Apjungę pajėgumus biobankai gali tapti stipriu įrankiu naujų pandemijų valdymui, jei COVID-19 ar kiti pandemijų scenarijai pasikartotų, pirmadienį Vilniuje surengto pirmojo Lietuvos biobankų forumo metu teigė jo organizatoriai.
Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre surengto Lietuvos biobankų forumo metu visuomenei ir mokslininkams buvo pristatyta mūsų šalyje baigta formuoti ir jau visu pajėgumu veikianti nacionalinė biobankų infrastruktūra – praktinis instrumentas, leidžiantis kurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus, stiprinti sveikatos sistemą bei diegti personalizuotą mediciną Lietuvoje.
Forumą surengė Lietuvos biobankų tinklas, kurį sudaro aštuoni licencijuoti biobankai, kaupiantys sveikų ir įvairiomis ligomis sergančių Lietuvos gyventojų biologinius mėginius ir kitą sveikatos informaciją. Visi šie Lietuvoje veikiantys biobankai yra aktyvūs tarptautinio BBMRI-ERIC (Europos biobankų ir biomolekulinių išteklių) tinklo nariai.
Pažangius tyrimus vykdantiems mokslininkams biobankai suteikia galimybę gauti biologinius mėginius, genetinę ir biologinę informaciją bei kitus gyventojų sveikatos duomenis – taip prisidedama prie Lietuvos medicinos mokslo pažangos, kuriant dar labiau išvystytą ir efektyvesnę sveikatos sistemą.
Kaip teigia sveikų ir retomis ligomis sergančių gyventojų biologinius mėginius kaupiančio Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė dr. Giedrė Kvedaravičienė, svarbu palaikyti ir toliau vystyti bendradarbiavimu grįstą nacionalinį biobankų tinklą, nes tai gali tapti svarbiu įrankiu tiek susidūrus su naujomis infekcinėmis pandemijomis, tiek ir kovojant su mūsų šalyje paplitusiomis lėtinėmis ligomis.
„Lietuvoje veikiantiems biobankams apjungus savo pajėgumus ir kompetencijas, galime gauti gilius ir tikslius analitinius duomenis, kurie gali tapti didžiule pagalba valdant visuomenės sveikatą pandemijų metu, kai vėl su jomis susidursime. Lietuvoje išplėtota biobankų infrastruktūra leidžia užtikrinti mokslininkams prieigą prie aukštos kokybės sveikų ir įvairiomis ligomis sergančių gyventojų mėginių bei sveikatos duomenų. Tai sudaro prielaidas gerokai greičiau ir tikslingiau reaguoti į kylančius iššūkius, atliekant įvairiapusius tyrimus bei pateikiant moksliškai pagrįstas rekomendacijas, paremtas būtent Lietuvos gyventojų duomenis“, – pažymi dr. G. Kvedaravičienė, Vilniaus universitete įkurto Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko vadovė. Pasak jos, COVID-19pandemijos metu tai jau pasitvirtino ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir Lietuvoje – Santaros klinikų biobankas tuo metu reikšmingai dalyvavo analizuojant koronaviruso genomo pokyčius, prisidėjo prie diagnostikos algoritmų tobulinimo ir padėjo formuoti rekomendacijas gydytojams.
„Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo populiacinio biobanko, o dabar šalyje jau turime iki galo išvystytą tiek sveikų gyventojų, tiek klinikinių biobankų infrastruktūrą. Kaip populiacinis biobankas, mes pradėjome kaupti klausimynus, kurie su laiku leis sukurti ilgalaikę, nuoseklią gyvenimo būdo veiksnių stebėseną. Be to, bendradarbiaujant su Valstybės duomenų agentūra ir Santaros klinikomis, yra kuriami sprendimai, padėsiantys saugiose aplinkose susieti skirtingus sveikatos duomenis iš įvairių šaltinių ir sukurti dirbtinio intelekto bei mašininio mokymosi algoritmus. Tai padėtų patikimai analizuoti didelius duomenų masyvus.
Visų šių priemonių reikia tiek infekcinių pandemijų, tiek lėtųjų pandemijų (kokiomis galima būtų pavadinti, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas Lietuvoje) valdymui“, – pažymi dr. G. Kvedaravičienė ir primena, kad populiacinio biobanko dalyviais duodant savo kraujo mėginį gali tapti visi Lietuvos gyventojai – tiek suaugusieji, tiek ir vaikai nuo gimimo su abiejų tėvų sutikimu.
Mokslininkai: be biobankų medicinos mokslo pažanga neįmanoma
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslinė sekretorė ir direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai dr. Živilė Gudlevičienė priduria, kad biobankuose saugomi gyventojų mėginiai yra neįkainojamas šaltinis medicinos mokslo tyrimams. Pasak jos, Lietuvoje veikianti biobankų infrastruktūra jau niekuo neatsilieka nuo Vakarų šalių, o kaip vieną svarbiausių pasiekimų ji įvardija Lietuvos biobankų įsijungimą į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą BBMRI-ERIC (vieną didžiausių biobankų konsorciumų pasaulyje). Tai Lietuvos biobankams ir mokslininkams atvėrė kelius į tarptautinius medicinos mokslo tyrimus, kuriuose dabar vis dažniau minimas ir Lietuvos vardas.
