Velykų stalui lietuviai vis dažniau ieško ne tik pažįstamų, bet ir kiek įdomesnių skonių, kurie išlaikytų tradicijos jausmą, tačiau kartu leistų nustebinti svečius. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai pastebi, kad ruošiantis šventėms pirkėjai vis dažniau atsigręžia į seniau pamėgtus, bet šiandien rečiau gaminamus produktus – vienas jų yra galvijų liežuvis, kuris lietuviškoje virtuvėje nuo seno laikomas tikru delikatesu. „Galvijų liežuvis daugeliui asocijuojasi su tradicine virtuve ir naminiu maistu, tačiau tinkamai paruoštas jis gali tapti tikrai elegantišku ir šiuolaikiškai pateikiamu patiekalu. Šią savaitę atitirpintas galvijų liežuvis mūsų parduotuvėse siūlomas už itin gerą kainą, todėl dabar puiki proga pasiruošti Velykoms“, – sako prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.  Kodėl galvijų…

Renginio tipas: Visuomenės informavimo renginys Renginio data: ketvirtadienis, 2026 balandžio 2 Renginio pradžia: 10:30 Renginio pabaiga: ketvirtadienis, 2026 balandžio 2 Renginio vieta: Sausio 13-osios g. 10, Vilniaus TV bokštas Balandžio 2 d. 10:30 val. Vilniaus televizijos bokšte vyks spaudos konferencija, skirta Tarptautinei autizmo supratimo dienai. Renginyje bus pristatytas šių metų kampanijos akcentas – lėlė „Autistiška Barbė” – kaip simbolis, kviečiantis kalbėti apie autizmo spektro žmonių matomumą, priėmimą ir realias galimybes būti visuomenės dalimi. Ar iš tiesų Lietuvoje galima būti savimi viešosiose erdvėse, jeigu turi nematomą negalią? Spaudos konferencijoje kalbėsime apie autistiškų žmonių matomumą, sensorinius iššūkius ir tai, kokių realių sprendimų reikia, kad jų įtrauktis nebūtų tik skambus žodis. Autistiška Barbė…

Oro bendrovė „Norwegian“ kovo 31 d. pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Palangos ir Bergeno Norvegijoje. Skrydžiai bus vykdomi aviacijos vasaros sezono metu, iki pat spalio mėnesio pabaigos, du kartus per savaitę – antradieniais ir šeštadieniais. „Palangos oro uostas sparčiai auga – plečiasi pasiūla, sugrįžta paklausios kryptys, o regiono gyventojams atsiveria vis daugiau galimybių keliauti iš savo oro uosto. Džiugu matyti atnaujinamą skrydį tarp Palangos ir Bergeno – tai svarbi žinia pajūrio ir kitų Vakarų Lietuvos miestų, tokių kaip Plungė, Telšiai, Šilutė ar Mažeikiai, gyventojams, kurie vėl turės tiesioginį susisiekimą su Norvegijos vakarine pakrante“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. „Džiaugiamės galėdami pristatyti naują maršrutą tarp Palangos ir Bergeno! Matome didelį…

Neretai Velykoms ruošiamasi ne tik planuojant meniu, bet ir „užbėgant už akių“ šventiniam persivalgymui – įsigyjant virškinimo fermentų ar kitų preparatų, skirtų persivalgymo pasekmėms palengvinti. Specialistės paaiškino, kada organizmui iš tiesų reikalinga papildoma pagalba virškinant, paaiškino, kuo virškinimo fermentai skiriasi nuo probiotikų, ir patarė, kaip išvengti šventinio apsunkimo.  Mažiau persivalgymo, daugiau sąmoningumo „Nors įvairių, virškinimo veiklai padedančių preparatų pirkimas prieš šventes šiek tiek išauga, tačiau tikrai ne ženkliai, ne taip, kaip būdavo prieš keliolika metų. Pastebime, kad žmonės sąmoningėja, labiau domisi sveika gyvensena ir mityba, mažiau persivalgo. Sakyčiau, vadinamasis „persivalgymo vaistas“ šiandien yra mažiau paklausus nei paprastos žolelių arbatos“, – pastebi BENU vaistininkė Inga Norkienė. Neturint nusiskundimų dėl virškinimo, pasak…

Vienerių metų sukaktį minintis Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas, renkantis unikalią mūsų tautos biologinių mėginių kolekciją medicinos mokslo tyrimams, dalinasi pirmaisiais veiklos rezultatais. Per pirmuosius metus savo kraują biobankui davė daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų, iš kurių kraujo suformuota daugiau nei 30 tūkstančių mėginių. Dar daugiau nei tūkstantis yra užsiregistravę duoti kraują artimiausiu metu. Kovo 31 d. pirmojo biobanko gimtadienio proga savo kraujo mėginius davė ir vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ bei „Nasdaq“ technologijų ir verslo kompetencijų centro Vilniuje vadovai bei darbuotojai. Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanke kaupiami gyventojų kraujo mėginiai ir kita sveikatos informacija bus naudojama ligų gydymui, prevencijai ir personalizuotos medicinos plėtojimui. Vienintelis šalyje populiacinis biobankas,…

Lietuvos gydymo įstaigose fiksuojamas pavojingai sumažėjęs A (II) kraujo atsargų lygis. Esamas kiekis nebeužtikrina stabilaus pacientų gydymo, todėl situacija vertinama kaip kritinė. Medikai pabrėžia – kraujo reikia kasdien, o laukti nėra galimybės. Nepaisant nuolatinių kvietimų socialiniuose tinkluose ir kontaktavimo su esamais donorais, jų šiuo metu nepakanka: „Prašome visuomenės sąmoningumo ir pagalbos – nuo donorų aktyvumo tiesiogiai priklauso pacientų gyvybės, – pabrėžia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. – Galime konstatuoti, kad jau einame link sprendimo stabdyti operacijas, nes donorinio kraujo atsargos nebeužtikrins poreikio, o savo pajėgumais jau nebeturime galimybių jo užtikrinti, todėl labai tikimės visuomenės greitos pagalbos.“ Kiekvieną parą šimtams pacientų perpilamas donorų kraujas.…

Patikrinus simptomus „Google“, pasikonsultavus su dirbtiniu intelektu ar pasiskolinus vaistų iš pažįstamų – taip dažnai prasideda savigyda. Visgi tokie sprendimai gali būti ne tik neveiksmingi, bet ir pavojingi sveikatai. Vaistininkai pastebi, kad žmonės vis dar bando patys spręsti sveikatos problemas – neretai net bandydami „iškaulyti“ receptinius vaistus. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, vaistinėse susidurti su situacijomis, kai žmonės remiasi klaidingomis prielaidomis apie gydymą, tenka kasdien. „Buvo atvejis, kai atėjo garbaus amžiaus moteris ir prašė antibiotikų be recepto. Teko atsisakyti juos išduoti, bet pasidomėjau kokia visgi problema, kad galėčiau jai padėti rasti alternatyvą tarp nereceptinių vaistinių preparatų arba bent jau nukreipti pagalbos. Ji paaiškino, kad šį vaistą vartojo prieš…

Lietuvos mokiniai, kaip ir kasmet, vėl kviečiami dalyvauti edukacinėse iniciatyvose, kurios ne tik leis smagiai praleisti laiką, daugiau sužinoti apie ūkininkų darbą, bet ir padės gerinti tinkamos vaikų mitybos įpročius. Registracija tiek į „Įdomiąją pamoką“, tiek į specialią viktoriną jau prasidėjo! Abu šie jau ne pirmus metus vykstantys renginiai skirti supažindinti vaikus su vaisių, daržovių, pieno ir jo produktų vartojimo svarba, sveikatai palankia mityba ir ūkininkų darbu. „Tokių iniciatyvų tikslas – ne tik netradicinis, netikėtas ir įdomus laiko praleidimas mokykloje, ne tik žinių apie sveiką mitybą vaikams suteikimas, bet ir naudingos žinios apie tai, iš kur „atsiranda“ maistas, kiek reikia įdėti pastangų, norint užauginti obuolį, morką ar vištą. Juk jau…

Velykų stalas daugeliui neįsivaizduojamas be baltos mišrainės, tačiau klasikinė jos sudėtis ne visuomet yra palankiausia subalansuotai mitybai. Būtent į tai dėmesį atkreipia „Rimi“ ambasadorė, dietistė Indrė Trusovė, kuri sako, kad net ir tokie patiekalai kaip balta mišrainė gali būti kur kas maistingesni bei palankesni savijautai. „Nors balta mišrainė daugeliui vis dar išlieka vienu nostalgiškiausių ir labiausiai atpažįstamų šventinio stalo patiekalų, dažnai ji siejama su sunkumu, gausiu majonezo kiekiu ir ne pačia palankiausia sudėtimi. Vis dėlto šis receptas gali būti lengvai atnaujinamas, o galutinis rezultatas – ne mažiau skanus“, – sako I. Trusovė. Kai klasikinis receptas nebeatitinka šiandienos valgymo įpročių Pasak I. Trusovės, vienas didžiausių mitų apie šventinį maistą yra tai,…

Rūpintis finansiniu saugumu svarbu visais laikais, tačiau šiandien, kai geopolitinėje aplinkoje vyrauja didesnis neapibrėžtumas, o kainų ir infliacijos pokyčiai tampa sunkiau prognozuojami – tai įgauna dar didesnę reikšmę. Kitaip tariant, pasiruošimas „juodai dienai“ yra neatsiejama atsakingo finansų valdymo dalis. Vis dėlto realybė rodo priešingą tendenciją – nemaža dalis gyventojų vis dar renkasi saugiausiai atrodantį, tačiau finansiškai neefektyvų sprendimą: santaupas laikyti einamojoje sąskaitoje. Santaupos sąskaitose „nedirba“ Lietuvos banko duomenimis, pernai gyventojai einamosiose sąskaitose laikė beveik 19 mlrd. eurų. Tai lėšos, kurios dažniausiai nesukuria jokios grąžos ir ilgainiui praranda vertę dėl infliacijos. LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius pastebi, kad tai viena dažniausių ir…