Pavasaris – puikus metas pajudėti ir sustiprinti savo raumenis. Esame įpratę treniruoti bicepsus, tricepsus, pilvo presą ir kitus kūno raumenis, tačiau pamirštame bene svarbiausią raumenį, be poilsio dirbantį mums visą gyvenimą – širdį. Ja rūpintis itin svarbu, nes ligų statistika širdžiai nepalanki: Higienos instituto duomenimis, širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, vaistai ir maisto papildai širdžiai bei kraujotakai – tarp dažniausiai perkamų vaistinių preparatų. Tačiau tausoti širdį pirmiausiai reikėtų, keičiant gyvenimo būdą.
Sergamumas širdies ligomis nemažėja
Širdies ir kraujagyslių ligos jau ilgus metus išlieka dažniausia mirties priežastimi, nepaisant to, kaip daug kalbama apie šių ligų prevenciją. Skaičiai daug ką pasako: 2017 metais nuo širdies ligų mirė 22,5 tūkst. Lietuvos gyventojų ir tai yra kas antra mirties priežastis, skelbia Higienos institutas. Ir tokia statistika nekinta jau kone dešimtmetį.
Lietuvoje nuo 2010 iki 2017 metų mirtingumas nuo širdies ligų keitėsi labai nežymiai – skaičius tik šiek tiek sumažėjo. Tačiau per šiuos metus ženkliai mažėjo ir bendras Lietuvos gyventojų skaičius. Tai rodo, kad vis dar nepakankamai rūpinamės mūsų gyvybines funkcijas palaikančiu organu ir neskiriame tiek dėmesio širdies stiprinimui ir ligų prevencijai, kiek reikėtų.
„Širdies ir kraujagyslių ligas nulemia keletas pagrindinių veiksnių: rūkymas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, nuolatinis stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Didesnę riziką susirgti širdies ligomis turi sėdimą darbą dirbantys žmonės, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia dirbdami kompiuteriu ir mažai fiziškai juda. Į specialistus dažniausiai kreipiamasi tik pajutus rimtesnius simptomus, nors, sulaukus 40 metų, rekomenduojama kasmet pasitikrinti širdį arba bent pasidaryti išsamius kraujo tyrimus“, – pagrindines širdies ligų priežastis vardija vaistininkė I. Norkienė.
Širdies ligas įprasta laikyti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimais, tačiau vaistininkė atkreipia dėmesį, kad širdies ligomis vis dažniau suserga jaunesni, o liga juos užklumpa tarsi žaibas iš giedro dangaus – iki tol jie rimtesnių nusiskundimų sveikata neturi.
„Todėl ypač svarbu kuo anksčiau pradėti rūpintis širdžiai palankiu gyvenimo būdu. Tai apima ir tinkamą fizinį aktyvumą, ir subalansuotą mitybą, kurioje būtų širdžiai reikalingų maistinių medžiagų, ir reguliarų rūpinimąsi savo sveikata. Tinkami įpročiai stiprins ne tik širdį, bet ir kitus organus, tad didesnė tikimybė, kad stipria sveikata ir gera savijauta džiaugsitės ilgiau“, – pabrėžia BENU vaistininkė.
Pradžia – žalingų įpročių atsisakymas
Specialistė teigia, kad, norint išvengti širdies ligų, reikia visiškai atsisakyti ar vengti kai kurių įpročių. Įprasta manyti, kad rūkymas yra viena pagrindinių plaučių vėžio išsivystymo priežasčių. Tačiau svarbu prisiminti, kad jis taip pat yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles, mažina deguonies kiekį kraujyje, stimuliuoja adrenalino išsiskyrimą, taip padidindamas arterinį kraujo spaudimą – tai apsunkina širdies darbą. Rūkantiesiems miokardo infarkto ir insulto rizika yra didesnė. Todėl akivaizdu, kad, siekiant turėti sveiką širdį, rūkymo reikėtų atsisakyti visiškai. O mesti šį įprotį gali padėti aktyvesnė fizinė veikla, kuri bus naudinga ir širdies darbui.
Širdžiai kaip ir kitiems raumenims reikia fizinio aktyvumo
Per mažas fizinis aktyvumas taip pat minimas tarp pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių.
„Fizinis aktyvumas stiprina ne tik kūno raumenis, bet ir širdį. Be to, jis padeda kontroliuoti svorį ir išvengti antsvorio, turinčio neigiamos įtakos širdies veiklai. Todėl reikėtų mankštintis reguliariai, o dirbantiems sėdimąjį darbą, atrasti laiko dienos bėgyje pajudėti – išeiti pasivaikščioti, vietoj lifto rinktis laiptus, po darbų nesusmukti sofoje priešais televizorių“, – fizinio aktyvumo svarbą pabrėžia vaistininkė.