„Lietuvos biobankų tinklą šiuo metu sudaro aštuoni biobankai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kurie mokslo tikslais kaupia ne tik sveikų, bet ir įvairiomis ligomis sergančių gyventojų biologinius mėginius. Nacionalinio vėžio institute turime biobanką, kuriame kaupiami išskirtinai onkologinių pacientų biologiniai mėginiai. Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno klinikų bei Klaipėdos universiteto ligoninės biobankuose kaupiami įvairiomis kraujo, infekcinėmis, neurologinėmis, genetinėmis ir kt. ligomis sergančių pacientų mėginiai – nuo kraujo ir šlapimo iki kaulų čiulpų ar smegenų skysčio. Taip pat turime pacientų audinius kaupiantį biobanką Valstybiniame patologijos centre ir gyvas užšaldytas ląsteles kaupiantį biobanką Inovatyvios medicinos mokslo centre.
Tai reiškia, kad turime visą reikalingą infrastruktūrą, leidžiančią per biobankus vykdyti mokslinius tyrimus ir taip kurti efektyvesnę sveikatos sistemą Lietuvoje. Turime visus įrankius ir kompetencijas – reikia tik atrasti šias galimybes ir jas toliau plėtoti“, – teigia NVI mokslinė sekretorė dr. Ž. Gudlevičienė.
Kaip sako biobankų duomenis vykdomiems tyrimams naudojantys mokslininkai dr. Ingrida Olendraitė ir dr. Giedrius Gasiūnas, be sistemingai kaupiamų biobankų duomenų kai kurie mokslo tyrimai būtų neįmanomi.
„Bendradarbiaujame su Santaros klinikų biobanku viename projekte ir aš neįsivaizduoju, kaip šis projektas galėtų būti įgyvendinamas be biobanko duomenų. Kažkas turi struktūruotai surinkti gyventojų mėginius, juos kategorizuoti, aprašyti, tinkamai saugoti. Tai yra milžiniškas įdirbis ir didžiulė vertė medicinos mokslui, apie kurią visuomenė dažnai net nesusimąsto“, – sako multiomikos duomenų analizės įmonės „Vugene“ mokslo direktorė dr. I. Olendraitė.
Ji priduria, kad kitų šalių patirtis rodo, kaip efektyviai galima panaudoti biobankų duomenis medicinos mokslo pažangai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jau vykdomi ne tik visos populiacijos, bet ir atskirų visuomenės grupių sveikatos tyrimai, paremti biobankų duomenimis. Vienas žinomiausių pavyzdžių – ilgalaikis milžiniškos apimties dvynių tyrimas „twinsUK“, kuriame stebima daugiau nei 15 tūkstančių dvynių visoje Jungtinėje Karalystėje. „Tokio masto tyrimų pavienėms mokslininkų grupėms būtų neįmanoma atlikti be biobankų ilgalaikio įdirbio “, – pastebi dr. I. Olendraitė.
Biotechnologijų įmonės „Caszyme“ bendraįkūrėjas ir mokslo direktorius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. G. Gasiūnas antrino, kad dėl to biobankams itin svarbus visuomenės pasitikėjimas ir aktyvus dalyvavimas jų veikloje duodant savo biologinius mėginius.
„Turime suprasti vieną fundamentalų dalyką – medicinos be mokslo nėra. Norint pasiūlyti geresnes, efektyvesnes medicinos paslaugas, mums būtini patikimi mokslo duomenys. O biobankų sėkmė priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo ir aktyvaus dalyvavimo. Kuo daugiau žmonių supras biobankų svarbą ir prisidės prie jų veiklos, tuo daugiau galimybių turėsime ir mes, mokslininkai“, – teigia dr. G. Gasiūnas, taip pat naudojantis biobankų kaupiamus duomenis vykdomiems tyrimams.
Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre surengtas pirmasis Lietuvos biobankų forumas pirmą kartą po vienu stogu subūrė visus pagrindinius šalies biobankus ir visas su biobankų veikla susijusias šalis: nuo valdžios institucijų, mokslininkų ir medikų iki pacientų organizacijų, teisininkų ir verslo atstovų.
Forume pranešimus skaitė Lietuvos biobankų, Lietuvos bioetikos komiteto, Valstybės duomenų agentūros atstovai, mokslininkai bei ekspertai iš užsienio. Tarp užsienio pranešėjų buvo dr. Saba Abdulghani, Europos biobankų ir biomolekulinių išteklių tinklo BBMRI-ERIC biobankų plėtros vadovė iš Austrijos, prie vieno pirmųjų Lenkijos populiacinių biobankų įkūrimo prisidėjęs mokslininkas dr. Lukasz Kozera bei dr. Anurag Verma, genomikos direktoriaus pavaduotojas Pensilvanijos medicinos biobanke, kuris buvo pagrindinis JAV vyriausybės vykdytos „Milijono veteranų“ programos tyrėjas. Šios programos metu buvo sistemiškai išanalizuoti daugiau nei 635 tūkst. dalyvių genomai ir atskleistos naujos genetinės sąsajos su įvairiomis ligomis ir požymiais, nustatyta kita reikšminga paveldimumų informacija ir pateiktos įžvalgos apie tokių ligų, kaip prostatos vėžys, inkstų ligos ir COVID-19 baigčių genetinius pagrindus.
Pranešimą paskelbė: Giedrė Buivydienė, Strateginės komunikacijos agentūra „Proto vėtra“
