Arbata yra vienas populiariausių ir seniausių gėrimų pasaulyje. Vieni labiau mėgsta juodą, kiti žalią arbatą, treti ieško įdomesnių ir retesnių arbatos derinių. Tai įdomus ir iš mados neišeinantis gėrimas, apie kurį tikrai ne viską žinome. Ir dėl to, kartais arbatos parduotuvė atrodo itin magiška ir paslapčių kupina vieta. Pasidomėjus plačiau, pabendravus su arbatos kultūra besidominčiais žmonėmis, galima sužinoti įdomių faktų apie arbatą. Pasidalinsime jais su jumis.
Arbatą skirstome į keletą rūšių, populiariausios yra balta, žalia, ulongo, juoda, pu-erh. Ir šios arbatos labai skirtingos. Tad galbūt sunku patikėti, jog visos yra skinamos nuo to paties kininio arbatmedžio (lot. Camellia sinensis). Žinoma, šiuo metu jau yra išvesti keli arbatmedžio porūšiai, tačiau tai tas pats augalas. Šiek tiek įvairovės įneša tik skirtingas klimatas, vietovės kur auga arbatmedžiai, ar auga aukštumose, ar žemumose. Būtent klimatas ir vietovė yra lemiantys kokybės veiksniai.
Tad kaip nuo to paties arbatmedžio skinama arbata gali būti ir balta, ir juoda? Atsakymas slypi gamybos procese, o konkrečiai oksidavimosi arba taip vadinamos fermentacijos stadijoje. Apdoroti arbatos lapai paliekami oksiduotis prie kontroliuojamos temperatūros ir drėgmės. Kuo ilgiau jie oksiduojasi, tuo juodesni tampa, t.y. tuo tamsesnė arbata. Trumpai oksidavęsi arbatos lapeliai tampa medžiaga baltai arbatai, tuo tarpu praėję visą oksidavimosi etapą – juoda arbata. Tai sudėtingas procesas, kurį kiekvienas arbatos gamintojas yra gerai išstudijavęs pasirinkęs tokį, kuris išgauna norimų savybių arbatą.
Arbatos skiriasi ne tik skoniu, išvaizda ir gėrimo spalva, tačiau ir kitomis savybėmis. Štai, pavyzdžiui, žalia arbata trumpiau išlaiko aromatą nei juoda. Paprastai žalios arbatos galiojimo laikas yra gerokai trumpesnis(apie metus laiko) nei juodos(keli metai). Štai todėl juoda arbata daug populiaresnė ir anksčiau pasiekė Vakarų pasaulį iš Azijos šalių ir sudaro apie 90 proc. visos importuojamos arbatos. Dėl šios priežasties juoda arbata 19 amžiuje atliko ir valiutos vaidmenį Mongolijoje, Tibete bei Sibire.
Šiais laikais arbatos parduotuvė yra vieta kur ne tik galima paganyti akis į nematytas ir negirdėtas arbatos rūšis, tačiau ir išbandyti naujoves. Ir tai gali sukelti nesusipratimų – kodėl išgirta ir itin kokybiška laikoma arbata jums pasirodė neskani? Dėl to gali būti kaltas netinkamai pasirinkta vandens temperatūra bei per ilgas(ar per trumpas arbatos plikymo laikas).
Profesionalios arbatos parduotuvės nurodo ne tik iš kokio regiono yra arbata, koks gamybos būdas buvo taikytas, tačiau ir kaip tinkamai ją užplikyti. Štai pavyzdžiui, žalia arbata priklausomai nuo rūšies gali būti plikoma nuo 61 iki 95 laipsnių karščio vandeniu ir laikoma nuo 30 sekundžių iki 3 minučių. Per ilgai plikoma arbata kartėja, todėl tampa neskani.
Ir pabaigai, viena gudrybė, kuri padės paruošti skanesnę arbatą. Užpylus arbatą į puodelį ar arbatinį, vanduo greitai atvėsta jei indai yra šalti. Prie mažesnės temperatūros arbatos lapeliai sunkiau ir lėčiau skleidžiasi ir neatskleidžia visų savo skoninių savybių. Todėl labai svarbu indus prieš naudojant pašildyti, pavyzdžiui įpilti karšto vandens ir palaikyti ar bent jau išplauti karštu vandeniu prieš naudojant. Net ir tokia smulkmena gali pakeisti arbatos skonį.
