Alergologijos ir klinikinės imunologijos klinikos gydytoja Gabija Brusokienė įspėja – erkės gali sukelti ne tik infekcijas, bet ir retą, tačiau pavojingą alergiją mėsai, įskaitant reakciją į kitus žinduolių kilmės produktus. Ši būklė gali pasireikšti net ir žmonėms, kurie anksčiau neturėjo jokių alergijų. Pavasarį bundant gamtai bunda ir erkės, todėl šiuo metų laiku ypač svarbu prisiminti jų keliamus pavojus sveikatai. Kai kalbame apie erkes, dažniausiai galvojame apie Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Vis dėlto erkės gali būti susijusios ne tik su infekcijomis. Daliai žmonių erkės įkandimas gali tapti ir alerginės ligos pradžia. Alfa-gal sindromas yra vis dažniau atpažįstama būklė, kai po erkės įkandimo organizmas tampa jautrus alfa-gal cukraus molekulei, randamai žinduolių…
Pasijutote geriau ir norite nutraukti antidepresantus? Psichiatrė įspėja: didžiausia klaida – skubėti
Pagerėjusi savijauta dar nereiškia, kad antidepresantus jau galima nutraukti. Specialistai perspėja: būtent šiame etape dažnai padaroma klaida, dėl kurios gali grįžti ne tik nemalonūs simptomai, bet ir baimė, kad liga atsinaujino. Pasak psichiatrės Daivos Subočienės, sprendimas nutraukti antidepresantus visada turėtų būti priimamas kartu su gydytoju, net jei žmogus jaučiasi gerai ir mano, kad vaistai jam nebereikalingi. „Antidepresantus tikslinga vartoti mažiausiai 6–12 mėnesių po to, kai simptomai visiškai išnyksta. Pirmą kartą sirgusiems depresija šis laikotarpis dažniausiai būna trumpesnis, tačiau tiems, kurie patyrė kelis atkryčius ar serga lėtine depresija, gydymas gali trukti kelerius metus ar būti tęsiamas dar ilgiau“, – aiškina ji. Gydytoja pabrėžia, kad apie nutraukimą verta kalbėti tada, kai būklė…
Pasaulinę sveikatos dieną pasitinkant: pas gydytojus patenkame per vėlai, paslaugų prieinamumas netolygus
Kasmet balandžio 7 d. minima Pasaulinė sveikatos diena primena, kad rūpinimasis sveikata prasideda ne nuo diagnozuotos ligos gydymo, o nuo savalaikio dėmesio savo savijautai ir prevencijos. Vis dėlto Lietuvoje vis dar dažnai susiduriama su situacija, kai į specialistus kreipiamasi per vėlai – tam įtakos turi ne tik gyventojų įpročiai, bet ir ribotas paslaugų prieinamumas. „Lietuvos draudimo“ užsakymu praėjusių metų pabaigoje atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad vienam iš keturių gyventojų (23 proc.) vizito pas gydytoją specialistą tenka laukti apie mėnesį, dar 43 proc. respondentų – du ar daugiau mėnesių. Tai lemia, kad gerokai daugiau nei pusė gyventojų (63 proc.) yra nepatenkinti galimybėmis laiku patekti pas gydytojus. „Matome, kad žmonės vis labiau…
„Check Your Balls“: kodėl didžiausia vyrų klaida – laukti, kol pradės skaudėti?
Balandžio mėnesį, kaip ir kasmet Lietuvoje pradedama kasmetinė vyrų sveikatos iniciatyva „Check Your Balls“, kurią organizuoja Lietuvos urologų draugija kartu su Lietuvos paralimpiniu komitetu. Kampanija siekia ne tik informuoti apie prostatos ir sėklidžių vėžį, bet ir keisti vyrų elgseną – skatinti pereiti nuo pasyvaus reagavimo prie sąmoningos profilaktikos. Lietuvos sveikatos statistika rodo, kad vyrų elgsena keičiasi lėtai: daugiau nei pusė pacientų pas urologą pirmą kartą apsilanko jau ligai pažengus. Pagrindinė problema išlieka nuostata, kad sveikata yra aktuali tik tada, kai atsiranda stiprūs simptomai. Tai ypač pavojinga onkologinių ligų kontekste, nes ankstyvose stadijose simptomai gali būti ir nejuntami. Vyrui sveikata turėtų būti prioritetas, o ne atidėliojamo klausimas Lietuvos urologų draugijos vadovas…
Sveikatos kaina: ar esame pasiruošę ją mokėti?
Kiek iš tikrųjų kainuoja sveikata? Nors dažnas apie tai susimąsto tik susidūręs su rimta liga, realūs skaičiai gali nustebinti. Tyrimai ar gydymas ligoninėje gali atsieiti nuo kelių tūkstančių eurų iki dešimčių tūkstančių už gyvybę gelbstinčias operacijas. Pavyzdžiui, apendicito operacija gali kainuoti iki 2 792 eurų, sudėtingo insulto gydymas – iki 4 560 eurų, o širdies transplantacija gali siekti beveik 113,8 tūkst. eurų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, privalomasis sveikatos draudimas užtikrina, kad gyvybiškai svarbios paslaugos būtų prieinamos nemokamai, tačiau yra atvejų, kuomet už gydymą gali tekti susimokėti. Iššūkiai gydant onkologines ligas Bene didžiausias iššūkis sveikatos sistemai kyla gydant onkologines ligas. Kasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta maždaug pusšimtis žmonių, o…
Tyrimas atskleidė: šeimos gydytojo žodis lemia sprendimą tikrintis
Lietuvoje gyventojų įsitraukimas į ligų prevencijos programas vis dar yra nepakankamas – nemaža visuomenės dalis vengia reguliariai tikrintis sveikatą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė pagrindines tokios elgsenos priežastis ir parodė, kas galėtų paskatinti žmones aktyviau rūpintis savo sveikata prevenciškai. Onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos Lietuvoje yra plačiai prieinamos, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik dalis gyventojų. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi 36 proc. šalies gyventojų, dar tiek pat tai daro tik retkarčiais, o 13 proc. – apie šią galimybę žino, bet ja nepasinaudoja. Net 37 proc. respondentų, nedalyvaujančių prevencijos programose,…
Paprasta priemonė, galinti palengvinti onkologinių pacientų kasdienybę – apie ją žino pernelyg mažai žmonių
Nors onkologinės ligos Lietuvoje paliečia daugybę šeimų, apie lengvai prieinamą priemonę, galinčią palengvinti pacientų kasdienybę, žino pernelyg mažai žmonių. Naujos apklausos duomenimis, net du trečdaliai per pastaruosius penkerius metus sirgusių ar su onkologine liga artimoje aplinkoje susidūrusių žmonių nėra girdėję apie specialios medicininės paskirties maisto produktus, skirtus būtent tokiems pacientams. Žinių apie specialią mitybą trūksta Informacijos apie specializuotą mitybą stinga ne tik visuomenėje bendrai, bet netgi tarp tų, kuriuos liga paliečia tiesiogiai. „Supportan“ užsakymu atliktos naujos apklausos duomenimis, net 67 proc. respondentų, per pastaruosius penkerius metus onkologine liga susirgę patys ar su ja susidūrę artimoje aplinkoje, atsakė, jog nėra girdėję apie specialios medicininės paskirties maisto produktus, skirtus onkologiniams pacientams. Gydytoja…
Paskutinės minutės idėja Velykų stalui: šefas dalinasi, kaip pagaminti „Butterfly“ viščiuką
Kartais geriausi šventinio stalo patiekalai gimsta ne tada, kai viskas suplanuota savaitę į priekį, o tada, kai reikia greito, patikimo ir tikrai skanaus sprendimo. „Rimi“ kulinarijos atstovas, šefas Paulius Lenkšas sako, kad būtent tokioms situacijoms labiausiai pasiteisina orkaitėje keptas „Butterfly“ viščiukas – patiekalas, kuris atrodo įspūdingai, bet iš tiesų yra labai praktiškas ir nesudėtingas. „Kadangi neturim laiko, reiks jį paruošti greičiau – iš viščiuko padarysim tokią išklotinę. Jis plokščias, turi daugiau paviršiaus ploto ir todėl daug greičiau iškepa“, – pasakoja Paulius. Toks paruošimo būdas pasaulyje dažniausiai vadinamas „spatchcock“, tačiau namų virtuvėje jis paprasčiausiai reiškia išskleistą viščiuką. Būtent dėl šios formos karštis jį pasiekia tolygiau, oda geriau apskrunda, o pati mėsa…
Velykų stalas per 30 minučių: 3 greitos ir nebrangios idėjos, kurios atrodo kur kas įspūdingiau nei kainuoja
Jei Velykų stalo ruošimas vis dar asocijuojasi su ilgu stovėjimu virtuvėje ir pilnu krepšeliu brangių produktų, prekybos tinklo „Rimi“ atstovai siūlo šiemet į šventes pažiūrėti paprasčiau. Anot jų, šventiniam stalui visai nebūtina rinktis sudėtingų patiekalų – kartais pakanka kelių gerai suderintų ingredientų, kad per pusvalandį ant stalo atsirastų ir užkandžių ir kažkas sotesnio. „Dažniausiai daugiausia laiko ir pinigų pareikalauja ne pats šventinis stalas, o noras pagaminti per daug skirtingų patiekalų. Kur kas praktiškiau rinktis tokius ingredientus, kuriuos galima panaudoti keliems receptams iš karto. Taip pat prieš šventes visada verta peržvelgti produktus su nuolaida“, – sako prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė. Mažiau gaminimo, daugiau sumanumo Kai šventėms…
Per šventes „sustojo“ skrandis? Kada tai pavojinga ir kaip to išvengti
Per Velykas, kai stalai nukraunami gausiu ir sunkiau virškinamu maistu, daugelis susiduria su nemaloniais pojūčiais – pilvo sunkumu, tempimu ar pykinimu. Nors dažnai tai laikoma laikinu persivalgymo padariniu, „Hila“ šeimos gydytoja Emilė Tilindytė-Muliuolienė sako, kad tokie simptomai gali būti ir pirmasis signalas, jog virškinimo sistema yra jautresnė arba jau patiria didesnį krūvį. Gydytoja taip pat dalijasi praktiniais patarimais, kurie padeda sumažinti virškinimo sutrikimų riziką ir lengviau atsistatyti po šventinio laikotarpio. Diskomfortas skrandyje dažniausiai reiškia virškinimo perkrovą Kaip aiškina gydytoja, vadinamasis „sustojęs skrandis“ nėra medicininė diagnozė, tačiau tiksliai apibūdina būseną, su kuria pacientai dažnai susiduria po gausesnio valgymo. Tai susiję su tuo, kad skrandžiui tampa sunkiau apdoroti didelius kiekius, ypač riebesnio…
