Sveikata

Sveikas gyvenimo būdas nuo gripo komplikacijų neapsaugos

Artėjant kasmetiniam gripo sezonui prie gydytojų kabinetų ilgėja eilės norinčiųjų pasiskiepyti, o skiepų priešininkai užgula klaviatūras bandydami juos išgąsdinti pseudomokslinėmis žinutėmis, treti teigia esą sveikas gyvenimo būdas geriau nei skiepas. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. dr. Ligita Jančorienė tvirtina, kad gripas – labai klastinga liga ir net sveikiausiam žmogui gali sukelti sunkias komplikacijas, kurias gali nulemti imlumas infekcijai ir individualus organizmo atsakas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. dr. L. Jančorienės paklausėme, kokia šiuo metu Lietuvoje situacija su vakcinacija:

Pastaruoju metu vis daugėja žymių žmonių, kurie pasisako už skiepus, patys skiepijasi ir ragina kitus. Gal būt skiepijimo kreivė pradėjo kilti į viršų?

Skiepijimas siekiant apsaugoti žmogų nuo infekcinio susirgimo gali būti atliekamas dėl įvairių priežasčių: pagal nacionalinį vaikų skiepų kalendorių, prieš kelionę į egzotinius kraštus, esant kai kurioms lėtinėms ligoms ar ruošiantis skirti imunosupresinį gydymą, ar tiesiog žmogui rūpinantis savo sveikata ir stengiantis apsisaugoti nuo galimų infekcinių susirgimų, susijusių su buvimu gamtoje ar žmonių aplinkoje, kaip pavyzdžiui erkinis encefalitas ar meningokokinė infekcija. Yra skiepų, skirtų skiepyti pagyvenusius asmenis, kad išengti sergamumo tokiais susirgimais, kaip pneumokokinė infekcija ar juosiančioji pūslelinė. Kalbant apie vaikų skiepijimą pagal Nacionalinį skiepų kalendorių jau nuo 2010 metų stebima skiepijimo aprėpčių mažėjimo tendencija, galimai susijusi su „antivakserių“ veikla. Pavyzdžiui, skiepijimo aprėptys tymų, raudonukės, parotito vakcina 2010 m. siekė apie 97 proc., o 2018 m. – tik 92.2 proc. Dabar jau neabejojama, kad dėl visuomeninio imuniteto spragų, tėvų atsisakymo skiepyti vaikus, per paskutinius keletą metų sergamumas tymais išaugo visoje Europoje ir kituose kontinentuose, kilo tymų protrūkis. Tačiau kiekviena lazda turi du galus. Pradėjus masiškai sirgti tymais vaikams, paskelbus apie kūdikių mirties atvejus, atsiradus daugiau informacijos apie ligą ir skiepus, tėvai patys pradėjo ieškoti kaip pasiskiepyti patiems ir paskiepyti savo vaikus. Šį pavasarį ir vasaros pradžioje Lietuvoje skiepijimo apimtys nuo tymų išaugo net 47 kartus. Tik galima būtų iškelti retorinį klausimą: ar būtinai reikia laukti ligos protrūkio, kad pradėti rūpintis kaip nuo jos apsisaugoti.

Kalbant apie požiūrį į skiepijimą, matome ir labai pozityvių tendencijų, nes profilaktiniams skiepams atvyksta vis daugiau žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata, domisi galimomis specifinėmis apsisaugojimo priemonėmis ruošdamiesi kelionėms ar studijoms užsienyje, išsiųsdami vaikus į vasaros stovyklas, prieš numatomas procedūras, prieš skiriant inovatyvius vaistus, turinčius imunosupresinį poveikį, ar tiesiog saugodami savo sveikatą ir vertindami savo gyvenimo kokybę. 

Ar tai reiškia, kad skiepų priešininkai mobilizuoja dalį gyventojų atsakingiau pažiūrėti ir kaip tik ragina skiepytis? Ar skiepais domisi įmonės?

