Lietuvoje slidinėjimo mėgėjai kasmet vis aktyviau dairosi galimybių išbandyti užsienio trasas. Tačiau kai kuriems poilsiautojams pramogos kalnuose baigiasi anksčiau negu planuota, o ir atsieiti gali daugiau nei visas žiemos atostogų biudžetas.
Šaltuoju metų sezonu poilsiautojai iš Lietuvos traukia slidinėti į Prancūziją, Italiją, Austriją ar Šveicariją, kur išbando slidinėjimo trasas Alpių kalnuose. Kelionės į Aukštuosius ar Žemuosius Tatrus Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje – taip pat populiarios ir pigesnės negu pramogos Alpėse. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad daug klientų dėmesio sulaukia Ukraina, siūlanti slidinėtojams pasisemti adrenalino ant snieguotų Karpatų šlaitų.
„Lietuvos draudimo“ Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas pastebi, kad kasmet apie 100 klientų kreipiasi į draudimo dėl slidinėjimo metu užsienio kalnuose patirtų traumų, o jų patirti nuostoliai gali siekti ar net viršyti žiemos atostogų biudžetą. Jei kelių dienų slidinėjimo išvyka Lenkijoje ar Ukrainoje gali atsieiti ir nuo 200 eurų, tai, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė išmoka už nelaimę kalnuose šiemet siekia apie 350 eurų.
Daugiausia nemalonumų slidinėdami patiria aktyviausios pramogautojų grupės, 26–35 metų ir 36–45 metų asmenys. Pasak J. Stasino, daugiausia pranešimų apie slidinėjimo metu gautas traumas bendrovė sulaukia gruodžio ir sausio mėnesiais, kai yra pats kelionių į kalnus pikas. Šį sezoną į „Lietuvos draudimą“ jau kreipėsi klientai, kurie patyrė traumas slidinėdami Italijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Ukrainoje. Bendrovė padengė susižalojusių klientų medicinines išlaidas svečioje šalyje.
„Pavasario mėnesiais incidentų slidinėjimo trasose skaičius sumažėja, bet tik trečdaliu“, – pastebi draudimo ekspertas. Draudimo bendrovės teigimu, slidinėdami ar čiuoždami snieglentėmis kalnuose vyrai traumas patiria 2–3 dažniau negu moterys. „Todėl kalnuose labai svarbu tinkamai įvertinti savo jėgas, gebėjimus ir polinkį rizikuoti“, – pabrėžia J. Stasinas.
„Dažniausiai pagalbos prireikia dėl kelio raiščių patempimų ar plyšimų, rankų ir kojų sumušimų, peties išnirimo. Kalnuose patirtos traumos būna skausmingos ir sutrikdo tolesnius atostogų planus, o grįžę į Lietuvą klientai dar kurį laiką būna nedarbingi. Kartais prireikia operacijų“, – konstatuoja J. Stasinas.
Draudimo eksperto teigimu, slidinėjimas yra visoje Europoje populiari pramoga, todėl sezono įkarštyje trasos pritraukia daugybę žmonių. „Kuo didesnė trasos apkrova, tuo didesnė tikimybė, kad slidininkai ar snieglentininkai gali susidurti. Tad būtina atsižvelgti į tikimybę sužeisti kitą žmogų – vykstant į užsienį rekomenduojame pasirūpinti asmens civilinės atsakomybės draudimu. Jis pagelbės, jei dėl jūsų kaltės įvyks skaudus susidūrimas su kitu slidininku – bus atlyginta jam padaryta žala“, – pataria „Lietuvos draudimo“ Asmens žalų skyriaus vadovas.
Anot J. Stasino, elgesys slidinėjimo trasose turėtų būti panašus į saugų ir atsakingą automobilio vairavimą – rekomenduojama atidžiai stebėti kitus slidininkus, įvertinti savo sugebėjimus ir realią situaciją trasoje: matomumą, dangą, oro sąlygas, slidininkų skaičių. Svarbu pasirinkti saugią judėjimo trajektoriją, laikytis tinkamo atstumo, paisyti nurodytų ženklų, netrukdyti kitiems slidininkams.
„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia draudimo bendrovė šalyje, savo paslaugas teikianti daugiau nei 582 tūkstančiams privačių ir verslo klientų. Bendrovėje dirba daugiau nei 1000 darbuotojų, Lietuvoje draudikė užima 30 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. „Lietuvos draudimas“ yra ne kartą pripažintas Geriausiu darbdavio Baltijos šalyse. „Lietuvos draudimo“ paslaugas renkasi 40 proc. visų apsidraudusiųjų Lietuvoje, o kitiems bendrovę rekomenduoja 9 iš 10 klientų. „Lietuvos draudimas“ kasdien padeda 430 savo klientų.
Pranešimą paskelbė: Rūta Pukenė, UAB „Fabula ir partneriai”