Kovo 20-ąją, minint tarptautinę burnos sveikatos dieną, odontologai atkreipia dėmesį į dažniausiai pasitaikančius blogus įpročius, kurie atsiliepia burnos ir dantų būklei. Gydytojos odontologės Marijos Lazauskaitės teigimu, dantų spalvos tamsėjimą ir ėduonies bei apydančio ligas lemia ant dantų užsilaikiusios apnašos bei nusėdęs pigmentas nuo rūkalų, gėrimų, pvz. kavos ar arbatos.
Taip pat dantų spalvos pokyčius gali lemti vartojami maisto papildai, pvz.: pilką spalvą suteikiantys geležies papildai.
Paciento amžius, pasak gydytojos, taip pat turi įtakos dantų patamsėjimui: „Kuo pacientas vyresnis, tuo dantys tamsesni, dėl atsirandančių emalio įtrūkimų labiau kaupiasi apnašas, be to, dantys tamsėja dėl su amžiumi vis storėjančio dentino sluoksnio po emaliu“, – sako gydytoja. Vis dėlto, dantų problemos aplanko ir kur kas jaunesniame amžiuje, jei atsakingai nesiimama tinkamos dantų priežiūros, kol dantys dar gražūs ir sveiki.
Tamsūs ir jautrūs dantys – blogų įpročių rezultatas
Reguliarus dantų valymas atrodo mažiausia, ką galime padaryti, norėdami turėti gražius ir sveikus dantis, tačiau net ir šis, atrodo, daug pastangų nereikalaujantis ritualas dažnai atliekamas atmestinai: neskiriant pakankamai laiko ir pastangų, taip atveriant duris įvairiems nusiskundimams odontologo kabinete.
„ Kad dantys būtų sveiki ir balti, juos svarbu valyti du kartus per dieną, nuvalant visus dantų paviršius. Jei dantys valomi neatidžiai – ant dantų paviršių lieka maisto likučių, pigmentų ir dantys tamsėja”, – sako M. Lazauskaitė. Taip pat, pasak jos, jei dantys valomi neteisingais judesiais ar per šiurkščiu šepetėliu – subraižomas dantų emalis, dėl to apnašas kaupiasi dar stipriau.
Dantų jautrumas signalizuoja, jog vienaip ar kitaip dantis yra pažeistas. Konkretų danties pažeidimą įvertinti gali gydytojas tik apžiūrėjęs jį ir surinkęs paciento anamnezę, taip pat, viską įvertinęs gali pateikti gydymo būdą. „Jei pažeidimai yra tik emalio ribose, gydymas gali būti netaikomas, tik rekomenduojami dantų pastos ar geliai, savo sudėtyje turintys fluoro“, – sako gydytoja.
Derva – didžiausias gražių dantų priešas
Didelę įtaką dantų spalvai daro ir žalingi įpročiai, ypač – rūkymas. Gydytojos odontologės teigimu, įkvepiant cigaretės dūmus ant dantų paviršių nusėda dervos, suteikiančios dantims gelsvą ar net rudą spalvą. „Nors rūkyti nerekomenduoju, tačiau jei šio įpročio atsisakyti nepavyksta, svarbu žinoti, kad rūkymas blogina kraujotaką burnoje, kas sukelia aplink dantį esančių audinių ligas“, – sako M. Lazauskaitė. Mažesnė įtaka dantų spalvai fiksuojama naudojant bedūmius tabako produktus: „Elektroninėse cigaretėse nėra dervų, o kaitinamo tabako įrenginiuose išskiriami garai su mažu kiekiu dervų, taigi jie gali turėti mažiau įtakos dantų spalvos pokyčiams“, – sako gydytoja. „Kaitinamo tabako įrenginiai išskiria mažiau anglies monoksido, kuris taip pat priskiriamas prie apydančio (aplink dantį esančių audinių) ligų vystymosi priežasčių“.
Gydytojos teigimu, mesti rūkyti neketinantiems asmenims itin svarbu laikytis ypač geros individualios burnos higienos, reguliariai lankytis pas odontologą ir/ar burnos higienistą profesionalios burnos higienos procedūroms ir profilaktiniams dantų patikrinimams.
Kramtoma guma gali ir pakenkti
Kaip teigia gydytoja odontologė, kartą per dieną po valgio, kuomet nėra galimybės išskalauti burnos vandeniu , sukramtyti gabalėlį becukrės kramtomosios gumos yra naudinga: „Guma skatina seilių išsiskyrimą ir dantų apsivalymą, vis dėlto, ji turi būti becukrė, nes ta kramtomoji guma, kurios sudėtyje yra cukraus – didina ėduonies riziką“, – sako M. Lazauskaitė.
Dažnas ir besaikis kramtomosios gumos kramtymas gali taip pat sukelti kramtomųjų raumenų pertempimą. Taip pat, nuolat kramtant gumą ir ryjant seiles, aktyvinama virškinimo sistema – tai gali sukelti skrandžio ligas.
Blogas burnos kvapas
Blogą burnos kvapą nebūtinai sukelia dantys. Jį gali sukelti ir virškinamojo trakto problemos. Vis dėlto, pasak specialistės, nesant kitų problemų, siekiant kovoti su blogu burnos kvapu, svarbu laikytis tinkamos burnos higienos: valytis dantis du kartus per diena atidžiai – nuvalant visus dantų paviršius, ne trumpiau nei 2 min, po dantų valymo bent 2 val. nevalgyti. Nepamiršti nuvalyti liežuvio su liežuvio valikliu ar tuo pačiu šepetėliu, nes ant liežuvio taip pat kaupiasi apnašos. Naudoti tarpdančių priežiūros priemones: dantų siūlą ar tarpdančių šepetėlius. Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą profilaktiniams patikrinimams, kad laiku būtų diagnozuoti dantų pažeidimai, kol situacija dar greitai išsprendžiama ir nėra sunki.
Vis dėlto, burnos sveikatai palaikyti reikėtų nepamiršti ir reguliarios burnos higienos: „Profesionalią burnos higieną atlikti būtina visiems. Kiekvienam apnašas ant dantų kaupiasi skirtingai, priklausomai nuo individualios burnos higienos, apnašo ant dantų prilipimo sąlygų (dantų padėties, seilių sudėties)“, – sako M. Lazauskaitė. Pasak gydytojos, jei individuali burnos higiena gera – profesionalią burnos higieną atlikti rekomenduojama bent kartą per metus, o jei apnašas kaupiasi stipriau – kas pusę metų ar netgi dažniau.
Pranešimą paskelbė: Monika Mazaliauskaitė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys)