Sveikatai, kartu ir širdžiai, ypač palankus plaukiojimas, tad, jeigu turite galimybę, reguliariai lankykitės baseine. Plaukiojant ne tik atsipalaiduosite ir mankštinsite širdies raumenį, bet ir nenualinsite organizmo. Intensyvus sportas ir prakaito liejimas nepavojingas iki 25 metų, o vėliau, organizmui subrendus, reikia išmokti sportuoti, nekenkiant organizmui.
Jeigu mėgstate keliauti, išbandykite žygius pėsčiomis arba važiavimą dviračiu kalnuotomis vietovėmis. Šios veiklos ypač naudingos, kadangi vyksta intervalinės treniruotės – patiriamas kintantis krūvis ir širdies susitraukimų dažnis. Ne ką mažiau naudinga ir dinaminė fizinė veikla, tokia kaip ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis, joga, šokiai ar tiesiog paprastas pasivaikščiojimas gamtoje.
Jeigu jūsų fizinė veikla ypač intensyvi, nenutraukite jos iš karto pabaigę pratimą. Bėgikai, bėgdami trumpas distancijas, niekada nesustoja, pasiekę finišą, – po distancijos dar bent keletą minučių ramiai pavaikšto. Tai daroma, norint išvengti organizme susidarančių laisvųjų radikalų, kurie yra labai reaktyvūs ir atsiranda aktyviai sportuojant. Šie radikalai ateityje gali neigiamai paveikti mūsų organizmą.
Ir širdžiai reikia „maisto“
Subalansuota mityba ne mažiau svarbi nei fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas, siekiant sumažinti širdies ligų riziką.
Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į cholesterolio kiekį kraujyje. Jo padidėjimas signalizuoja apie didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Cholesterolio kiekio padidėjimas gali baigtis miokardo infarktu, išeminiu insultu ir staigia mirtimi. Jo kiekį kontroliuoti galima, keičiant mitybą, t.y. vartojant mažiau sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų, kurie ir siejami su cholesterolio kiekio didėjimu.
„Širdžiai, kaip ir bet kuriam organui, reikia gauti pakankamai mineralų ir vitaminų. Patys reikalingiausi mineralai širdžiai yra magnis, kalis ir kalcis. Svarbu, jog gautume visų šių medžiagų, nes be magnio nebus įsisavinamas kalis. Todėl patarčiau savo mitybą praturtinti riešutais, slyvomis, džiovintais vaisiais, ypač abrikosais. Taip pat stenkitės į savo racioną bent 2 kartus per savaitę įtraukti gerųjų riebalų turinčius žuvies patiekalus, o vietoj saldumynų rinkitės įvairių spalvų vaisius ir daržoves“, – pataria I. Norkienė.
Pakoregavę savo mitybą, jausitės žvalesni, turėsite daugiau energijos ir būsite geresnės nuotaikos. Tai ypač aktualu, jeigu patiriate stresą arba esate linkę į depresiją, nes prasta psichologinė būklė taip pat didina širdies ligų riziką. Jeigu jaučiatės nervingi, išgerkite vaistažolių arbatos, pvz., melisos, kuri ne tik ramina, bet ir teigiamai veikia širdį.
Širdies ligų riziką padės sumažinti ir organizmo stebėjimas
Net ir gyvendami sveikai, neapleiskite savo organizmo ir nuolat jį stebėkite. Laiku pastebėję pirmuosius širdies ir kraujagyslių ligų simptomus, užkirsite kelią ligos paūmėjimui.
„Vienas pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių simptomų, perspėjančių apie artėjančias arba esamas kraujotakos problemas, – diskomfortas krūtinės srityje. Silpnumas ir galvos skausmas gali pranešti apie kraujospūdžio sumažėjimą, rodantį, kad širdis nebesugeba tinkamai atlikti savo funkcijos. Susirūpinkite, jeigu greitai pavargstate nuo veiklos, kuri anksčiau jums nekeldavo sunkumų, pvz., nuo lipimo laiptais ar pirkinių nešimo iš parduotuvės. Tai gali pranešti apie padidėjusio miokardo infarkto, visuomenėje geriau žinomo kaip širdies smūgis, riziką“, – pagrindinius simptomus vardija BENU vaistininkė.
Pajustus šiuos simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar specialistu. Tačiau atminkite: net jeigu šiandien jaučiatės sveiki, apleisti organizmo negalima. Širdis plaks ilgai, jeigu ja rūpinsitės nuolat.
Pranešimą paskelbė: Jurgita Gižaitė-Tulabienė, UAB Headline agency