytus kriterijus“, –…

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos tęsia informacinį projektą Gyvenimas po ligos, kuriame dalijamasi žmonių patirtimis po sunkių sveikatos išbandymų. Pasakojame ne tik apie pasveikimą – bet ir apie tai, kaip pacientai jaučiasi sugrįžę į kasdienį gyvenimą, su kokiais fiziniais, emociniais ar socialiniais iššūkiais jie susiduria. Šie pasakojimai padeda geriau suprasti, kad gyvenimas po ligos tęsiasi, tačiau dažnai reikalauja naujų žinių, paramos ir nuolatinio dėmesio sveikatai. Šiame straipsnyje dalijamės Živilės istorija – jautriu pasakojimu apie vaikystėje patirtą onkologinę ligą, ilgametę nežinomybę ir ilgai ieškotus atsakymus į klausimą, kodėl sveikata ėmė silpti praėjus dešimtmečiams po gydymo. Prie Živilės pasakojimo pateikiamas gydytojos komentaras, padedantis geriau suprasti, kodėl itin svarbu žinoti visą savo ligos…

Staigūs, aštrūs sąnario skausmai, dažniausiai naktį ar anksti ryte – taip dažnai prasideda podagros priepuolis. Nors ši liga ilgą laiką buvo siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis, vis dažniau ji diagnozuojama ir jaunesniems pacientams. Statistika rodo, kad pasaulyje podagra paliečia daugiau kaip 50 mln. gyventojų, o Lietuvoje sergančių šia sąnarius paveikiančia liga yra daugiau nei 50 tūkst.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė teigia, kad pacientai dažniausiai domisi, kaip greitai numalšinti podagros skausmą, tačiau rečiau – kaip užkirsti kelią ligos paūmėjimams. Pasak jos, ilgalaikę savijautą lemia ne momentinė pagalba, o tinkami gyvenimo įpročiai, ypač mityba – ją pakoregavus galima reikšmingai sumažinti simptomus ir net išvengti skausmo.  Kokio maisto ir gėrimų reikėtų vengti?…

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Žengdami į šaltąjį sezoną, vasaros šiluma galime mėgautis tik prisiminimuose ir laukti jos sugrįžtant kitąmet. Tačiau ne visiems gyventojams būsimos vasaros laukimas turėtų kelti tik geras emocijas. Kelių Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių aukštųjų mokyklų mokslininkai paskelbė, kad praėjusią vasarą visoje Europoje dėl karščio bangų mirė dešimtys tūkstančių gyventojų. Karščio bangoms Europoje intensyvėjant, mokslininkai stengiasi išsiaiškinti − kaip šių mirčių būtų galima išvengti ateityje. Skirtingai nei staiga užklumpančios audros ar netikėti potvyniai, karščio bangos gali trukti ilgai ir žudyti nepastebimai. Kadangi šilumos sukeltos mirtys dažnai pasireiškia širdies priepuoliais, kvėpavimo nepakankamumu ir kitais sveikatos sutrikimais, jos nėra pažymimos kaip „mirtis dėl perkaitimo“.  Tad šią savaitę pasauliui…

Artėjant Helovynui, Lietuvoje duris atveria vis daugiau siaubo parkų, žadančių „trilerio“ patirtis ir ekstremalias pramogas, kai benzininiais pjūklais nešini aktoriai gąsdina adrenalino ištroškusius lankytojus. Ar tokios patirtys saugios mažamečiams ir jautresniems žmonėms? Ar gali stiprūs išgyvenimai paveikti miegą, nerimo lygį ar emocinę būseną? Specialistės atskleidė, kodėl mus jaudina ekstremalios patirtys, kaip jos veikia mūsų psichikos sveikatą, papasakojo, kam tokios linksmybės gali būti pernelyg įtemptos, ir patarė, kaip nuraminti sudirgintą nervų sistemą. Mūsų psichikos – ne vienodo jautrumo instrumentai Pasak BENU vaistininkės Monikos Maleckaitės, siaubo pramogos dažnai vertinamos kaip smagus nuotykis, tačiau stiprūs išgyvenimai jautresniems žmonėms ir vaikams gali turėti ilgalaikį poveikį bendrai gyvenimo kokybei – pavyzdžiui, gali suprastėti miego kokybė,…

Patogus susisiekimas su Vokietijos sostine ir didžiausiais miestais – Lietuvos oro uostų privalumas. Žiemos aviacijos sezonu Lietuvą su Vokietijos miestais jungs net aštuonios kryptys, kuriomis skraidins oro bendrovės: „Lufthansa“, „airBaltic“, „Wizz Air“ ir „Ryanair“. Kad išsirinkti ir suplanuoti kelionę būtų lengviau, Lietuvos oro uostai kviečia patyrinėti, kokių įspūdžių galima patirti Diuseldorfe, Miunchene, Hamburge, Frankfurte ar Berlyne. Unikali uosto dvasia Hamburge Esate girdėję apie tradicinį „Winter DOM“ Hamburge? Jeigu ne, tuomet laikykitės! Tai didžiausias Šiaurės Vokietijos atrakcionų parkas po atviru dangumi. Jis startuoja Hamburgo Heiligengeistfeld aikštėje lapkričio 7 dieną ir gamins adrenaliną visą mėnesį iki gruodžio 7 dienos. Įvairiausios karuselės, atrakcionai ir šviesos išsyk išsklaido įsitikinimus, kad rudens pabaiga yra tamsus ir niūrus…

Kalbėti apie krūties vėžį – būtina, kad išsaugotume gyvybes Kalbėti apie tai, kas paliečia tūkstančius Lietuvos moterų – apie krūties vėžį – yra jautru, svarbu ir būtina. Tai diagnozė, kuri akimirkai sustabdo visą gyvenimą, pakeičia ne tik moters kasdienybę, bet ir visos šeimos pasaulį. Krūties vėžys neturi amžiaus ribų – jis pasiekia tiek jaunas mamas, tiek moteris, kurios mano, kad pavojus jau praeityje. Tai iššūkis gydytojams, bet kartu ir mūsų, kaip visuomenės, atsakomybė. Šiandien Lietuvoje su šia diagnoze gyvena daugiau nei 21 tūkstantis moterų. Kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų, o apie 500 moterų nuo šios ligos miršta. Tai nėra tik skaičiai – tai gyvenimai, šeimos, jų istorijos. Nors nuo…

Egzaminų laikotarpis – tikras emocinis išbandymas ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams. Vaikas jaučia spaudimą, tėvai – nerimą, ar jis tikrai pasiruošęs. Nors noras padėti kyla iš meilės, dažnai jis tampa dar vienu streso šaltiniu. Kaip tėvai gali būti šalia taip, kad vaikas jaustųsi palaikomas, o ne kontroliuojamas? „Tėvai labai nori gero, bet kartais jų pagalba virsta per dideliu spaudimu“, – sako KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslų daktarė Violeta Kravčenkienė, jau daugelį metų rengianti abiturientus valstybiniams egzaminams. Pasak jos, nuolatiniai priminimai apie egzaminus dažnai duoda priešingą efektą: „Kai vaikas kiekvieną vakarą ne po vieną kartą girdi klausimą, ar jis mokėsi, tai ne motyvuoja, o sukelia…