Sveikata

VLK direktorius apie sveikatos sistemos vertinimą: dalis aspektų jau tobulinami

Sveikatos priežiūros finansavimui ir organizavimui trūksta nuoseklumo, konstatavo Aukščiausiosios audito institucijos (AAI) pirmą kartą atliktas 2010–2018 m. laikotarpio sveikatos priežiūros sistemos vertinimas. Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, kai kurie vertinime minimi aspektai, susiję su privalomuoju sveikatos draudimu, jau yra tobulinami, kitus – spręsti bus imtasi jau artimiausiu metu.

AAI atliktame vertinime konstatuoja, kad valstybė pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra prisiėmusi finansinių galimybių neatitinkančius įsipareigojimus – mokėti už 19 grupių draudžiamuosius valstybės lėšomis. Pasak direktoriaus G. Kacevičiaus, VLK taip pat ne kartą buvo viešai pareiškusi poziciją, kad valstybė turėtų skirti daugiau lėšų drausti ekonomiškai neaktyvioms gyventojų grupėms – tarp jų vaikams ir pensininkams. „Už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį šiuo metu valstybė į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą sumoka apie 31 eurą per mėnesį, kai tuo metu savarankiškai mokančio asmens minimali įmoka per mėnesį sudaro 39 eurus, o vidutinė dirbančio asmens įmoka – 90 eurų“, – teigia VLK direktorius.

Pasaulio sveikatos organizacija taip pat rekomenduoja ir atkreipia valstybių dėmesį, kad visi gyventojai nepriklausomai nuo jų finansinės padėties turėtų galimybę gauti būtinas jiems sveikatos priežiūros paslaugas. Nepakankamai lėšų skiriama ir keturioms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti – apmokėti kraujo donorystės organizavimą Lietuvoje, įgyvendinti nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir ortopedinių priemonių kompensavimą, užtikrinti greitosios medicinos paslaugas. Skirtumui padengti naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos tam, kad užtikrintų mažesnes išlaidas sveikatos priežiūrai ateityje. Pavyzdžiui, imunoprofilaktikos programa leidžia užkirsti kelią užkrečiamoms ligoms, kurių gydymui ateityje reikėtų išleisti žymiai didesnes lėšas.

Vertinimo ataskaitoje pažymima, kad PSDF lėšos naudojamos nesant apdraustųjų sveikatos sutrikimų. Šiam klausimui spręsti, VLK jau iniciavo ir rengia reikalingus dokumentus – tikimasi artimiausiu metu pateikti Sveikatos draudimo įstatymo patobulinimus, įteisinančius PSDF lėšų naudojimą ne tik ligų gydymui, bet ir jų prevencijai. Toks platesnis supratimas yra visiškai būdingas moderniam privalomajam sveikatos draudimui.

AAI teigia, kad ligonių kasos gydymo įstaigoms už paslaugas nustato kainas, kurios nėra pagrįstos objektyviomis sąnaudomis. Akcentuojama, kad į bazines paslaugų kainas neįtraukiami gydymo įstaigų įrangos ir pastatų amortizacijos kaštai. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta speciali darbo grupė, kuri kaip tik ir spręs, kaip perleisti gydymo įstaigoms šiuo metu valstybei priklausančią įrangą ir pastatus, o tai leistų šio turto amortizacijos sąnaudas įtraukti į ligonių kasų mokamas bazines kainas, pastarąsias atitinkamai padidinant.

Sveikatos priežiūros sistemos vertinime konstatuota, kad Lietuvoje neužtikrinama ambulatorinių paslaugų plėtra. Tačiau VLK duomenys rodo ką kita – ambulatorinių paslaugų spektras pastoviai plečiamas, o pačių paslaugų šalies gydymo įstaigose kasmet suteikiama vis daugiau. Pavyzdžiui, jei 2012 m. šių paslaugų buvo suteikta 8,8 mln., tai 2018 m. – 9,7 mln. Ypač auga priėmimo-skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugos, tik pastaraisiais metais stabilizavosi gydytojų specialistų teikiamų konsultacijų augimas. Tuo tarpu stacionarinių paslaugų akivaizdžiai mažėja: jei 2012 m. šių paslaugų suteikta 657 tūkst., tai pernai – 558 tūkst.

Be to, išlaikomas nuolatinis prioritetas finansuojant šeimos mediciną: kasmet didinami įkainiai už šeimos medicinos teikiamas paslaugas, nuolat plečiamas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodiklių spektras, už kurių vykdymą įstaigos yra papildomai finansiškai skatinamos. Šiuo metu yra skatinama už 12 gerų darbo rezultatų rodiklių. Planuojama, kad kitais metais lėšų dalis pirminei sveikatos priežiūrai dar išaugs ir pasieks 20 proc. nuo visų bendrų sveikatos išlaidų.

„VLK buvo ir yra atvira visiems racionaliems pasiūlymams, konkrečioms privalomojo sveikatos draudimo sistemos gerinimo rekomendacijoms – viskam, kas leistų geriau atlikti ligonių kasų misiją – gerinti gyventojų finansinę apsaugą susirgus, užtikrinti apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūros prieinamumą ir skatinti jos kokybę, tobulinti apmokėjimą gydymo įstaigoms už jų teikiamas paslaugas“, – teigia VLK direktorius G. Kacevičius.

Ligonių kasos kviečia:

 Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5) 232 2222. ​

Pranešimą paskelbė: Vita Lyskoitienė, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos