2025 m. sausio 31 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) rinkosi į posėdį, kuriame svarstė klausimą dėl žmonių sveikatai kylančios didelės rizikos dėl apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, ypač nepilnamečių asmenų tarpe.
„Mes nežinome, kokiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodija paaugliai. Šiandien jau skaičiuojame tūkstantąjį psichoaktyviųjų medžiagų pavadinimą. Dėl vis augančio naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų skaičiaus, nebeskirstome jų į grupes, priskiriame vienai – naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų – grupei. Nustatyti galime tik keliolika procentų iš esamų tūkstančio medžiagų, kuriomis apsinuodija mūsų nepilnamečiai. Todėl labai džiaugiuosi atsiradusiomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų laboratorinių tyrimų galimybėmis Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Tyrimų rezultatai padės gydytojų darbe kiekybiškai ir kokybiškai nustatyti medžiagas. Šių tyrimų reikia pediatrams, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojams, psichiatrams“ – patvirtino posėdyje dalyvavęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras.
Apie apsinuodijimų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų skaičiaus augimą patvirtino ir Komisijos posėdžio pranešėjas, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
2023 m. nepilnamečiai asmenys (iki 18 m.) dėl apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 203 kartus (2022 m. – 133). Dėl šios priežasties 144 kartus jiems buvo skirtas ambulatorinis gydymas, o 59 kartus – stacionarinis gydymas.
2023 m. nepilnamečių asmenų apsinuodijimo atvejai sudarė 34,5 proc. visų registruotų apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atvejų (2022 m. – 29,6 proc.). Lyginant su 2022 m., nepilnamečių asmenų apsinuodijimo atvejų padaugėjo 52,6 proc.
Iš viso 2023 m. į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 169 apsinuodiję nepilnamečiai asmenys (2022 m. – 115). Per metus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusių nepilnamečių padaugėjo 47 proc. Tarp 2023 m. apsinuodijusių nepilnamečių buvo 104 vaikinai ir 65 merginos (2022 m. – 66 vaikinai ir 49 merginos). 2023 m. apsinuodijo du 1 m. amžiaus vaikai. Iš viso 2023 m. apsinuodijo penki vaikai iki 5 m. amžiaus.
2023 m. į Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kreipėsi 482 asmenys (2022 m. – 381). Pastebima, kad nuo 2020 m. narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusių asmenų skaičius didėjo, o 2023 m. dar labiau išaugo ir buvo 26,5 proc. didesnis nei prieš metus. Per metus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kreipėsi tris kartus daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 362 ir 120).
2023 m. Lietuvoje buvo nustatyti 74 mirties atvejai, kurių pagrindinė priežastis – narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, o su narkotikų vartojimu siejamas mirtingumas siekė 2,58 mirčių 100 tūkst. gyventojų. 2023 m. buvo nustatytos dvi nepilnamečių asmenų mirtys, kurias sukėlė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. 2023 m. karfentanilis buvo aptiktas 29 asmenų, kurių pagrindinė mirties priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, organuose ir biologiniuose skysčiuose (2021 m. – 16, 2022 m. – 31), o 6 mirties atvejais buvo aptiktas sintetinis katinonas 3-CMC (2 atvejais kartu su karfentaniliu).
Lietuva 2019 m. buvo 3 vietoje kaip viena iš šalių daugiausiai suvartojančių benzodiazepinų (BZD) grupės vaistų (centrinę nervų sistemą slopinantys raminamieji ir migdomieji vaistai, skirti trumpalaikiam nerimo ir nemigos gydymui), 2021 metais atsidūrėme jau 7 vietoje. Pagerėjimą lėmė 2020 m. patvirtintos BZD skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinės rekomendacijos, kuriose yra aiškiai reglamentuoti pirmą kartą skiriamų BZD terminai (iki 12 savaičių). Taip pat atkreiptas gydytojų dėmesys, kad vaistai skiriami vadovaujantis vaisto charakteristikų santrauka bei kitos priemonės, kurių buvo imtasi.
Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi ir atsako priemones kovai su aptariama problema: teisėkūros iniciatyvas, informacines kampanijas, regionines ir nacionalines pažangos priemones, Nacionalinės darbotvarkės 2024-2026 m. plano priemonę, skirtą gerinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kontrolės ir prevencijos koordinavimą savivaldybių lygmeniu.
Derinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ar atstovams pagal įstatymą pavyzdinio tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas.
Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė posėdyje pristatydama elektroninių cigarečių ir jų pildyklių rinkos priežiūrą, pranešė, jog iki 2024 m. lapkričio 1 d. iš 436 atliktų elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių ženklinimo, sudėties ir kokybės patikrinimų dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams, 96 proc. jų neatitiko. Ištirta 117 bandinių, iš jų 89,7 proc. neatitiko reikalavimų.
Vilties teikia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos plėtros perspektyvos ir tyrimų prieinamumo didinimo galimybės.
2024 m. liepos 1 d. laboratorija, kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę vykdančioji institucija, atsirado Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme.
Įsigyta ir įdiegta šiuolaikinius apsinuodijimų diagnostikos poreikius atitinkanti laboratorinė įranga, tinkanti nuodingų organinių medžiagų, psichoaktyviųjų medžiagų ir metalų koncentracijos nustatymo žmogaus biologinėse terpėse tyrimams atlikti.
„Kontroliuojant legalias narkotines ir psichotropines medžiagas, lygiagrečiai turime galvoti ir apie nelegalių medžiagų užkardymą. Tęsiant šio klausimo svarstymą, turėsime dar kalbėtis ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, taip pat policijos, muitinės įstaigomis. Nepaprastai svarbu, kalbant apie nepilnamečius asmenis ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimą, didinti paslaugų prieinamumą ir skatinti įvairias iniciatyvas tikslinėse grupėse, pasitelkti pirminės prevencijos ir ankstyvosios intervencijos eksperimentuojantiems ir rizikingai vartojantiems asmenims priemones. Turime siekti kuo ankstyvesnio visų grupių įtraukimo į švietimą, įskaitant vaikus, paauglius, taip pat šeimą, mokyklą, bendruomenę. Tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau negu pusė mūsų šalies moksleivių bent kartą gyvenime vartojo elektronines cigaretes. Rinkoje esamų elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių ženklinimo, sudėties, kokybės ir bandinių patikrinimų aukšti neatitikimai reikalavimams verčia imtis elektroninių cigarečių ir jų pildyklių prieinamumo griežtinimo“, – apibendrindamas posėdį kalbėjo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