Žmonių požiūris skirtingas. Yra antivakcininiai judėjimai, kurie platina įrodymais nepagrįstas nuomones ir turi savo sekėjų. Bet klinikose aš susiduriu su kitokiais žmonėmis. Aš matau jaunus žmones, kurie labai motyvuoti skiepytis. Turime skiepų kabinetą, prie kurio nuolat sėdi eilė žmonių, pacientai ateina savanoriškai, moka už suteiktas paslaugas, skiepijasi dėl pačių įvairiausių priežasčių – prieš kelionę, prieš nėštumą, nes ruošiasi įvairioms gydymo procedūroms. Galima pastebėti, kad dalis visuomenės darosi labiau išprususi skiepų klausimu ir atsakingiau žiūri į savo sveikatą.

Labai džiaugiuosi, kad jau gal dešimt metų draugai verslininkai skambina, klausia kokią gripo vakciną geriausia pasirinkti, nes nori įmonės ar įstaigos sąskaita paskiepyti visus darbuotojus. Jie labai objektyviai įvertina, kas bus jei staiga gripo protrūkio metu susirgs 30 proc. darbuotojų. Kiek žinau, dabar darbovietėse labai dažnas reiškinys, kai darbdaviai savo lėšomis skiepija darbuotojus. Vadinasi yra dalis visuomenės, kuriuos pasiekia gydytojų ir mokslininkų skleidžiama tyrimais paremta informacija apie skiepų naudą ir ji vis auga.

Infekcinių ligų srityje darbuojatės labai ilgai, kaip apskritai pasikeitė situacija, žmonių požiūris?

Kalbant apie skiepų naudą, turiu gerąją patirtį su hepatito B viruso infekcija. Kai prieš 30 metų atėjau dirbti į infekcinių ligų centrą, skyrius buvo pilnas sergančiųjų ūminiu hepatitu B, daugiausiai jaunų žmonių. Šis virusas dažniausiai perduodamas lytiniu keliu ir susidarė toks įspūdis, kad vos pradėjus lytinį gyvenimą jaunuoliai užsikrėsdavo šiuo ūmų kepenų uždegimą sukeliančiu virusu.

Buvo labai sunku įtikinti sprendimų priėmėjus, kad nuo hepatito B viruso infekcijos būtina pradėti rutiniškai skiepyti visus naujagimius, mat biurokratiniam aparatui klausimų kėlė ekonominė nauda – skiepys naujagimius, o nauda pasijus tik po „niolikos“ metų. Visgi nuo 1998 metų Lietuvoje nuo hepatito B viruso infekcijos pradėti skiepyti naujagimiai, o nuo 2002 m. dvylikamečiai.  Tie 20 metų prabėgo labai greitai ir dabar savo studentams beveik nebeturime galimybės parodyti pacientų, sergančių ūminiu B hepatitu, nors anksčiau šia liga sergančiųjų buvo užpildytos beveik visos 45 lovų skyriaus palatos. Per metus pasitaiko vos keliolika ūminio hepatito B atvejų, kai anksčiau juos skaičiuodavome šimtais. Šiuo atveju pasiektas akivaizdus ekonominis skiepijimo efektas, o ką jau kalbėti apie naudą visuomenei. Hepatito B vakcina dar vadinama pirma priešvėžine vakcina pasaulyje, taigi skiepydami hepatito B vakcina tuo pačiu sumažinome ir kepenų vėžio atvejų.

Žinoma, keičiasi ne tik tai, kad plečiasi vakcinų asortimentas, nuo daugiau infekcines ligas sukeliančių mikroorganizmų ar jų išskiriamų toksinų galime apsaugoti savo pacientus, keičiasi ir pačių medikų požiūris į skiepus. Pavyzdžiui prieš 30 metų, kai aš studijavau, buvo aiškinama, kad sergant vėžiu, po transplantacijos, kitais sudėtingais atvejais kuomet yra nusilpusi imuninė sistema, skiepyti negalima. Dabar visiems šiems pacientams kaip tik rekomenduojama skiepytis, ypatingai nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, nes jie tampa imlesni infekcijoms, serga sunkiau, patiria daugiau komplikacijų, pasitaiko daugiau mirties atvejų.

