Sveikata

V. Kurpienė pataria: ką daryti, kad vaišės nenugultų šiukšlių dėžėje, o piniginė būtų storesnė?

Rūšiavimas ir gamtos išteklių tausojimas tampa vis opesne tema. Vis daugiau šeimos ūkių ne tik rūšiuoja atliekas, bet ir kreipia dėmesį į maisto švaistymo sukeliamas problemas. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė atkreipia dėmesį, kad apsipirkimų ir maisto gaminimo planavimas yra gyvybiškai svarbūs veiksniai, prisidedantys tiek prie planetos tausojimo, tiek mažesnio pinigų švaistymo. Jai pritaria ir dietistė Vaida Kurpienė, kuri dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti, kad visi šeimos nariai būtų sotūs, piniginė storesnė, o maisto likučiai neiškeliautų į šiukšlių dėžę.

Maistas virsta žalingomis dujomis

Remiantis statistika, kiekvienais metais iššvaistoma apie 1,3 mlrd. tonų žmonėms skirto maisto, o visoje ES net 6 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria būtent maisto atliekos.

„Apie maisto tausojimą ir aplinkosaugą privalome kalbėti garsiai ir ne tik dėl to, kad sutaupytume pinigų, bet ir tam, kad mažintume taršą mūsų planetoje. Deja, maisto švaistymas turi reikšmingos įtakos ir klimato atšilimui, mat vien Europos Sąjungoje per metus yra išmetama apie 170 mln. tonų CO2 dujų, susidarančių gaminant ir paskirstant iššvaistytą maistą bei šalinant maisto atliekas. Matydami tokią statistiką suprantame, kad yra itin svarbu, jog pirkėjų įpročiai būtų keičiami, apsipirkimai planuojami, o maistas vartojamas atsakingai“, – dalijasi E. Dapkienė.

Ji aiškina, kad nors karantino metu žmonių įpročiai pasikeitė – daugiau pirkėjų į prekybos centrus užsuka tik kartą per savaitę, o atvykę apsiperka pagal iš anksto sudarytą sąrašą, pokyčių turėtų būti dar daugiau. Pašnekovė viliasi, kad nauji įpročiai ne tik plėsis, tačiau ir išliks net karantinui pasibaigus, mat tai svarbus žingsnis prisidedant prie planetos tausojimo.

„Į naujų įpročių svarbą reikėtų žiūrėti ne tik kaip į reikiamybę dėl naudos aplinkai, tačiau ir kaip į asmeninių išteklių tausojimą. Atsakingas apsipirkimas, maisto gaminimas ir vartojimas gali padėti sutaupyti, o tai jau ne tik nauda planetai, bet ir pačiam vartotojui. Žinoma, labai džiaugiamės, kad žmonių sąmoningumas vis didėja, tačiau visada turime kur pasitempti“, – sako „Maximos“ atstovė.

Planavimas – raktas į šviesesnį rytojų

Maisto švaistymo problemą pasaulyje pabrėžia ir dietistė V. Kurpienė, kuri taip pat pastebi, kad pastaraisiais metais, plėtojant maisto gaminimo temą, vis dažniau užsimenama apie aplinkosaugą ir pinigų taupymą. Ji teigia, kad neretai maistas išmetamas ne tik dėl to, kad būna pagaminamas per didelis jo kiekis, bet ir neįvertinus realaus jo poreikio, o tai – dvigubas smūgis gamtai.

„Maisto gaminimo metu į aplinką išsiskiria CO2 dujos, tačiau situacija tampa dar prastesnė, kai pagaminto maisto nesuvartojame ir jį išmetame. Galima sakyti, kad taip žalą padvigubiname, nes tiek apdoroto, tiek šviežio maisto švaistymas turi reikšmingos įtakos aplinkos taršai. Tiesa, maisto švaistymas namų ūkiuose daro neigiamą įtaką ir šeimų finansams. Kuo daugiau maisto yra išmetama, tuo didesnes išlaidas patiria šeima. Ką daryti, kad to pavyktų išvengti? Pirmiausia – pradėti planuoti“, – teigia V. Kurpienė.

