Sveikata

Kas antras užsikrėtęs ŽIV Lietuvoje – vartojo švirkščiamuosius narkotikus

Pažymint Tarptautinę kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad dažnos švirkščiamųjų narkotikų vartojimo pasekmės yra per kraują plintančios infekcijos: ŽIV ir hepatitai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, daugiau kaip kas antras ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje šia infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Iš viso per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą Lietuvoje registruoti 1876 ŽIV užsikrėtę asmenys ir tai sudaro 57,9 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų ŽIV. Devyni iš dešimties ŽIV užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus Lietuvoje yra vyrai. Pirmasis ŽIV užsikrėtęs per švirkščiamuosius narkotikus Lietuvoje diagnozuotas 1994 metais Druskininkuose.

Vertinant ilgametes ŽIV infekcijos plitimo tendencijas Lietuvoje, visgi galima konstatuoti, jog ŽIV plitimo tendencijos reikšmingai pasikeitė – stebima mažėjimo užsikrėtusiųjų ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą tendencija, t.y. palyginus pirmąjį ŽIV infekcijos plitimo dvidešimtmetį (iki 2007m.) su pastaruoju dešimtmečiu (2007 – 2018), ŠNV keliu užsikrėtusiųjų ŽIV sumažėjo trečdaliu – atitinkamai nuo 76 proc. iki 46 proc. Tačiau būtina pabrėžti, jog, keičiantis situacijai, rizika užsikrėsti švirkščiamųjų narkotikų vartotojų lytiniams partneriams išlieka didelė ir tokių atvejų ateityje gali daugėti.

ULAC gydytoja I.Čaplinskienė primena, kad asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus bei dalydamiesi narkotikų vartojimui skirtais reikmenimis ir/arba turėdami nesaugių lytinių santykių, rizikuoja užsikrėsti ir perduoti savo partneriams ŽIV, virusinių hepatitų B, C bei kitas infekcijas. Pasak jos, didžiausią pavojų užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV, kelia dalijimasis adatomis, švirkštais ir kitais narkotikų gaminimo ir švirkštimosi įrankiais. „Po injekcijos narkotikų švirkštimosi priemonėse visada lieka kraujo, kuriame gali būti minėtų infekcijų sukėlėjų”, – pabrėžė ji.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja devynias pagrindines intervencijas, skirtas ŽIV prevencijai tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų: 1) priklausomybės nuo narkotikų gydymas (pakaitinis gydymas ir kiti metodai), 2) adatų ir švirkštų keitimo programos, 3) tyrimai ir konsultavimas dėl ŽIV, 4) ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija), 5) lytiškai plintančių infekcijų prevencija, 6) prezervatyvų platinimo programos, 7) tikslinė informacija, švietimas ir komunikacija, 8) virusinių hepatitų prevencija, 9) tuberkuliozės prevencija. Šios intervencijos gali labiausiai padėti išvengti  ŽIV tuomet, kai yra taikomos kompleksiškai.

Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis (2018m.), matuojant gyventojų socialinę distanciją ir nuostatas, paklausus gyventojų, su kuo nenorėtų gyventi kaimynystėje, daugiausiai – 83 proc. – nurodė, jog su narkotikų vartotojais. Apklausos duomenimis, dauguma (94 proc.) Lietuvos gyventojų gerai žino, kad ŽIV galima užsikrėsti per nesterilius švirkštus ir adatas, tačiau paklausus gyventojų apie vykdomų priemonių veiksmingumą, tik kas antras pažymėjo, kad  adatų – švirkštų keitimas narkotikų vartotojams yra labai veiksminga ar pakankamai veiksminga priemonė. Trečdalis respondentų įsitikinę, jog pastarosios priemonės yra neveiksmingos, likusieji – į klausimą neatsakė.

ŽIV infekcija plinta trimis būdai: per visų rūšių lytinius santykius; per kraują (pvz., nesteriliais instrumentais švirkščiantis narkotikus); iš užsikrėtusios motinos vaikui nėštumo, gimdymo ir žindymo metu.

Birželio 26 – ąją minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena, kurią 1987 metais paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, siekiant stiprinti šalių tarptautinį bendradarbiavimą siekiant visuomenės  be narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Pranešimą paskelbė: Zigmantas Nagys, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras