Sveikata

Tyrimas: nepakankamai prižiūrimi biurai kelia grėsmę dirbančiųjų sveikatai

Koronaviruso akivaizdoje žmonės atkreipė didesnį dėmesį ir į daugybę kitų kasdien mus persekiojančių nematomų pavojų, keliančių grėsmę sveikatai. Kokioje aplinkoje dirbame? Kokie nematomi mikroorganizmai mus supa ir kokį pavojų jie gali kelti mūsų savijautai? Kokius resursus ir pastangas reikėtų skirti kovojant su jais?

Profesionalias automobilių ir patalpų švaros paslaugas teikianti bendrovė „Švaros broliai“ kartu su Gamtos mokslų tyrimų centru spalį atliko tyrimą, kuris įvertino įvairiai prižiūrimų biurų patalpų oro ir paviršių švarą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad buitiškai kartą per savaitę ir kasdien profesionaliai prižiūrimų patalpų tiek oro, tiek paviršių taršos lygis skiriasi daugiau nei du kartus.

„Tyrimo skaičiai taip pat rodo, kad kruopšti ir kompetentinga nuolatinė priežiūra ypatingai svarbi darbo patalpose, kuriose vyksta nuolatinė žmonių rotacija“, – pažymi „Švaros brolių“ Valymo paslaugų departamento direktorius Andrius Kinderis.

Valyti reikia kasdien ir profesionaliai

Tyrimo metu Gamtos mokslų tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijoje buvo ištirti tiek oro, tiek ir paviršių mėginiai iš tipiškų biurų, kuriuose dirba po keletą dešimčių darbuotojų.

Didžiausias mikroorganizmų – bakterijų, mikroskopinių grybų ir mielių – kiekis ore nustatytas kartą per savaitę vieno žmogaus valomame biure. Jame užfiksuota 1060 kolonijas sudarančių vienetų kubiniame metre (KSV/m3). Šiame biure aptiktas ir didžiausias mikroorganizmų kiekis ant paviršių (tirtas atsitiktinai parinktas darbo stalas): 345 KSV viename ėminio nuoplovų mililitre (KSV/ml).

Tuo tarpu kasdien samdomos įmonės valomo biuro ore aptikta daugiau nei dukart mažiau – 500 KSV/m3 mikroorganizmų. Ant šio biuro paviršių nustatytų mikroorganizmų skaičius siekė nuo 65 iki 165 KSV/ml.

Komentuodamas tyrimą, jį atlikusios laboratorijos vadovas ir vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Paškevičius teigia, jog viename kubiniame metre oro galėtų būti apie 500 KSV.

„Tad viename iš tyrime dalyvavusių biurų ta norma jau viršyta dvigubai. Matome, kad šiame biure fiksuotas didesnis ir paviršių užterštumas. Sieti tokio užterštumo su konkrečiais negalavimais mes dar negalėtume, tačiau reikia suprasti, kad tokie kiekiai jau yra nepageidaujami, todėl šių patalpų priežiūrą jau būtų galima vadinti nepakankama, o darbuotojams reikėtų pagalvoti apie papildomas priemones: vėdinimą, valymą ar reguliarų dezinfekavimą“, – pažymi A. Paškevičius.

Eksperto teigimu, nešvarą savo darbo vietose visų pirma kuriame mes patys.

„Kuo daugiau darbuotojų ar svečių biure ir kuo didesnė jų rotacija, tuo tikėtinas didesnis mikroorganizmų kiekis ore, kadangi juos į patalpas dauguma atveju ir perneša žmonės arba oro srovės“, – sako mokslininkas.

Efektyviai priežiūraididesni reikalavimai ir nuoseklumas

A. Kinderis sako, kad įmonių, kurių patalpose vyksta nuolatinis žmonių judėjimas, darbuotojai kas dieną susiduria su maždaug dešimtim milijonų skirtingų bakterijų. Išvengti to neįmanoma, nes bakterijos egzistuoja visur: tiek ore, tiek ant skirtingų paviršių, tiek ant žmonių kūnų ar drabužių.

„Šis tyrimas akivaizdžiai parodė, kad patalpų taršos lygis priklauso tiek nuo žmogiškojo faktoriaus, tiek ir nuo priežiūros kokybiškumo. Galbūt paprasčiausia būtų dalį žmonių išleisti į namus, tačiau tai padaryti gali toli gražu ne visi darbdaviai. Tyrimo palyginamieji rezultatai rodo, kad efektyvesnis būdas sukurti higieniškas ir saugias sąlygas darbui yra didesni reikalavimai jų priežiūrai“, – pažymi A. Kinderis.

Anot specialisto, koronaviruso pandemija sudrebino daugelio organizacijų požiūrį į darbo patalpų higieną ir jau paskatino ja labiau rūpintis. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad efektyviai priežiūrai nepakanka laikas nuo laiko taikomų prevencinių priemonių ir būtinas nuoseklus požiūris.

„Turint omenyje koronaviruso kontekstą, periodiškas patalpų oro ir paviršių dezinfekavimas jau tapo svarbia priemone negalintiems organizuoti nuotolinio darbo ir norintiems užtikrinti žmonių saugumą. Tačiau darbuotojams judant iš patalpų į patalpas mus kasdien supa daugybė kitų nepageidaujamų mikroorganizmų, kurių efektyviam eliminavimui, kaip rodo tyrimo rezultatai, reikalinga kompetentinga priežiūra ir joje pasitelkiami profesionalūs įrankiai, taikomi individualiems poreikiams“, – sako A. Kinderis.

Jo teigimu, darbo patalpose higienos reikalavimų kartelę svarbu kelti į aukštą lygį ir todėl, kad būtų nenumojama ranka į gerąsias praktikas: užtikrinamas draugiškų aplinkai profesionalių priemonių taikymas bei aukšta jas naudojančių darbuotojų kompetencija.

Dideli kiekiai kelia pavojų sveikatai

Tyrimo rezultatai rodo, kad mažiau prižiūrimo biuro ore bendrame mikroorganizmų kiekyje užfiksuota 70 KSV/m3 grybų sporų, kai profesionaliai prižiūrimame – 20 KSV/m3.

A. Paškevičius pažymi, kad šiuo tyrimu nebuvo tiriamas mikroorganizmų toksiškumas, tačiau keletas labiau užterštame biure aptiktų mikroskopinių grybų rūšių yra sąlyginai patogeniškos ir galinčios turėti poveikį žmogaus sveikatai.

„Tokiais atvejais viskas priklauso nuo grybų kiekio ir individualaus žmogaus organizmo atsparumo, jo imuninės būsenos. Dideli nepageidaujamų mikroorganizmų kiekiai gali apsunkinti viršutinių kvėpavimo takų darbą, gali sumažėti darbingumas, išsivystyti alerginės reakcijos. Žinoma, visiškai išvengti mikroorganizmų negalima, tačiau kuo bus mažesnis jų kiekis, tuo geriau“, – perspėja mokslininkas.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Dabrišiūtė, Integrity PR
Tyrimas: nepakankamai prižiūrimi biurai kelia grėsmę dirbančiųjų sveikatai