Dietistė pabrėžia, kad maisto planavimas padeda ne tik sutaupyti ir prisidėti prie aplinkosaugos, tačiau kartu ir mėgautis įvairesniu, geriau subalansuotu racionu. Neretai iš anksto patiekalų neplanuojančių namų ūkių mityba būna pakankamai chaotiška, dažnai kartojasi tie patys patiekalai, todėl žmonės negauna visų jiems reikalingų vitaminų. Vis dėlto, pradėjus mitybą planuoti, visa tai galima pakeisti.

„Planuojant mitybą, pirmiausia, reikėtų nusistatyti, kuriam laikui maisto turėtų pakakti: ar kelioms dienoms, ar visai savaitei. Numačius laikotarpį, reikėtų peržiūrėti namų spinteles ir šaldytuvą bei įvertinti, kokių maisto produktų namuose jau yra. Žinodami, kokius produktus reikia suvartoti, susidarykite patiekalų meniu bei numatykite, kada jie bus gaminami bei kokio papildomų produktų kiekio jiems reikės įsigyti. Atlikus šiuos pasiruošimo darbus, pagal tai reikėtų susidaryti pirkinių sąrašą ir tik tada keliauti į parduotuvę“, – pataria mitybos specialistė.

Klaidoms – sprendimai

V. Kurpienė atkreipia dėmesį, kad planuojantiems apsipirkimus nepavyksta išvengti ir klaidų, mat į pirkinių sąrašą įsirašo tik tai, koks produktas yra reikalingas, tačiau nepažymi reikiamo jo kiekio. Dar viena klaida – neįvertintos maisto porcijos. Jos kiekvienam žmogui yra individualios, todėl, remiantis patirtimi ir ankstesne praktika, reikėtų paskaičiuoti, kiek kiekvienam šeimos nariui reikės pagrindinio patiekalo ir garnyro. Porcijas galima skaičiuoti ne tik gramais, bet ir vienetais. Vis dėlto, jei jau taip nutiko, kad pagaminto maisto kiekis viršijo poreikius, dietistė siūlo išeitį.

„Jei buvo pagaminta per daug maisto, nereikėtų laukti, kol jis pradės gesti, o iš karto dalį jo vertėtų sušaldyti ir suvartoti vėliau. Vienintelė taisyklė – maistą šaldyti reikėtų porcijomis tą pačią dieną po gaminimo bei tik tam skirtoje taroje, kad pavyktų išvengti neigiamo poveikio sveikatai. Vėliau beliks reikiamą porcijų skaičių atsišildyti“, – pataria dietistė.

Ji taip pat siūlo neskubėti išmesti ir morkų ar ridikėlių nupjautų viršūnių. Jas pamerkus į vandenį, išaugs nauji lapeliai, o šeimos nariai galės pasimėgauti šviežiais vitaminais. Anot specialistės, sudygę morkų lapeliai turi daugiau beta karotino nei pačios morkos, todėl verta juos panaudoti salotoms, ant sumuštinių ar gaminant kitus patiekalus. Tiesa, tokiu būdu galima išsiauginti ir salotų, tereikia į vandenį pamerkti jų šakninę pusę.

„Jei namuose yra apvytusių agurkų, cukinijų, šakninių ar kitų panašių daržovių, taip pat nereikėtų skubėti jų išmesti. Mat jas pamerkus į indą su šaltu vandeniu, jau netrukus daržovės turėtų tapti tokios pat traškios kaip ir anksčiau. Tiesa, daržovių nereikėtų bandyti atgaivinti, kai jos jau yra papuvusios ar papelijusios“, – dėmesį atkreipia V. Kurpienė.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“
V. Kurpienė pataria: ką daryti, kad vaišės nenugultų šiukšlių dėžėje, o piniginė būtų storesnė?