Gripo infekcijos atveju valstybiniu mastu apibrėžtos kategorijos asmenų, kuriems vakcina nuo gripo priklauso nemokamai. Tai rizikos grupės, kurioms gresia gripo komplikacijos – visi sulaukę 65 metų, sergantieji lėtinėmis ligomis, tokiomis, kaip bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ar inkstų funkcijos nepakankamumas, onkologinės ligos ar kitos imunosupresinės būklės, nėščiosios,  sveikatos priežiūros darbuotojai.

Labai svarbu paminėti, kad nėščiųjų skiepijimas nuo gripo apsaugo ne tik pačią nėščią moterį bet ir jos būsimą naujagimį, jei jis gimsta gripo sezono metu, nes trečio nėštumo trimestro eigoje per placentą į vaisiaus organizmą patenka motinos antikūnai, kurie dar 6 mėn. po gimimo saugo kūdikį nuo tų infekcinių ligų, nuo kurių turėjo imunitetą jį pagimdžiusi moteris. Tad šiuo atveju vienas skiepas suteikia apsaugą nuo komplikuoto gripo tiek nėščiajai, tiek jos naujagimiui.

Yra tekę girdėti nuomonių, jog kam būtina, tuos valstybė paskiepija, o sveikiems žmonėms gripo vakcina nėra būtina, nes užtenka gero imuniteto.

Per televiziją neretai galima išgirsti interviu su jaunais žmonėmis, kurie laukia širdies ar inkstų persodinimo operacijos dėl širdies ar inkstų funkcijos nepakankamumo. Kokia dažniausia priežastis? Tai dažnai buvę sveiki, sportiški, sveikai gyvenę žmonės kurie „pravaikščiojo gripą“. Ir tai baigėsi minėtų organų funkcijos negrįžtamu pažeidimu, funkcijos netekimu, o tokiu atveju vienintelė išeitis siekiant išgelbėti gyvybę – atlikti nebefunkcionuojančio organo transplantaciją.

Gripas išties yra labai klastinga liga, vien natūralus imunitetas ar sveikas gyvenimo būdas gali neapsaugoti nuo komplikuoto ligos pasireiškimo, nes ligos eiga gali priklausyti nuo daug įvairių veiksnių, tiek nuo infekcinės dozės, tiek nuo žmogaus imuninės sistemos būklės ar individualių genetinių veiksnių.

Jau pradedama kalbėti apie artėjantį naują gripo sezoną, kokia situacija su skiepais? Ar žmonės labai domisi galimybėmis pasiskiepyti?

Šiuo metu yra dvi skiepijimo nuo gripo galimybės. Žmonės, kurie priklauso valstybės apibrėžtoms rizikos grupėms gali kreiptis į šeimos gydytoją ir pasiskiepyti gripo vakcina nemokamai. Kiti gyventojai, kurie rizikos grupėms nepriklauso, gali skiepytis komercine gripo vakcina, už kurią reikia susimokėti.  Net ir esant galimybei pasiskiepyti nuo gripo nemokamai, dažnai susiduriame su žmonėmis, kurie šia galimybe nepasinaudoja. Aišku, kad būna apmaudu, kai šie žmonės sunkiai susirgę gripu patenką į stacionarą, patys ir aplinkiniai patiria dėl o daug streso, valstybei komplikuoto gripo gydymas sugeneruoja dideles išlaidas, o pasiteiravus kodėl pacientas ignoravo skiepijimą nuo gripo, žmogus ima apgailestauti, kad tiesiog nemanė, kad tai jam gali būti aktualu. Tarp mirusiųjų nuo sunkaus gripo komplikacijų praktiškai nepasitaiko asmenų, kurie būtų pasiskiepiję. Jau yra pakankamai įrodymų, kad gripo virusas dėl sukeliamos audringos uždegiminės reakcijos  dažnai tampa miokardo infarkto, kvėpavimo nepakankamumo, cukrinio diabeto paūmėjimo paleidžiamuoju veiksniu, todėl gripo infekcijos profilaktika turi ypač kruopščiai pasirūpinti žmonės, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, inkstų, plaučių ar endokrininės sistemos ligomis. Šiuo metu stebime šiek tiek besikeičiančią situaciją, kuomet susidomėjimas skiepijimu nuo gripo yra padidėjęs, vis daugiau rizikos grupėms priklausančių asmenų teiraujasi dėl skiepų nuo gripo ir kreipiasi į šeimos gydytojus dėl pasiskiepijimo.

Šiuo metu net ir gydymo įstaigose stebimas ženkliai išaugęs medikų susidomėjimas skiepijimu nuo gripo.  Paprastai gripo skiepai planiniam medikų skiepijimui užsakomi prieš pusmetį ir daugiau, kiek reiks skiepų skiepyti darbuotojams skaičiuojama atsižvelgiant į daugiametes tendencijas. Tačiau šiemet atėjus laikui skiepytis paaiškėjo, jog vien darbuotojams reikės dvigubai daugiau skiepų nei pernai. Gali būti, kad tai susiję su tuo, kad šiemet valstybinė ligonių kasa rizikos grupių skiepijimui nupirko naujausią keturvalentę gripo vakciną,  kurio sudėtyje yra keturių gripo viruso štamų antigenai, o tai reiškia, kad po skiepų įgysime imunitetą prieš keturis skirtingus gripo viruso potipius. Tie gyventojai, kurie skiepysis komercinėmis gripo vakcinomis, galės taip pat įsigyti net gi trijų skirtingų gamintojų pasiūlytą keturvalentę gripo vakciną.

Gripo viruso infekcija mus pasiekia kasmet, nėra buvę metų, kuomet būtų nebuvę mažesnės ar didesnės gripo epidemijos. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, sukeliamų A ar B tipo gripo virusų. Pasitaiko metų, kuomet gripo infekcijos pakilimai būna net keli per gripo sezoną, todėl šios infekcijos protrūkiui reikia ruoštis, o viena iš svarbiausių priemonių specifiniam imunitetui įgyti ir būtų vakcina nuo gripo. Tačiau reikia pabrėžti, kad pasiskiepijus gripo vakcina negarantuojama, kad žmogus gripu neužsikrės ar nesusirgs, bet pagrindinė vakcinos misija, ypač kalbant apie rizikos grupių asmenis, apsaugoti nuo sunkių ligos formų, komplikacijų ir mirties. Pasiskiepijus yra didelė tikimybė, kad asmuo nesirgs gripu, o jei susirgtų, tai lengvesne ligos forma, susirgimas truks trumpiau, reikės mažiau vaistų ir bus išvengta ilgo nedarbingumo.

Kokia situacija su vakcinacija Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis?

Didžiausios skiepijimo nuo gripo apimtys registruojamos Vakarų Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje (JAV, Kanadoje), kur skiepijasi iki 70- 80% vyresnio amžiaus asmenų. Mes tikrai atsiliekame, bet situacija gerėja, auga skaičius žmonių, kurie pasiskiepija valstybės kompensuojama vakcina, manau daugėja ir tų, kurie skiepijasi savo lėšomis. 2018-2019 m. gripo sezono metu Lietuvoje iš rizikos grupei priklausančių asmenų, pavyzdžiui pagyvenusiųjų pasiskiepijo 77,9  tūkst., tai sudaro tik apie 13 proc. visų vyresnio amžiaus asmenų, o mažiausiai iš rizikos grupių paskiepyta nėščiųjų – tik apie 0,6 proc.

Išsivysčiusiose valstybėse, tiesa pasakius, daug mažiau klausimų – ar reikia skiepytis nuo gripo? JAV kasmet atnaujinamos oficialios vaikų, suaugusiųjų ir rizikos grupės asmenų skiepijimo rekomendacijos, kur  skiepijimas nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos yra vienas prioritetinių. Kasmetinis skiepijimas gripo  vakcina rekomenduojamas praktiškai visoms gyventojų grupėms, išskyrus vaikus iki 6 mėnesių amžiaus.  Šios rekomendacijos visuomet yra paremtos mokslu pagrįstais įrodymais. 

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“