Pandemija mus išmušė iš vėžių ir paskatino peržiūrėti savo laiko prioritetus. Dar prieš karantiną atlikto tyrimo metu paklausus, kam labiausiai trūksta laiko, didelė Lietuvos gyventojų dalis nurodė, kad jo pristinga sau. Tačiau dabar, atsiradus didesnėmis galimybėmis skirti laiko savo poreikiams ir pomėgiams, skundžiamės, kad nebegalime gyventi įprastu skubėjimo ritmu. Psichologai sako, kad mums tampa sudėtinga pasirūpinti savo poreikiais, kai turime tam laiko. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 35 proc. gyventojų nurodo labiausiai pristingantys laiko sau, dar 12 proc. neturi pakankamai laiko namams ir 11 proc. – draugams. Labiausiai laiko sau stokoja 25-44 metų žmonės, tai patvirtino 38 proc. šio amžiaus tyrimo dalyvių. Dažniau laiko stoką…
COVID-19 sukeliami neurologiniai simptomai ir galimos komplikacijos
Remiantis tyrimų duomenimis, įvairaus pobūdžio neurologinius simptomus patiria apie trečdalis COVID-19 infekcija sergančių pacientų. Tiek vaikams, tiek suaugusiems neurologiniai simptomai gali pasireikšti bet kuriuo infekcijos laikotarpiu – jais infekcija gali prasidėti, jie gali išsivystyti 3-10 dienų laikotarpyje nuo pirmųjų ligos simptomų. Daugiau apie tai pasakoja medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbanti gydytoja neurologė Raminta Godelienė. Pasak specialistės, neurologiniai simptomai gali formuotis tiek dėl tiesioginio viruso poveikio nervų sistemai, tiek dėl viruso inicijuoto imuninės sistemos atsako. Dažniausi neurologiniai simptomai yra galvos skausmas, galvos svaigimas, skonio ir uoslės praradimas, raumenų skausmas. Skonio ar uoslės praradimas pripažintas ankstyvu ligą padedančiu įtarti simptomu. Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, nuo 30 iki 70…
V. Kurpienė pataria: ką daryti, kad vaišės nenugultų šiukšlių dėžėje, o piniginė būtų storesnė?
Rūšiavimas ir gamtos išteklių tausojimas tampa vis opesne tema. Vis daugiau šeimos ūkių ne tik rūšiuoja atliekas, bet ir kreipia dėmesį į maisto švaistymo sukeliamas problemas. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė atkreipia dėmesį, kad apsipirkimų ir maisto gaminimo planavimas yra gyvybiškai svarbūs veiksniai, prisidedantys tiek prie planetos tausojimo, tiek mažesnio pinigų švaistymo. Jai pritaria ir dietistė Vaida Kurpienė, kuri dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti, kad visi šeimos nariai būtų sotūs, piniginė storesnė, o maisto likučiai neiškeliautų į šiukšlių dėžę. Maistas virsta žalingomis dujomis Remiantis statistika, kiekvienais metais iššvaistoma apie 1,3 mlrd. tonų žmonėms skirto maisto, o visoje ES net 6 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų…
Kaip susiplanuoti savaitės meniu: tinklaraštininkės Amelijos patarimai ir šiltų salotų receptas
„Eiti į parduotuvę be sąrašo ar nesusidaryti savaitės valgiaraščio plano – jau nebemoku“, – sako tinklaraštininkė Amelija Kuzmarskė. Ji prisipažino taip įpratusi prie kruopštaus planavimo, kad emocinių pirkinių jos kasdienybėje pasitaiko itin retai. O galvodama, ką ruoš šeimai, moteris atsižvelgia ir į tai, kokių produktų turi namuose. Trijų vaikų mama pasakoja, kad prie patiekalų planavimo prisideda visi šeimos nariai. Tai yra puikus būdas vaikams suprasti, kad taip planuojamos išlaidos, taupomas laikas ir mažinamos atliekos bei vartotojiškumas. Apsiperka kartą per savaitę Nors pasaulį sukausčiusi pandemija pakoregavo daugelio apsipirkimo įpročius: ekspertų rekomendacijomis vadovaudamiesi žmonės į parduotuvę vyksta rečiau, sudaro pirkinių sąrašą. Amelija prisipažįsta, kad pandemija jos apsipirkimo įpročių nepakeitė. Jau kelerius metus…
Kartą ir visiems laikams – patarimai, kurie padės įveikti nerimą
Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas – tai tik keletas signalų įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. „Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų vaistinėje ieško raminančiai veikiančių priemonių, tam naudingi ir įvairūs vaistiniai augalai. Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus. Per gruodį įsigyjamų maisto papildų nervų sistemai kiekiai išaugo daugiau nei penktadaliu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad klientai dažniausiai kreipiasi dėl kankinančios nemigos. Šio miego sutrikimo priežastys gali būti įvairios, farmacininkai dažnai bando išsiaiškinti, ar klientai laikosi tinkamos miego higienos, kartais pakoreguoti kasdieniai įpročiai padeda susigrąžinti kokybišką poilsį, tačiau…
Dietologė: ryte nuotaiką pakels pusryčiai
