Sveikata

Tabletė – ne žaidimas

„Jaučiuosi nuolat pavargęs ir neramus, mane kankina įtampa ir nemiga. Manau, viena tabletė per dieną man nekenktų“, – taip iš pažiūros nekaltai žengiami pirmieji žingsniai priklausomybės nuo medikamentų link. Specialistai sako, deja, toks svarstymas tėra iliuzija ir melas pačiam sau, kuris saugo mūsų teisę svaigintis ir išlikti aukos vaidmenyje, o pavykus kuriam laikui nutraukti vaistus – vėl grįžti prie ankstesnių įpročių.

Faktas

Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro informacija, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant migdomuosius  ir raminamuosius, pirminėse asmens psichikos sveikatos priežiūros įstaigose (psichikos sveikatos centruose) stebėjimui užregistruoti 2015 m. 85 atvejai, 2016 m. – 91.

Nuo narkotikų – prie vaistų

„Dėl ištiktos psichozės vartojau vaistus nuo šizofrenijos. Buvau girdėjusi, kad jie gali sukelti priklausomybę ar kitas pasekmes, bet kad konkrečiai man išrašyti gydytojo – nežinojau, nebuvau įspėta. Iš pradžių vartojau tiek, kiek liepta, paskui dozes didinau. Prasidėjo haliucinacijos, panikos priepuoliai. Mėginau nutraukti jų vartojimą, bet darėsi dar blogiau. Jaučiausi siaubingai, bandžiau pasikarti, nesupratau, kas su manimi darosi, maniau išprotėjau visam gyvenimui. Kad pagerėtų, ėmiau gerti raminamuosius. Galų gale „atsisėdau“ ant dviejų vaistų“, – anonime panorusi likti 29-erių moteris prisiminė, kaip prasidėjo penkmetį trukusi priklausomybė nuo medikamentų.

Tiesa, jai tai buvo bandymas išlipti iš narkomanijos ir alkoholizmo liūno. – Dėl socialinio gyvenimo buvau pasiekusi dugną. Vaistus gėriau didžiausiomis dozėmis. Kasdien aštuonias tabletes raminamųjų, antidepresantus. Gydytojas išrašė ir vaistus nuo epilepsijos, kurie turėjo padėti nutraukti raminamųjų vartojimą. Ir į šiuos įklimpau. Buvau priklausoma jau nuo trijų vaistų. Būsena buvo tokia, kad negalėjau nieko pakeisti, tebandžiau egzistuoti, kažkaip išgyventi dieną. Kentėjau tiek fiziškai, tiek psichologiškai.“

Padėjo psichologai, anoniminės grupės

Pašnekovė sako, jog vis dėlto noras atsikratyti priklausomybių ir pradėti gyvenimą iš naujo buvo stipresnis nei svaigalai ir medikamentai. Bandydama įvairiausius metodus, vadovaudamasi medikų siūlymais, susikūrė savąją.

„Turėjau susikūrusi strategiją, kaip iš viso to išsikapstyti. Susirinkau daug informacijos apie vaistų veikimo principus, daug skaičiau šiomis temomis, ieškojau bendraminčių. Medikamentų dozes ėmiau mažinti labai pamažu, daviau sau daugiau laiko. Vaistų nutraukimas truko ilgiau, bet man pavyko. Buvo vienas atkrytis, bet, laimei, sugebėjau atsitiesti. Atsikračiau kofeino, nikotino. Dabar kasdien išgeriu tik po žaliosios arbatos puodelį. Kol kas gyvenu lovos režimu, dar kartais būna sunku užmigti, bet jau galiu atsistoti ir pajudėti fiziškai. Dabar reikia susitvarkyti socialinį gyvenimą“, – sako šiandien nežymius abstinencijos požymius jaučianti, todėl save pasveikusia laikanti moteris.

Pašnekovė didžiausią nuopelną skiria psichologams ir savitarpio pagalbos grupėms: „Radau anoniminę grupę kenčiantiems nuo priklausomybės medikamentams. Čia gavau ne tik aplinkinių palaikymą, bet ir daug naudingos informacijos. Tie, kas čia ateina, supranta, jog turi daugiau problemų, nei manė. Daugelis jų ateina išvis nepripažįstantys, kad turi bėdų su vaistais. Išgirstos kitų istorijos sukrečia ir verčia pasižiūrėti į save iš šalies.“

Interviu su specialistu

Gydytojas psichiatras Darius Jokūbonis:

– Nuo kokių vaistų grupių galima tapti priklausomam?

– Dažniausiai priprantama prie benzodiazepinų grupės vaistų, kurie skiriami nerimui ar nemigai gydyti. Pripratimą gali sukelti ir kai kurie skausmą malšinantys vaistai.

– Kaip įvertinti, kad žmogus be jų jau nebegali apsieiti?

