Sveikata

Karantino grėsmės namuose: dažniausiai susižeidžiama tvarkantis, gaminant maistą arba darant mankštą

Septintąją savaitę gyvendami karantino sąlygomis, Lietuvos žmonės didžiąją laiko dalį leidžia namuose. Draudikai pastebi, kad namų aplinkoje nutikę draudžiamieji įvykiai karantino laikotarpiu gerokai pasikeitė, tačiau žmonės yra atsargūs – nelaimių skaičius beveik nepakito. Padažnėjo nelaimės perstumdant baldus, nešant ar keliant sunkius daiktus, gaminant maistą, tvarkant garažą ar sandėliuką.

„Karantino savaičių statistika patvirtina, kad didžioji dalis žmonių laikosi karantino ir laiką leidžia namuose. Didelio draudžiamųjų įvykių skaičiaus augimo nėra, tačiau matome naują karantino savaičių tendenciją – 95 proc. visų nelaimių nutinka namuose ir tik 5 proc. įvykių buvo užfiksuota lauke. Matome, kad būdami namuose žmonės ieško sau veiklos – daugiau remontuoja, tvarkosi, gamina ir sportuoja, tačiau ši veikla ne visada baigiasi sėkmingai“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Jėgas pervertina tvarkydamiesi

Draudimo bendrovės duomenimis, didžioji dalis nelaimių namuose karantino laikotarpiu įvyksta  tvarkant namus, sandėliukus, garažus ir dirbant sode. Taip pat padaugėjo traumų, kurios įvyko keliant sunkius daiktus – spintas, komodas, stalus. „Pastaraisiais atvejais dažniausiai patiriamos nugaros traumos ir rankų raiščių bei raumenų patempimai. Padaugėjo ir nelaimių, kuomet susižalojimai patiriami ant kojų užkritus sunkiam daiktui – malkoms, lentoms, plytoms ar meistravimo įrankiams. Tokiais atvejais nukenčia čiurna ar kojų pirštai – patiriami stiprūs jų sumušimai arba kaulų skilimai bei jų lūžiai“, – sakė V. Katilienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad padaugėjo ir nelaimių, kai žmonės namų aplinkoje nukrenta iš tam tikro aukščio. Pavyzdžiui, nuo kopėčių ar laiptų, nesėkmingai pastačius koją. „Pastarosios nelaimės karantino laikotarpiu Lietuvos žmonėms baigiasi bene skaudžiausiai – stuburo, kaklo pažeidimais ar galvos sužalojimais. Dažniausi sužalojimai, pasitaikantys nukritus iš didelio aukščio, yra rankų bei kojų lūžiai“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovė. 

Statistika rodo, kad žmonės aktyviau darbuojasi virtuvėje: karantino laikotarpiu pasitaikė nelaimių, susijusių su maisto gamyba ir namų ruošos darbais. „Esame užfiksavę kūno nudegimo karštu aliejumi bei nuplikinimo verdančia arbata atvejų. Taip pat pastebime ir visiškai naują traumų bei susižalojimų rūšį, jos įvyksta sportuojant namuose. Žmonės susižeidžia darydami mankštą, dažniausiai pasitaiko raiščių patempimai atliekant pratimus“, – kalbėjo V. Katilienė.

Taip pat padaugėjo ir netikėtų traumų, kurios patiriamos atsitrenkus į durų staktą, spintą arba stalo kampą. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia kojų pirštai bei veido sritis.

Nors oras jau sušilęs, V. Katilienė pasidžiaugė, kad nelaimės ne namų aplinkoje – itin retos. „Pasitaikė kritimai nuo dviračių, paspirtukų ar riedlenčių, tačiau tai – pavieniai atvejai, – sakė ji. – Lauke nutikusios nelaimės beveik visos – arti namų. Atšilus orams žmonės pradėjo ūkio darbus sode, darže, garažuose, todėl patyrė traumas pjaunant vaismedžius, dirbant diskiniu pjūklu, kapojant malkas ir krentant į garažo duobę“.

Vaikai susižaloja žaisdami

Nors draudžiamųjų įvykių skaičius tarp suaugusiųjų karantino metu nėra ženkliai išaugęs, tačiau, „Gjensidige“ duomenimis, padaugėjo namuose susižeidžiančių ir traumas patiriančių vaikų. „Didžioji dalis nelaimingų įvykių juos ištinka žaidžiant – šokinėjant, bėgant, netikėtai atsitrenkiant į kokį nors daiktą ar nukritus nuo laiptų. Skaičiai rodo, kad netgi šokinėjimas ant lovos ar ėjimas slidžiomis grindimis vaikams yra pavojingas“, – sakė V. Katilienė. 

Jos teigimu, vaikų sužalojimai namuose nėra sudėtingi, vyrauja vienos ar kitos kūno vietos prakirtimai, kurie baigiasi žaizdos užsiuvimu. Pasak draudikės, vaikų patiriamų traumų metu dažniausiai nukenčia antakiai, nosis, kakta ar žandikaulis. „Taip pat matome, kad karantino laikotarpiu tėvai turėtų akyliau prižiūrėti ir vaikų elgesį su gyvūnais. Kuomet atžalos itin daug laiko leidžia namuose, užfiksuojama ir daugiau vaikams naminių gyvūnų sukeltų sveikatos sutrikdymų – įdrėskimų ar įkandimų“, – pasakojo V. Katilienė. 

Nors žaidimų aikštelės daugiabučių kiemuose šiuose metu saugiai aptvertos, tačiau, pasako draudikės, privačių namų kiemuose traumas vaikai patiria šokinėdami ant batutų, susižaloja supdamiesi.

Draudimo bendrovės atstovė karantino traumas ir sužalojimus įvardijo kaip mažiau sudėtingus, lyginant su nelaimėmis, kurias namuose žmonės patirdavo esant įprastoms gyvenimo aplinkybėms. Visgi ji akcentavo, kad žmonės, imdamiesi darbų, pirmiausia turėtų įvertinti savo jėgas, o vaikai neturėtų namų paversti žaidimų aikštele ar sporto sale.

Draudimo bendrovės duomenimis, rankų ir kojų lūžiai sudaro 35 proc., raiščių ir raumenų patempimai – 20 proc., žaizdos ir prakirtimai – 14 proc. karantino metu užfiksuotų sveikatos nelaimių. Pastarieji įvykiai išaugo labiausiai – daugiau nei trečdaliu ir itin padažnėjo tarp vaikų.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service