Žinome, kad pusryčiai – vienas svarbiausių dienos valgių, tačiau nemažai žmonių skubėdami juos praleidžia arba jaučiasi dar sotūs, nes vėlai vakarieniavo. Gydytoja dietologė Lina Barauskienė atskleidė, kodėl pusryčius valgyti būtina ir kokius maisto produktus rinktis, kad gautume visų reikalingų maistinių medžiagų energingai dienos pradžiai. Pusryčiai – energijos atstatymui Dietologės teigimu, pusryčiai iš tiesų yra svarbūs, nes tai yra maistas, kurį valgome po vadinamojo „ilgesnio bado“ naktį. „Miegodami mes išnaudojame visus maistinių medžiagų resursus, todėl turime juos papildyti, kad galėtume gerai jaustis ir dirbti. Tai tarsi energijos užtaisas naujai dienai“, – sako L. Barauskienė. Pirmas dienos valgis taip pat padeda suplanuoti būsimus valgymus vėliau. Pusryčiaujantys lengviau sutelkia ir išlaiko dėmesį, jų…
Žiemą lietuviai pirmenybę teikia netikėto skonio daržovių sultims
Sveikesnės gyvensenos tendencijos skatina atidžiau rinktis ne tik maistą, bet ir gėrimus. Pavyzdžiui, vis dažniau pirmenybė teikiama natūralioms sultims. Vieni sulčių iš mėgstamų vaisių ar daržovių išsispaudžia namuose, kiti – jų dairosi jau paruoštų įdomesnių gėrimų. Tomas Papučka, sultis gaminančios bendrovės UAB AM „Viltėja“ bendrasavininkis, pastebi, kad Lietuvos vartotojai, sekdami sveikesnės mitybos tendencijomis, vis labiau vertina sulčių šviežumą, kokybę ir maistines savybes, stengiasi rinktis produktus be dirbtinių priedų bei konservantų. „Vartotojai Lietuvoje tampa vis labiau išprusę. Jeigu prieš 10 metų žmonės produktus pirkdavo vedami smalsumo ir norėdami išbandyti naujoves, dabar, kai suprantame, kiek aplink yra netikrų dalykų, darome priešingai ir ieškome natūralumo. Mūsų siūlomų sulčių sudėtyje aiškiai nurodyta, kad viskas,…
Suderinti vaikų ir suaugusiųjų mitybą – misija įmanoma: tinklaraštininkės K. Pišniukaitės-Šimkienės patarimai
Sūnaus Beno prieš metus susilaukusi populiaraus maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė sako, kad pagausėjus šeimai gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis: dingo įprastas laisvalaikis, pasikeitė visi iki tol egzistavę prioritetai. Ne išimtis ir mityba. Kurdama šeimos valgiaraštį moteris kasdien susiduria su iššūkiais: ką pagaminti, kad maistas būtų subalansuotas ir tinkamas vaikams, tačiau skanus ir suaugusiems. K. Pišniukaitė-Šimkienė pasakoja, kad dabar keičiasi visos šeimos mityba, nes kaskart reikia atrasti tokius patiekalus, kuriuos lengvai pakeičiant, pavyzdžiui, pridedant druskos, pipirų ar kitų prieskonių, galėtų valgyti visa šeima. „Sūnus jau darosi maža asmenybė, jis jau supranta kas jam yra skanu, kas ne, ir ne visada viską valgo, o ir mes nebegaminame tokių patiekalų,…
Dantų protezavimas nemokamai ir paprastesnė gavimo tvarka
Dantų praradimo problema Lietuvoje yra ganėtinai opi – apie 30% vyresnių nei 65 metų amžiaus lietuvių neturi savų dantų. Netekus kelių ar visų dantų vyksta negrįžtami biologiniai pokyčiai: nyksta žandikaulio kaulas, keičiasi sukandimas, krypsta šalia esantys dantys, likę dantys neatlaiko protezams tenkančio krūvio, sutrinka virškinimo sistema, taip pat nukenčia žmogaus socialinis gyvenimas. Nesvarbu, kiek ir kurioje vietoje trūksta dantų, šią problemą būtina spręsti nelaukiant. „Išimamų dantų protezų paskirtis – atkurti prarastų dantų estetiką ir funkciją, todėl svarbu, kad pacientui parinktos protezavimo ir dantų sustatymo metodikos leistų pritaikyti geresnius ir išimamus dantų protezus atitinkančius okliuzijos ir artikuliacijos reikalavimus“ , – pasakoja CLINIC | DPC gydytoja odontologė Ieva Kumžienė. – „Džiaugiamės galėdami…
Vakcinacija ir profilaktinė patikra – apsauga nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau pernai atlikta beveik perpus mažiau profilaktinių tyrimų
Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma septynioliktus metus, tačiau pernai Valstybiniame patologijos centre ištirta 40 proc. mažiau profilaktinių gimdos kaklelio PAP testų ir tai verčia sunerimti onkologus. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai mano, jog ilgainiui gali padidėti užleisto gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius. „Patikslintais Vėžio registro duomenimis 2015 m. Lietuvoje diagnozuota 380 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Nuo šios ligos mirė 207 moterys. Penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant gimdos kaklelio vėžiu – 63 proc. Tai vienas prasčiausių rodiklių tarp ES šalių“, – sako NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė. Pasak Nacionalinio vėžio instituto vadovės prof. Sonatos Jarmalaitės, pagrįstai tikimės, jog profilaktinės patikros programa ir prieš septynerius metus pradėta mergaičių…
