Daugiau kaip du trečdaliai gyventojų ketina skiepytis vakcinomis nuo COVID-19, tačiau informacijos apie jas pakanka tik kas trečiam, rodo sausį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Pandemija ir ribojimai taip pat dažniau turi neigiamą įtaką jaunimo ir moterų psichinei sveikatai.
Komunikacijos agentūros „Bosanova“ užsakymu, bendrovė „Norstat“ sausį atliko reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą apie pandemijos poveikį gyventojams.
Paklausti, ar ketina skiepytis nuo COVID-19, kuomet atsiras tokia galimybė, „tikrai taip“ atsakė 46 proc., o „greičiau taip“ – 21 proc. respondentų. Tai dažniau vyresnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, didžiųjų miestų bei aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.
Tikrai nesiskiepysiantys atsakė 9 proc., o greičiau ne – 10 proc. tyrimo dalyvių. 14 proc. respondentų nurodė dėl vakcinų dar neapsisprendę. Mokslininkų teigimu, kolektyvinio imuniteto susiformavimui reikėtų paskiepyti apie 70-90 proc. populiacijos.
Atsisakantys skiepytis dažniausiai nerimauja dėl vakcinų saugumo
Gyventojų atsisakymą skiepytis nuo COVID-19 lemia įvairūs motyvai. Atsakydami į klausimą, kokios yra svarbiausios atsisakymo skiepytis priežastys, 57 proc. respondentų nurodė nerimaujantys dėl vakcinos saugumo. 29 proc. žmonių nurodė, kad vakcinos yra būdas pasipelnyti farmacijos pramonei, o 18 proc. netiki, kad vakcinos apskritai veikia. 16 proc. neketinančiųjų skiepytis žmonių to nedarys, nes mano, jog COVID-19 yra politinis sąmokslas.
Komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovo Vytauto Matulevičiaus teigimu, šie skaičiai turėtų priversti valstybės institucijas suklusti. Tai yra šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie dėl savo nenoro skiepytis viešojoje erdvėje yra nurašomi į paraštes.
„Didžiajai visuomenės daliai nusisukus nuo nenorinčių skiepytis, į juos nukrypsta priešiškų valstybių propagandos pabūklai, kurie didina susiskaldymą tarp gyventojų. Juolab, kad dauguma nenorinčiųjų skiepytis tiesiog nerimauja dėl vakcinų saugumo. Tai yra žmogiška ir normalu. Valstybei reikia tiesiog aiškiai ir nuoširdžiai kalbėtis su šiais žmonėmis“, – teigia V. Matulevičius.
Pasak jo, sumaištį visuomenėje kelia abejojančią visuomenės dalį pasiekiančios skirtingos, kartais dviprasmiškos žinutės. Sveikatos ekspertų požiūriui prieštaraujanti dezinformacija ir melagienos, ypač socialiniuose tinkluose, kartu skatina abejones ne tik vakcinomis, bet ir visa valstybe.
Trečdaliui gyventojų nepakanka informacijos apie vakcinas
29 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad informacijos apie vakcinas nuo COVID-19 jiems visiškai pakanka. Dar 37 proc. nurodė, kad tokios informacijos jiems greičiau pakanka. Dažniau informacijos užtenka vyresniems gyventojams.
Beveik trečdalis žmonių teigia, kad informacijos apie vakcinas nuo COVID-19 jiems nepakanka ar greičiau nepakanka. Atsakydami, kas galėtų jiems padėti gauti daugiau informacijos apie vakcinas nuo COVID-19, respondentai galėjo rinktis iki trijų atsakymo variantų.
Pusė respondentų nurodė, kad daugiau informacijos apie vakcinas jiems galėtų padėti gauti reportažai, laidos ar straipsniai žiniasklaidoje. 28 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad daugiau informacijos jiems galėtų padėti gauti pasiskiepijusių žmonių pasakojimai žiniasklaidoje, o 25 proc. – draugų, artimųjų, kolegų pasakojimai apie skiepus. Beveik kas penktas respondentas daugiau informacijos norėtų gauti socialiniuose tinkluose ar atkreiptų dėmesį į reklamos kampanijas apie skiepus.
Neigiamas emocijas dėl pandemijos dažniau jaučia jaunimas ir moterys
Šalyje įvestas karantinas padėjo susirgimų kreivę nukreipti žemyn, tačiau būtinų apribojimų laikymasis prisidėjo prie neigiamos gyventojų savijautos. Paklausti, ar pastarąjį mėnesį jautė neigiamas emocijas, kas trečias respondentas teigė, jog išgyveno nerimą ir liūdesį, kas ketvirtas pastarąjį mėnesį jautėsi irzlus, o beveik kas penktas jautė pyktį. Šias neigiamas emocijas dažniau išgyveno moterys bei jaunesni tyrimo dalyviai.
„Visiškai aišku, kad pandemija veikia kiekvieno iš mūsų psichiką. Jau metus naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose ir buitiniuose pokalbiuose dominuoja COVID-19. Mokslininkai jau kalba apie pandemijos nuovargį ar net atjautos nuovargį, kuomet eteryje dominuojant liūdnoms pandemijos naujienoms, tampame joms abejingi. Kelias iš šios emocinės situacijos yra ne mažiau svarbus nei pačios pandemijos įveikimas“, – sako komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovas.
Pasak jo, COVID-19 pandemija daugeliui jaunų žmonių, ir ypač Z kartai, yra pirmoji didelė visuotinė krizė jų savarankiško gyvenimo metu. Taip pat, karantinas bei ugdymo įstaigų uždarymai ypač stipriai atsiliepia jaunoms šeimoms su mažamečiais vaikais.
Tyrimai rodo, kad moterys Lietuvoje dažniau patiria darbo ir šeimos pareigų susikirtimą. Mūsų visuomenėje vis dar gaji nuostata, jog moterys turi rūpintis namų ruošos darbais bei vaikų auginimu. Tikėtina, kad užklupus pandemijai, būtent moterys šeimose patyrė didesnę papildomų rūpesčių naštą
Reprezentatyvią internetinę apklausą 2021 m. sausio mėnesį komunikacijos agentūros „Bosanova“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Norstat”. Tyrimo metu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Apklaustų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą.
Pranešimą paskelbė: Ulijona Bartašiūtė, UAB „Bosanova”
