Kas nenori židinio namuose? Tikrai vienetai ir tie patys dažniausiai tinginiai, kuriems židinis asocijuojasi su pelenų valymu. Daugelis žmonių židinį vertina kaip namų jaukumo simbolį, žiūrėjimas į ugnį ramina po sunkios darbo dienos, prie židinio mielai susėda ilgos kelionės išvarginti svečiai, o ir šiaip malonu, kuomet kažkas šalia šildo. Rinkoje atsiradus biožidiniams, jaukų plevenančios ugnies kampelį gali susikurti visi norintys, nesvarbu ar gyvena nuosavame name, ar bute, ar mobiliame vagonėlyje. Tad truputį plačiau pakalbėkime – kas tie biožidiniai?
Biožidiniai tai nauja ekologiškų židinių rūšis. Ugnis gaunama kūrenant etanolį, o ne malkas ar dujas. Etanolis tai alternatyvus, švarus kuras, o pats biožidinys kaip ir tradiciniai židiniai skleidžia šilumą ir šviesą. Tačiau priešingai nei tradiciniai, degdamas etanolis neišskiria dūmų. Būtent todėl biožidinį galima įsirengti ir butuose – jam nereikia dūmtraukio ir papildomos ventiliacijos sistemos. Etanolis būna dviejų rūšių – gelinio pavidalo ir skysto. Gelinis dega mėlyna liepsna, tuo tarpu skystas – geltona. Visgi, dėl to, kad geltona laikoma natūralesne ugnies spalva, populiaresnis yra skystas etanolis.
Kadangi biožidiniai neskleidžia dūmų, juos galima įrengti netikėčiausiose vietose. Todėl juos itin pamėgo interjero dizaineriai. pagal savo rūšis ir dizaino sprendimus, biožidiniai gali būti kabinami ant sienų, esama itin plonų biožidinių, kurie ant sienos atrodo tarsi paveikslas. Kita židinių rūšis – statomi ant žemės. Tai gali būti didesni ir įmontuojami į tradiciškai atrodančią židiniui paliktą vietą. Tačiau įmontuoti galima ir į koloną ar sienos ertmę. Visgi įmontavimas yra pasirenkamas dalykas, nes jų biožidinių pririšti prie vietos nereikia. Mobilumas – tai dar vienas itin didelis biožidinių patrauklumas. Panorėjus juos lengvai galima perstatyti į kitą vietą, kitą kambarį ar paskolinti kaimynui. Dar viena židinių rūšis – itin maži, kompaktiški, ar stalų dedami židinukai, kurie nereikalauja tau etanolio, o atrodo daug gražiau nei įprastos žvakės.
