Laisvalaikis

Trišalis bendradarbiavimas kloja pamatą ateities turizmo industrijomis

Ne paslaptis, kad šiandieninė šalies švietimo politika nėra palanki visiems, norintiesiems studijuoti. Ir kol vyksta aštrios politinės diskusijos dėl studijų krepšelių skaičiaus, studijų kainų ir specialistų poreikio, regionų savivalda, verslas ir akademinė bendruomenė imasi bendrų veiksmų rengiant specialistus, kurių regionams labiausiai trūksta ir kurie gebės vietose kurti didžiausią pridėtinę vertę.

Sektoriaus pertvarkai – solidžios paramos sumos

Turizmas yra viena sparčiausiai besikeičiančių industrijų visame pasaulyje ir kone labiausiai nukentėjusi nuo pasaulinės pandemijos padarinių. Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, ištikus pasaulinei pandemijai ir sustojus šalių ekonomikoms, bendrasis atvykstančių turistų skaičius 2020 m. sumažėjo 70 proc. (pirmus 8 mėnesius keliavo 700 mln. mažiau žmonių). Prognozuojama, kad kelionių paklausa atsities 2021 m. III ketvirtį arba tik 2022 m. Todėl dar pernai kovo 16 d. vykusiame Vyriausybės pasitarime priimtas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas, kuriam įgyvendinti numatyti 49 mln. Eur. Šiame plane ypatingas dėmesys skiriamas turizmo sektoriaus inovacijų skatinimui (6 mln. Eur, MITA), paskoloms kelionių organizatoriams, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams (30 mln. Eur, INVEGA), atostogoms medikams, vietinės turizmo rinkos atsigavimui (10 mln. Eur, „Keliauk Lietuvoje”), kompensavimui už turistų grąžinimą (1 mln. Eur,  „Keliauk Lietuvoje”).

Taigi akivaizdu, kad turizmo sektorius persitvarkys, bus  priverstas ieškoti naujų, sumanių, tvarių ir į vartotojo poreikius orientuotų sprendimų, produktų ir paslaugų.

Specialistai su universitetiniu išsilavinimu būtini

Turizmo industrijoms išgyvenant transformacijų laikotarpį yra ir bus reikalingi naujos kartos, strategiškai mąstantys, aukštas skaitmenines, komunikacines bei vadybines kompetencijas įgiję turizmo industrijų profesionalai, gebantys sukurti ir pasiūlyti vartotojams inovatyvius turizmo produktus bei formuoti integruotą, pažangią turizmo politiką regionuose. Šalies profesinio rengimo mokyklų, kolegijų absolventai  gali užpildyti tik dalį turizmo sektoriaus darbo rinkos, nes tiek verslo praktikai, tiek politinių sprendimų priėmėjai sutinka, kad turizmo sektoriui reikalingi ir itin aukštos kompetencijos, universitetinį išsilavinimą įgiję strateginių sprendimų priėmėjai, gebantys holistiškai mąstyti, sutelkti ir lyderiauti sektoriuje.

Būtent tokie specialistai rengiami Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete vykdomoje pirmosios pakopos studijų programoje „Turizmo industrijos“. Organizacinį studijų programos komitetą sudaro ne tik universiteto dėstytojai, mokslininkai, bet ir socialiniai partneriai, kuriems atstovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyrius, Anykščių rajono savivaldybė bei šio  krašto turizmo industrijų verslo subjektai.

Anykščių fenomenas

VDU ŽŪA bendradarbiavimas su Anykščių krašto turizmo sektoriumi  prasidėjo dar 2018 m., pasirašius bendradarbiavimo sutartį tarp šios aukštosios mokyklos Bioekonomikos plėtros fakulteto ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos. Sutartyje numatytos bendros veiklos apima ne tik turizmo verslo praktikų įsitraukimą į studijų organizavimą, bet ir turizmo srities mokslo plėtotę. Tai ypač aktualu šalies regionams, kurių strateginė kryptis – turizmas.

„Turizmo plėtra – svarbiausia Anykščių rajono strateginio plano dalis. Jau dabar jame kartu su paslaugų sektoriumi dirba per 50 proc. gyventojų. Palyginimui pastebėčiau, kad santykinai nedideliame Anykščiuose įsikūrusiame SPA dirba 120 darbuotojų, o didžiulėje vyno gamybos įmonėje – 70.  Netrukus pas mus turėtų prasidėti naujo sveikatingumo centro statyba. Vien šiame centre ateityje bus sukurta apie pora šimtų naujų darbo vietų. Todėl iš vietinių vaikų išsiugdyti specialistus turizmo sektoriui mums labai aktualu. Be to, darniai sektoriaus plėtrai jau šiandien reikalingi įvairūs mokslu grįsti tyrimai bei rekomendacijos“, – teigia vienintelio Lietuvoje ir visame Baltijos regione medžių lajų tako idėjos autorius, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Meras neabejoja, kad darnią turizmo sektoriaus raidą gali lemti tik aktyvus savivaldos, verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas. Pasak Sigučio Obelevičiaus, ypač svarbu, kad mokslininkai prisidėtų rengiant vietos plėtros strategijas, įvairius tarptautinius projektus ir drauge juose dalyvautų.

Jau kuris laikas puoselėjama idėja Anykščiuose turėti įvairių lygių turizmo srities mokslo bazes – pradedant profesiniu mokymu ir baigiant magistrantūros studijomis. Todėl Anykščių rajono savivaldybės administracija bei turizmo industrijų specialistus rengiantis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas jau pradėjo planuoti bendras veiklas keliomis kryptimis.

Anykščiai yra vienintelis šalies rajonas, turizmo sektoriuje įsteigęs tokį stambų – net 22 įmones vienijantį klasterį. Jo valdybos pirmininkė,  VšĮ ,,Sveikatos oazė“ direktorė Sonata Veršelienė, suprasdama sudėtingą, pandemijos suvaržytą studijų laikotarpį, siūlo šiuo metu online studijuojantiems „Turizmo industrijų“ studijų programos studentams ir besiruošiantiesiems joje studijuoti mokytis ne namuose, o turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, kuriose būtų sudarytos saugios sąlygos iš arti stebėti turizmo versle vykstančius procesus, analizuoti ir vertinti situaciją vietos turizmo rinkoje, nustatant galimybes ir grėsmes, generuoti inovatyvių bioproduktų idėjas ir jas siūlyti įgyvendinti, kurti naujus turistinius maršrutus, vystyti integruotas marketingo komunikacijas ir tiesiog mokytis iš turizmo verslo praktikų – profesionalų.

„Mūsų sektoriui reikalingi  naujai mąstantys bei naujai dirbantys turizmo industrijų profesionalai. Augantys klientų poreikiai reikalauja ir ateityje reikalaus vis daugiau analizės, inovatyvių strategijų, įrankių, leidžiančių  išmatuoti  įdėtas investicijas, išgryninti tikslinius klientus bei prognozuoti ateities tendencijas. Turizmo įmonėms svarbu stiprinti mobiliojo ryšio, dirbtinio intelekto, interneto, virtualiosios realybės ir kitų informacinių technologijų galimybes. Visus šiuos šiuolaikiškus įrankius gali valdyti tik atitinkamų kompetencijų įgiję darbuotojai“, – universiteto ir turizmo verslo sąveikos svarbą komentuoja Sonata Veršelienė.

Universiteto ir vietos savivaldos partnerystė kyla į naują lygmenį

VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė taip pat pastebi, kad specialisto profesionalo vaidmuo turizmo sektoriuje ateityje tik augs, nes turizmo industrijos vis labiau orientuojasi į skaitmeninį rinkodaros turinį, paiešką, virtualius, vaizdo sprendimus, socialinę komunikaciją, dirbtinio intelekto komunikacijos sprendimus, nuotolinį turizmo paslaugų pristatymą, turizmo paslaugų inovatyvias informacines, rezervacines sistemas, e-pardavimo platformas, vartotojų įtraukimą į komunikaciją.

Studijų programos „Turizmo industrijos“ komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto docentė dr. Rasa Pakeltienė pasakoja, kad su anykštėnais planuojama bendradarbiauti atliekant bendrus arba užsakomuosius tyrimus, teikiant mokslines – ekspertines konsultacijas, organizuojant specializuotus mokymus Anykščių krašto turizmo verslo ir vietos savivaldos subjektams, rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus. Daug tikimasi ir iš bendradarbiavimo studijų srityje.

Anykščių rajono savivaldybės administracija ir turizmo sektoriaus atstovai planuoja aktyviai dalyvauti studijų organizavimo procese, siūlyti realias, aktualias temas studentų baigiamiesiems darbams, priimti studentus atlikti profesinės veiklos praktikas Anykščių turizmo verslo įmonėse. Anykščių rajono gimnazijose ateityje turėtų rastis ir klasės, kuriose bus gilinamos turizmo vadybos ir verslo žinios, tokiu būdu paskatinant jaunimą įgyti reikalingų kompetencijų ir susikurti sau bei kitiems darbo vietas, prisidėti prie rajono vystymo.

Anykščių rajono savivaldybės administracija bei Anykščių turizmo klasteris investuoja į savo krašto jaunimą, todėl tikimasi, jie taps ambasadoriais, padedančiais formuoti būsimų „Turizmo industrijų“ studijų programoje studijuojančių studentų grupes.

Studijų programos komitetas savo ruoštu siekia plėtoti bendradarbiavimą visoje Utenos apskrityje, kurioje be Anykščių dar yra Ignalinos, Zarasų ir kt. turizmui palankios teritorijos.

„Turime ambicijų, tikime jaunimu, kuris nori ir gali studijuoti, daug vilčių dedame į universitetą palaikantį turizmo verslą, vietų savivaldą, suprantančius būtinybę investuoti į regionų  jaunimą. Universiteto bendruomenė tiek moksliniais tyrimais, tiek studijų kokybe žengiame koja kojon su naujovėmis, galime suteikti naujos kartos žinias, parengti tokius aukštos kvalifikacijos specialistus,  kokių reikės turizmo industrijų rytojui“, – teigia R. Pakeltienė, pastebėdama, kad  šiuo metu VDU ŽŪA  Bioekonomikos plėtros fakultetas inicijuoja ir daugiau regioninių partnerysčių, tikintis suformuoti tikslines studentų grupes regionuose, paruošti motyvuotus, skirtingiems šalies sektoriams reikalingus specialistus.

Pranešimą paskelbė: Rimgailė Dikšaitė, Vytauto Didžiojo universitetas
Trišalis bendradarbiavimas kloja pamatą ateities turizmo industrijomis