Kovo mėnesį Lietuvos oro uostuose (LTOU) keleivių srautai toliau augo ir viršijo 542 tūkstančius. Dviejų aviacijos sezonų – žiemos ir vasaros – sandūroje esantis kovas buvo aktyvus visuose trijuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostuose, kurie užtikrina krypčių įvairovę ir patogų susisiekimą oru su svarbiais Europos aviacijos centrais. Vasarį aptarnavęs 469,5 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas kovą toliau išlaikė augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 542,2 tūkst. keleivių. Tai – 6,7 proc. daugiau lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų pirmąjį ketvirtį yra didesni lyginant net su rekordinių 2025 metų pirmuoju ketvirčiu. LTOU toliau demonstruojant spartų augimą, kaimyninėse rinkose keleivių srautai kovą –…
Kai jūra tampa gyvenimo dalimi: praktinis pavasario gidas laivybos entuziastui
Ar tai būtų sapnas apie ramų vakarą su knyga, ar draugų kompanija, stebinti tolumoje mirgančias naktinio miesto šviesas, ar azartiškas neištirtų krantų troškimas – tikrasis jūros gylis atsiveria tik žengus žingsnį nuo kranto. Pavasaris – idealus metas pasiruošti savo laivą pirmiesiems nuotykiams ir paversti svajonių laiką realybe be techninių rūpesčių. Daugeliui jūra vis dar lieka tik vaizdu ekrane arba fonu atostogų nuotraukose. Tikrieji potyriai prasideda ten, kur baigiasi krantinė. Žengus į jūros erdvę, kasdienybės triukšmą pakeičia raminantis bangų ritmas, o vidinė ramybė ima tekėti natūralia tėkme. Kad šis virsmas būtų sklandus, „Garant Boats & Yachts“ ekspertai parengė esmines gaires, padedančias užtikrintai „pakelti bures“. Plaukti pradedame dar krante Sklandus laikas ant vandens…
Specialistai paaiškino, kodėl žiemos veido priežiūros priemonės netinka pavasarį
Pavasaris – metas, kai verta ne tik atnaujinti garderobą, bet ir peržiūrėti kosmetinės turinį. Keičiantis sezonui, keičiasi ir odos poreikiai, todėl dalis žiemą naudotų priemonių gali jų nebeatitikti. Specialistai pabrėžia, kad būtent dabar tinkamiausias laikas įvertinti savo kasdienę rutiną ir ją subtiliai pakoreguoti. „Žiemos metu oda patiria didelį stresą dėl žemos temperatūros, vėjo ir sauso patalpų oro, todėl turime didesnį poreikį naudoti riebesnius, maitinančius kremus. Pavasarį, kai didėja oro drėgmė ir temperatūra, situacija kardinaliai pasikeičia – suaktyvėja odos riebalinių liaukų veikla, todėl jai reikia mažiau intensyvaus maitinimo. Šiuo metų laiku daugiau dėmesio turėtume skirti odos drėkinimui, apsaugai nuo ultravioletinių (UV) spindulių ir odos balansui atkurti po žiemos laikotarpio“, – sako…
Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: „Seime – spaudos konferencija, skirta Pasaulinei sveikatos dienai“
2026 m. balandžio 3d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Balandžio 7 d. (antradienį) 9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks spaudos konferencija, skirta Pasaulinei sveikatos dienai. „Kartu dėl sveikatos. Palaikykite mokslą“. Tai šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir jos partneriai dirba kartu, kad sukurtų mokslines žinias apie pagrindinius sveikatos prioritetus. Dalijantis mokslo įrodymais, siekiama, kad mokslu pagrįsta visuomenės sveikata būtų naudinga kuo daugiau žmonių ir sveikatos sprendimai būtų priimami remiantis mokslu. Pasak PSO, mokslas skatina sveikatą: per pastaruosius 100 metų gyventojų sveikata pagerėjo dėl mokslinių inovacijų. Lietuvoje mokslinių duomenų apie sveikatą turime pakankamai. Klausimas – ar jais remiamasi…
„Aš dar dainuosiu“ – kaip išlaikyti viltį, skambant sunkiausioms gyvenimo natoms, kai žemė slysta iš po kojų
Balandžio 2 d. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatyta jautri socialinė iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į palaikymo svarbą žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga. Artėja šv. Velykos, tačiau ne visiems šis laikotarpis šventiškas. Kasdien Lietuvoje apie 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę – kartu keičiasi ir tiek pat šeimų gyvenimai. „Kai žemė slysta iš po kojų – tai patirtys, kurios ištinka žmones nepaisant jų amžiaus, lyties ar socialinės padėties, tačiau visus juos gali sujungti bendrystė, supratimas ir pagalba. Apie tai, kaip gyvenant su vėžio diagnoze trūksta palaikymo, kaip svarbu, kad būtų, kas ištiesia ranką, išklauso, įžiebia viltį, kviečiame įsiklausyti visus. Vėžys yra liga, kuri ne tik inspiruoja vidinę…
Lietuvos ir Europos ekspertų susitikimas dėl SoHO reglamento įgyvendinimo
Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Komisijos projekte SHARE-SoHO ir susitinka su ekspertais, siekiant aiškaus, kryptingo, geriausia praktika pagrįsto pasirengimo naujojo Reglamento (ES) 2024/1938 įgyvendinimui. Šis reglamentas panaikina šiuo metu galiojančias 2002/98/EB, 2004/23/EB, 2006/17/EB ir 2006/86/EB direktyvas, kurios reglamentuojakraujo, audinių ir ląstelių procesų teisinį reguliavimą visose ES šalyse. Reglamentas, nustatantis aukščiausius kokybės ir saugos reikalavimus žmogaus kilmės medžiagoms (SoHO), naudojamoms žmonių sveikatai visose Europos Sąjungos šalyse bus pradėtas taikyti nuo 2027 m. rugpjūčio mėnesio. Prasideda ekspertinės konsultacijos Lietuvoje 2026 m. kovo 31 d. – balandžio 2 d. Vilniuje vyksta SHARE-SoHO ekspertų ir Lietuvos institucijų susitikimai. Lietuvai šiuose susitikimuose atstovauja Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai kartu su sveikatos apsaugos viceministru Daniel Naumovu, taip pat Nacionalinio…
Technologijos, grąžinančios balsą: kaip pažanga keičia negalios patirtį
Technologijos šiandien vis dažniau tampa esmine savarankiškumo sąlyga. Žmonėms, susiduriantiems su judėjimo, regos, klausos ar komunikavimo kliūtimis, jos atveria duris į pasaulį, kuriame anksčiau galiojo daugybė ribojimų, o kasdieniai veiksmai reikalavo kitų pagalbos. Galimybė bendrauti savarankiškai Didžiausią poveikį daro komunikacijos ir informacijos prieinamumo technologijos. Ekrano skaitytuvai leidžia regos negalią turintiems žmonėms naršyti internete, skaityti tekstus ir savarankiškai naudotis programomis. Teksto į kalbą sintezė padeda greitai „perskaityti“ didžiulį kiekį informacijos, o automatinis subtitravimas suteikia galimybę suprasti vaizdo turinį negirdintiesiems. Kalbos atpažinimo technologijos suteikia galimybę savarankiškai bendrauti su skaitmeniniais įrenginiais, o tai ypač svarbu tiems, kurių judesiai ar motorika riboti. Šios priemonės ne tik palengvina kasdienybę, bet ir keičia santykį su aplinka…
Iš paauglių gyvenimo: santykiai pasikeitė neatpažįstamai
Anot „Vaikų linijos“ specialistės, kampanijos „Be patyčių“ koordinatorės Eglės Tamulionytės, paauglių romantiniai santykiai šiandien vis dažniau formuojasi ir sprendžiasi ne mokyklos koridoriuose, bet žaidimų platformose, „Discord“ serveriuose, socialiniuose tinkluose. O tai, kas tokiuose santykiuose neretai laikoma norma, kelia nerimą: „Tarp jaunų žmonių matome požiūrį, kad mergina nėra lygiavertė.“ Kaip atpažinti, kad santykiai krypsta neigiama linkme? Mokosi draugauti – mokosi gyventi Paauglystėje santykiai su bendraamžiais tampa svarbesni nei bet kada. Tyrimai rodo, kad paaugliai su bendraamžiais praleidžia maždaug dvigubai daugiau laiko nei su tėvais. Būtent draugaudami jie mokosi pasitikėti, spręsti konfliktus, atpažinti savo ir kito ribas – įgyja įgūdžius, kurie lydės visą gyvenimą. Tačiau draugauti ne visada lengva. Viena dažniausių situacijų,…
Valstybės duomenų agentūra įgyvendina medicininių klasterių projektą ir pradeda sveikatos įstaigoms skirtų mokymų ciklą
Valstybės duomenų agentūra kartu su partneriais įgyvendina projektą „Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma“ (Nr. 09-039-P-0001), kurio tikslas – didinti medicininių klasterių veiklos efektyvumą, gerinant duomenimis grįstų sprendimų priėmimą ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis ir įgyvendinamas vykdant Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę. Projekto esmė ir sprendžiamos problemos Šiuo metu Lietuvoje veikianti medicininių klasterių veiklos rodiklių valdymo sistema susiduria su reikšmingais iššūkiais: rodiklių skaičiavimas ir analizė nėra pakankamai automatizuoti, trūksta vientisos sistemos duomenų validavimui, palyginimui ir pakartotiniam naudojimui, o sveikatos priežiūros įstaigos, rengdamos ataskaitas, patiria dideles laiko sąnaudas. Projekto tikslas…
Nuo liepos – tikslesnė sveikatos paslaugų apmokėjimo tvarka
Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apmokėjimo pakeitimus, nuo šių metų liepos 1 d. bus taikoma finansavimo tvarka, išlaikanti galiojančius principus, tačiau suderinta su atnaujintais teisės aktais. Ji tiksliau nustato, kaip ribotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos gali būti naudojamos skirtingoms paslaugoms apmokėti. Pakeitimai parengti įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir įvertinus realius fondo biudžeto pajėgumus. Sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Lietuvoje kasmet auga sparčiau nei jų apmokėjimo galimybės – 2025 metais už virš sutarties suteiktas paslaugas nebuvo apmokėta 26,8 mln. eurų. „Tai rodo, kad būtina tiksliau apibrėžti viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarką, kuri padėtų užtikrinti tvarų ir labiau nuspėjamą sveikatos sistemos veikimą“, – sako Valstybinės ligonių kasos direktorius…