– Raminamųjų vaistų nerekomenduojama vartoti ilgiau nei dešimt keturiolika dienų. Jei vartojama ilgiau, reikėtų pasitarti su gydytoju, ar tolesnis jų vartojimas yra būtinas ir pagrįstas. Mat vėliau ima vystytis fiziologinė organizmo adaptacija prie vartojamų raminamųjų. Šie patys sau ima kurti poreikį juos vartoti toliau, slopina simptomus, kuriuos patys sukelia. Šios fazės išvengti ypač svarbu.

– Kokiais būdais gydoma priklausomybė nuo medikamentų? Alkoholizmas dažnai bandomas gydyti įvairiomis koduotėmis, o priklausomybei nuo vaistų yra koks nors alternatyvus gydymo būdas be tradicinio?

– „Koduočių“ atsisakoma. Pasaulyje priklausomybės gydomos pagrįstais kompleksiniais metodais, kurie turi didžiausią poveikį. Vaistus, nuo kurių išsivystė priklausomybė, rekomenduojama nutraukti pamažu, kad neišryškėtų sunkūs abstinencijos simptomai.

Savitarpio pagalbos grupės, kurios veikia dvylikos žingsnių principu, daugeliui taip pat gali būti veiksmingos. Jos sėkmingai gyvuoja. Medicinos įstaigos taip pat taiko dvylikos žingsnių metodą siekiantiems pasveikti nuo priklausomybių.

– Nuo ko priklauso gydymo sėkmė?

Kiekvienas, kuriam taikomas pripažintas gydymo metodas, gali pasveikti, lygiai taip pat kaip ir tapti priklausomas. Svarbiausia išdrįsti kreiptis pagalbos, o medikams – teisingai nustatyti diagnozę, įvertinti gretutinius sutrikimus ir poreikius, pažvelgti į pacientą individualiai. Be abejo, paciento įsitraukimas į gydymo programą taip pat turi didelę reikšmę – linkę bendradarbiauti, besilaikantys miego higienos įpročių ir kitų psichikos higienos taisyklių sveiksta sklandžiau.

– Ar priklausomybei nuo medikamentų būdingas ligos neigimas kaip, pavyzdžiui, kenčiantiems nuo alkoholizmo?

– Dažniausiai nėra įsisąmoninama, kad tai – problema. Vaistai dažnai vartojami net tada, kai tam nebėra pagrindo, tai yra lieka tik įprotis. Dėl didelių asmeninių socialinių problemų žmonės nesusimąsto, nesuvokia galimų rizikų, tęsia medikamentų vartojimą.

Gydytojas pacientą turėtų paskatinti pagalvoti apie raminamųjų vaistų atsisakymą, pasiūlyti pagalbą.

– Išgijus pasitaiko atkryčių?

– Priklausomybės yra lėtinės ligos, nepaisant ilgų remisijų. Jei žmogus nepalaiko naujų gyvensenos pokyčių, psichikos higienos įgūdžių, rizika atkristi išlieka didelė.

– Su kokiais fiziniais ir psichologiniais sunkumais susiduria priklausomas nuo medikamentų?

– Gali patirti abstinencijos simptomus – nerimą, nemigą, vargina sunkus prakaitavimas.

Patyrimai:

Tomas, 34 m.:

– Darbe patiriu didelę įtampą, todėl dažnai susiduriu su galvos skausmu. Nepakenčiu diskomforto, todėl kai tik suskauda galvą ar imu jausti pirminius skausmo simptomus, kad jau tuoj sugriebs, profilaktiškai išgeriu skausmą malšinančių vaistų. Geriu didesnę dozę, nesibaiminu dėl priklausomybės, nes esu įsitikinęs, kad tokie vaistai jos nesukelia. Turiu gyvenime svarbesnių užduočių, neleidžiu pašaliniams trikdžiams sugriauti mano dienos planų.

Vytautas, 76 m.:

– Esu jautrus garsams, miegu su ausų kištukais. Kad galėčiau geriau užmigti, kasnakt išgeriu migdomųjų tabletę. Tai tęsiasi gerą dešimtmetį. Gydytoja periodiškai išrašo vis kitų, kad neprasidėtų priklausomybė. Žinau, kokios pasekmės gresia nuo didelių dozių migdomųjų, tačiau gyvenu šia diena ir neleidžiu sau kankintis.

Birutė, 68 m.:

Kiek save prisimenu, visada turėjau miego problemų. Pabundu naktimis ir neužmiegu iki ryto, skaitau, vaikštinėju po kambarį, nes kankina nežinia, slogios mintys, kurios trukdo vėl panirti į miegą. Kadangi sergu onkologine liga, kankina dar ir širdies ritmo sutikimai, geriu ir raminamuosius, ir širdies lašus. Saujomis, pakaitomis, priklausomai nuo to, koks pulsas. Matuoklį esu pasidėjusi prie lovos, tai „pompuoju“ pas penkiolika minučių tikrindama kurį vaistą dabar gerti. Kiekviena naktis man bandymas kažkaip sulaukti ryto. Nusnaudžiu dienos metu. Jei pavyksta išsimiegoti naktį, laukia gera diena. Lankausi pas įvairius specialistus. Šiek tiek padeda.

Pranešimą paskelbė: Lina Toločkienė, UAB „Lietuvos sveikata“