Lietuvą užklupę tropiniai karščiai ir 30°C dienomis viršijanti oro temperatūra keliuose sukėlė smulkių eismo įvykių bangą. Draudikai pastebi, kad nuo karščio kenčiantys vairuotojai ėmė klysti elementariausiose situacijose, todėl ir jiems, ir pėstiesiems pataria būti atsargesniems, atidžiau planuoti keliones net ir įprastais maršrutais.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad pastarąją savaitę smulkių eismo įvykių skaičius išaugęs beveik 50 proc, palyginti su vidutiniais vasaros rodikliais.
„Mūsų duomenimis, oro temperatūrai viršijant 24 °C eismo įvykių skaičius išauga maždaug 20 proc. Dabar įsivyravę rekordiniai karščiai vairuotojų savijautai turi dar didesnę įtaką, tad eismo įvykių skaičius išaugo dar labiau. Pastebime, kad vairuotojai pasikeitusias aplinkybes vertina nepakankamai, dažnai sako net nesitikėję, kad karštis taip gali paveikti jų koncentraciją“, – sako A. Žiukelis.
Vairuoja lyg apsvaigę
Pasak specialisto, vairuoti stipriai prikaitusiame automobilyje, kuriame nėra arba tinkamai neveikia kondicionavimo sistema yra kone tas pats, kas sėsti už vairo lengvai apsvaigus nuo alkoholio.
„Saulėkaitoje automobiliai smarkiai prikaista ir gali vairuotojui sukelti jei ne šilumos smūgį, tai bent smulkesnių negalavimų. Šilumos smūgiui, arba kitaip vadinamam perkaitimui būdingas galvos svaigimas, pykinimas, sutrikusi orientacija, pakrikęs judesių koordinavimas. Panašius simptomus sukelia ir dehidratacija, jei vairuotojas karščių metu geria nepakankamai vandens. Tokiu atveju jaučiamasi panašiai, kaip išgėrus alkoholio: tampa sunkiau koncentruoti dėmesį, sulėtėja reakcija, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Patarimas būtų vienas – nepervertinkite jėgų. Jeigu jaučiatės prastai, tiesiog nevairuokite patys, rinkitės kitus keliavimo būdus“, – teigia A. Žiukelis.
Jo teigimu, karštyje vairuotojai darosi nekantrūs, skuba ir todėl – dažniau klysta.
„Esant kaitrai dažniausiai pasitaiko smulkių eismo įvykių, kuriuos patys vairuotojai sunkiai gali paaiškinti. Įprastu metu net nepagalvotum, kaip tokioje situacijoje buvo įmanoma nepastebėti kitos transporto priemonės ar kliūties. Sunkumų sukelia net įprasti veiksmai, tokie kaip įvažiavimas į kiemą, garažą net parkavimasis. Prasta savijauta, koordinacijos stoka ir nekantrumas – išties pavojinga kombinacija, kuri gali lemti, kad užuot pasiekus kelionės tikslą, dar kurį laiką teks kepti ant saulės pildant eismo įvykio deklaraciją“, – sako BTA specialistas.
Įvertinkite automobilio būklę
Esant kaitrai, prieš sėdant į automobilį patariama bent minimaliai jį pravėdinti, atidarant priešingose pusėse esančias dureles. Jei automobilyje nėra įrengto ar tinkamai veikiančio kondicionieriaus, vairuojant reikėtų neužmiršti pradarytų langų, kad salone būtų šviežio oro. Kondicionieriumi patariama nepiktnaudžiauti – jo pučiamas oras ir lauko temperatūra neturėtų skirtis daugiau nei 8°C, kitaip terminis šokas gali ir susargdinti.
„Esant ekstremalioms oro sąlygoms svarbu užsitikrinti, kad papildomų problemų nesukels automobilio gedimai. Stabdžiai, pakaba, vairo mechanizmas – visos šios sistemos turi veikti sklandžiai. Ir žinoma – atkreipkite dėmesį į kondicionierių. Šios sistemos veikimas nėra tikrinamas techninės apžiūros metu, tad viskas priklauso nuo vairuotojų sąmoningumo, atidumo. Jei kondicionierius veikia prastai arba visai neveikia, primygtinai rekomenduojama atsisakyti kelionių karščiausiu paros metu“, – primena specialistas.
Akinanti saulė taip pat gali sukelti nepatogumų ar net tapti eismo įvykio priežastimi.
„Saulė gali apakinti vairuotoją akimirksniu – ir tiesiogiai, ir per atspindžius nuo aplink esančių langų, stiklų, metalo. Papildomą netikėtumo faktorių sukuria judančios kitos transporto priemonės – manevro metu jos gali pasisukti tokiu kampu, kuris sukoncentruos spindulių pliūpsnį tiesiai į akis. Tokioms situacijoms reikia būti pasiruošus, neužmiršti akinių nuo saulės“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2018 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 47 mln. eurų žalų.
Pranešimą paskelbė: Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima”