Sveikata

Draudikai: viešasis transportas saugesnis, žmogiškasis faktorius – tas pats

Prasidedant rugsėjo chaosui didmiesčių gatvėse, sostinėje svarstant branginti automobilių stovėjimo centre tarifus vis dažniau susimąstoma apie viešąjį transportą. Be to, didmiesčiams investuojant į viešojo transporto atnaujinimą, sparčiai mažėja nelaimingų atsitikimų, nulemtų transporto amžiaus bei nusidėvėjimo.  Tačiau draudikai perspėja, kad pagrindinė nelaimių rizika – žmogiškasis faktorius – vis dar išlieka stiprus.

Draudimo bendrovė BTA išanalizavo praėjusių ir šių metų vasaros laikotarpio duomenis, kurie rodo, kad šiemet nebeužfiksuota dėl viešojo transporto gedimų patirtų sužalojimų, kurių pasitaikydavo anksčiau.

„Vien Vilniuje ir Kaune autobusais bei troleibusais per metus pervežama daugiau kaip 242 mln. keleivių, todėl natūralu, kad pasitaiko įvairiausių situacijų. Ir jei 2017 m. autobusai ir troleibusai iš visų transporto priemonių pasižymėjo aukščiausiu asmens traumų rizikos faktoriumi, tai šiuo metu situacija yra gerokai pasikeitus. Pagaliau galima lengviau atsikvėpti, nes savivaldybėms sparčiai atnaujinant viešojo transporto parkus tokie įvykiai, kaip sprogusios padangos ar net gaisrai, tapo tikra retenybe. Mūsų statistika rodo, kad viešasis transportas tapo saugesnis, jame įvyksta mažiau nelaimių dėl infrastruktūrinių veiksnių“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Vairuotojai dažnai skuba

R.Grizicko teigimu, pagrindinė nelaimių viešajame transporte priežastis – skubėjimas. Vairuotojai neatsikrato įpročio staigiai stabdyti ar sukti vairą, netinkamu metu uždaryti duris. Savo ruožtu keleiviai toliau rizikuoja paskutinę sekundę bandydami suspėti į transporto priemonę ar kaip tik išbėgti iš jos.

„Pirmiausiai reikia neužmiršti, kad viešasis transportas yra įspraustas į pakankamai griežtus grafikus, o dėl kelių ir gatvių remontų miestuose, dėl rudenį tiesiog kritiškai išaugančių eismo srautų dažniau stengiasi grafiką prisivyti, o ne jį lenkia. Štai kodėl reikia nuolat būti pasiruošus staigesniems manevrams“, – atkreipia dėmesį R. Grizickas.

Tokiu atveju dažniausiai ant kojų neišsilaiko ir keleiviai.

„Pagrindinės taisyklės, padedančios išvengti atsitrenkimų į kitus žmones ar kritimų pirmiausiai yra stabilus stovėjimas ar sėdėjimas – ne ant vienos kojos, nepersisukus, taip pat laikymasis už turėklų ar specialių kabančių laikiklių. Moderniose transporto priemonėse verta pasinaudoti saugos diržais neįgaliųjų ar vaikų vežimėliams stabilizuoti“, – aiškina specialistas.

Skubėjimo manija

Įprotis „šokinėti“ pro duris taip pat gresia skausmingomis pasekmėmis. Tokiomis aplinkybėmis dažniausiai sužalojamos kojos, rankos, nugara. Jei keleivis krenta, gali patirti minkštųjų audinių sumušimus, smegenų sutrenkimą.

„Tokiose situacijose labiausiai nepadeda staigumo faktorius, kuomet žmogus gatvėje išnyra tarsi iš niekur ir jo vairuotojas gali tiesiog nespėti pastebėti, o durų uždarymo mygtukai spaudžiami arba jau paspausti. Kita vertus, šokimas iš vidaus irgi ne išeitis. Apie maršrutus pateikiama daug informacijos stotelėse, internete ar pačiose transporto priemonėse, todėl įsivertinti, kur reikia išlipti neturėtų būti sudėtinga. Pagalvokite, ar traumos, lūžiai jums yra priimtina rizika, pateisinanti tokį skubėjimą“, – teigia Ronaldas Grizickas.

Anot jo, didžiosios dalies nelaimių išvengti, o ir vairuotojams pagelbėti galima tiesiog jiems netrukdant. Arčiausiai vairuotojo kabinos stovintiems ar sėdintiems keleiviams derėtų paisyti įspėjimų laikytis tylos ir netriukšmauti, garsiai nekalbėti, neblaškyti vairuotojo dėmesio, o jei neaiškus maršrutas ar norima įsigyti kelionės bilietėlį – tą daryti išimtinai tik stotelėse.

Renkantis viešąjį transportą ypač rugsėjį patariama peržiūrėti transporto grafikų laikus, nes rudenį jie paprastai yra koreguojami. Taip pat rekomenduojama susiplanuoti ne tik norimą maršrutą, bet ir apsvarstyti alternatyvų, o svarbiausia – pasirūpinti laiko atsarga, kad netektų skubant rizikuoti savo sveikata.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2018 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 47 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima“